Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius (sausio - balandžio mėn.) nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės pasiskiepijo dvigubai daugiau asmenų nei pernai per tą patį laikotarpį atitinkamai 28 061 ir 13 553 asmenys.

„Pirmasis mano pasirinkimas buvo farmacija, o antrasis – jei būčiau persigalvojusi – kriminalistika...“

2019-04-07

Vytauto Didžiojo  universiteto mokslininkė, Botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja, keliasdešimties mokslinių straipsnių autorė, Lietuvos farmacijos sąjungos viceprezidentė, Kinų tradicinės medicinos geros praktikos mokslinių tyrimų asociacijos narė – tai dar ne visos profesorės Onos Ragažinskienės veiklos sritys... Kalbamės su profesore, koks buvo jos kelias į farmaciją ir ką per tuos kelis dešimtmečius šioje srityje mokslininkei pavyko nuveikti...

 

Gerbiama profesore, pirmiausia papasakokite, iš kur esate kilusi, kur mokėtės, kokie buvo jūsų pirmieji žingsniai farmacijos link?

Esu aukštaitė, kilusi iš Šiaurės Lietuvos – Pasvalio rajono, Matkūnų. Mokslus pradėjau pradinėje kaimo mokykloje, kurioje vienu metu, vienoje klasėje, draugiškai, disciplinuotai ir sėkmingai mokėsi ir pirmokai, ir antrokai, ir trečiokai. Į mokyklą iš aplinkinių kaimų mokiniai keliaudavo pėsčiomis... Tai kiekvieną dieną buvo natūralus sportas, kuris užgrūdino fiziškai ir dvasiškai – neprisimenu, kad kuris nors vaikas būtų rimtai susirgęs... Visais metų laikais pertraukų metu mokiniai lakstydavo lauke: berniukai žaisdavo kvadratą, mergaitės šokinėdavo klases, o žiemą visi lipdydavo besmegenius, žaisdavo karą sniego gniūžtėmis... Nuskambėjus skambučiui, klasėje buvo švara, tyla ir tvarka. Mokytojo žmona kiekvieną dieną ruošdavo priešpiečiams kvapnią arbatą (pipirmėčių, čiobrelių ar kitą) su bandele ar rieke batono su razinomis ir džemu... Ir dabar prisimenu vaikystės pradžios mokyklos specifinį arbatos ir skanių bandelių kvapą...

 

Visas būrys – tuo metu mokykloje mokėsi apie 20 mokinių – išmoko ir rašyti, ir skaityti, ir skaičiuoti; pamilo gamtą, o vėliau visi baigė aukštuosius mokslus... Mums pasisekė, nes turėjome Mokytoją iš Didžiosios raidės, kuris savo pavyzdžiu ugdė pagarbą vienas kitam. „Ne kaip atrodai, o kas esi – svarbiausia“, – taip sakydavo Mokytojas. Diskutuojant jis klausdavo „O kaip tu manai?“...

Jei gyvenimo kelyje žmogui pavyko patekti į gero Mokytojo rankas, šie pėdsakai bus juntami visą gyvenimą. Kartais vienas tokio Mokytojo pasakytas žodis lemia netgi profesijos pasirinkimą...

Baigusi Pasvalio Prano Vileišio vidurinę mokyklą, įstojau mokytis į Kauno Prano Mažylio medicinos mokyklą, farmacijos skyrių. Studijos sekėsi puikiai – baigiau jas tais laikais geriausiems absolventams įteikiamu raudonu diplomu... Supratau, kad mokslus tęsiu toliau – pasirinkau Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą ir įgijau provizoriaus specialybę.

Po studijų pradėjau dirbti stažuotoja – tyrinėtoja LTSR mokslų akademijos Botanikos instituto Botanikos sodo Augalų introdukcijos ir želdynų laboratorijoje, vaistinių augalų sektoriuje.

 

Jūsų karjera kilo žaibišku greičiu...

Nežinau, ar tai buvo „žaibiškas“ greitis, bet Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų laboratorijoje 1989 metais pradėjau dirbti jaunesniąja moksline bendradarbe, 1992 metais – asistente, 1997 metais – moksline bendradarbe, nuo 2000 metų iki dabar dirbu vyresniąja mokslo darbuotoja, Vaistinių augalų mokslo sektoriaus vedėja.

 

Tuo pat metu jūs aktyviai reiškėtės ir mokslinėje veikloje?

1999 metais Kauno medicinos universiteto Farmacijos fakultete sėkmingai apgyniau daktaro disertaciją „Purpurinės ežiuolės introdukcija Lietuvoje“ (mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Valdimaras Janulis), o dar po šešerių metų Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultete apgyniau habilitacijos procedūrą – „Introdukuojamų vaistinių (prieskoninių) augalų biologinių savybių įvertinimas ir atranka farmacijos bei vaistažolininkystės plėtrai Lietuvoje“.

Nuo tų laikų iki dabar esu paskelbusi 115 mokslinių straipsnių, 41 populiarųjį straipsnį. Dėstau įvairius modulius, dalyvauju rengiant mokslininkus – esu doktorantų disertacinio darbo vadovė-konsultantė. Taigi veiklos išties turiu pakankamai daug.

 

O jei dar turėsime omenyje tarptautines mokslines konferencijas, kuriose dalyvaujate, skaitote pranešimus... Taip pat – einamas visuomenines pareigas...

Jau esu dalyvavusi 54 tarptautinėse mokslinėse konferencijose (Jungtinėje Karalystėje, Belgijos Karalystėje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Jungtinėse Meksikos Valstijose, Pietų Korėjoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Bosnijoje-Hercegovinoje ir kitose šalyse), kur skaičiau savo pranešimus. Na, o visuomeninių pareigų neturiu labai daug – esu Lietuvos farmacijos sąjungos viceprezidentė ir Kinų tradicinės medicinos geros praktikos mokslinių tyrimų asociacijos narė.

 

Tai jau tikrai „nedaug“ veiklos ir pareigų – galima jums tik pavydėti tokio darbštumo ir aktyvumo! Dar sugrįžkime į jūsų jaunystės laikus... Kada nusprendėte pasirinkti farmacijos studijas? Kas tam turėjo daugiausia įtakos?

Vaikystėje dažnai girdėdavau savo Mamos ir aplinkinių žmonių pasakojimus apie nuostabų, atsidavusį vaistininką (tada jis būdavo vadinamas aptiekoriumi), kuris net naktimis vykdavo į atokiausius rajono kampelius pagelbėti ligoniams. Šis vaistininkas jau buvo miręs, aš jo nepažinojau. Jeigu žmonės perduoda žinią iš kartos į kartą apie Žmogų, kurio nėra matę, kad tai buvo „ne tik aptiekorius, bet kartu ir puikus gydytojas – artimiausias žmogus, į kurį visi kreipdavosi pagalbos sunegalavus“, reiškia labai daug... Nuo šio profesionalaus vaistininko kompetencijos, atjautos, empatijos pacientui bei noro jam padėti priklausė daugelio provincijos žmonių gyvenimas ir sveikata... Tai man labai imponavo...

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2019 Nr. 1

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.