Dr. Povilas Jukna
Makšties kandidozė – tai Candida grybelių sukeltas vaginitas. Ši patologija nėra laikoma lytiškai plintančia liga, nors retais atvejais tai irgi vienas iš būdų, kaip ši liga pasiekia pacientą.
Makšties kandidozė – antra pagal dažnį vulvovaginito priežastis po bakterinės vaginozės. Per gyvenimą apie 75 proc. moterų makšties kandidozė pasireiškia bent vieną kartą gyvenime, o daugiau kaip pusei – bent du kartus [1]. Nuo vienos iš dešimties iki ketvirtadalio pacienčių Candida yra normalios makšties biotos dalis, nuo 80 iki 92 procentų atvejų makšties kandidozę sukelia Candida albicans, kone visais kitais atvejais – Candida glabrata [2].
Manoma, jog Candida albicans patenka į makštį iš tiesiosios žarnos [3], prasiskverbia į makšties gleivinę ir gali sukelti uždegiminę reakciją [4]. Kaip minėta, ne visoms moterims. Uždegiminės reakcijos pasireiškimas yra siejamas su rizikos veiksniais: cukriniu diabetu, antibiotikų vartojimu, didesniu estrogenų kiekiu organizme ar imunosupresija. Taip pat manoma, jog dėl sutrikusios mikrobiotos bei sumažėjusio laktobakterijų kiekio neįvyksta imuninė reakcija ir išsivysto minėta uždegiminė reakcija – Candida albicans tampa tikru patogenu [5] .
Diagnostika
Makšties kandidozės diagnostika – detalus anamnezės surinkimas, simptomų atpažinimas. Per apžiūrą vertinamas pH, imamas tepinėlis. Šie tyrimai vertinami vietoje iš karto. Alternatyva yra molekuliniai tyrimai, atrankinis nukleino rūgščių amplifikacijos testas (NAAT), šie tyrimai yra brangesni, tačiau tikslesni.
Dažniausiai esant makšties kandidozei pH išlieka normalus – 4–4,5 ir tai padeda atskirti šią patologiją nuo kitų vaginitų, pavyzdžiui, trichomonos ar bakterinės vaginozės. Sunkumų gali iškilti, jei pacientė turi dvi infekcijas vienu metu, pavyzdžiui, bakterinę vaginozę ir makšties kandidozę. Tokiu atveju pH gali būti didesnis.
Mikroskopinio tyrimo esant patvirtintai kandidozei pasėlyje tikslumas yra apie 50 proc., tačiau jis padeda diferencinei diagnostikai. Pasėlis imamas pacientėms, kurioms makšties kandidozė kartojasi arba yra atspari gydymui. Pasėlis leidžia patvirtinti, kad patogenas yra Candida albicans, o ne Candida krusei ar kitas.
PGR tyrimas pasižymi dideliu specifiškumu bei jautrumu, tačiau yra brangus ir simptominėms pacientėms nėra naudingesnis už pasėlį.
Citologinis gimdos kaklelio tyrimas būna teigiamas tik ketvirtadaliu atveju, nors pacientei pasireiškia simptomai ir Candida patvirtintas išauginus pasėlį. Citologinio gimdos kaklelio tyrimo jautrumas yra mažas, nes makštyje esantis Candida patogenas nebūtinai pažeidžia gimdos kaklelį [1, 6].
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2023 m. Nr. 9
pixabay.com iliustracija