Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės (ELPKC) centro duomenimis, informuoja, kad Prancūzijoje (Var departamente, Hyères mieste) užregistruotas vietinis Zikos virusinės infekcijos atvejis. Siekiant išsiaiškinti užsikrėtimo aplinkybes šiuo metu šalyje vykdomi detalesni tyrimai.

Farmacijos rinkoje – naujas žaidėjas: Lietuvoje pradėjo veiklą estų vaistinių tinklas „Apotheka Pharma“

2019-08-06

Estijos verslininko Marguso Linnamae valdomas vaistų didmeninės ir mažmeninės prekybos koncernas „Magnum“ šių metų gegužės 3 dieną Vilniuje atidarė pirmąją vaistinių tinklo „Apotheka Pharma“ vaistinę. Koncerno atstovai žiniasklaidai pabrėžė, kad vaistinių tinklo Lietuvoje steigimas buvo logiškas žingsnis po tokio įdirbio Estijoje ir kaimyninėje Latvijoje. Netolimoje ateityje planuojama tinklo plėtra – vaistinės bus atidarytos ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose.

 

Ne tik farmacinės paslaugos

 

Registrų centro duomenimis, „Apotheka Pharma“ Lietuvoje buvo įregistruota 2019 metų sausio 21 dieną. Nurodyta, kad bendrovė teikia farmacijos, sveikatos ir grožio paslaugas, prekiauja grožio produktais. Vaistinės veiklos licencija išduota balandžio mėnesį. Pirmoji vaistinė Vilniaus „Ozo“ centre atvėrė duris gegužės 3 dieną.

 

Kaip žiniasklaidai pabrėžė „Magnum“ koncerno valdybos narė ir šios vaistinės vadovė Kadri Ulla, „Apotheka Pharma“ iš kitų vaistinių tinklų išsiskirs klientų aptarnavimo lygiu. 

 

„Mes siūlome kiekvienam asmeniškai pritaikytą priežiūrą. Mums rūpi kiekvienas klientas. Mes savo vaistinėse teiksime įvairias paslaugas, taip pat ir asmenines konsultacijas. Būtent tuo ir norime išsiskirti iš kitų“, – teigė Kadri Ulla. 

 

Ji pridūrė, kad vaistinių tinklas „Apotheka Pharma“ planuoja plėtrą ir kituose Lietuvos miestuose (Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), tik dar negalėjo pasakyti, kada tokie planai bus pradėti vykdyti.

 

Naujų žaidėjų atėjimas – sveikintinas, bet turi ir grėsmių

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė „Farmacijai ir laikui“ pateikė Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonę estų tinklo veiklos mūsų šalyje ir apskritai vaistinių plėtros Lietuvoje klausimu.

„Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 1332 vaistinės, didžioji jų dalis – 1115 vaistinių, sudarančių 83,71 proc. visos rinkos, yra tinklinės ir priklauso 8 vaistinių tinklams, – pabrėžė viceministrė. – Dar veikia 217 pavienių vaistinių – 16,29 proc. visos rinkos.“ 

Naujausiais duomenimis, bendrovei „Nemuno vaistinė“ priklauso 307 vaistinės, „Eurovaistinei“ – 281, „Gintarinei vaistinei“ – 250, „Norfos vaistinei“ – 109, tinklui „BENU vaistinė Lietuva“ – 88, „Apotheca vaistinei“ – 42, „Ramunėlės vaistinei“ – 28, „Romainių vaistinei“ – 10 vaistinių. 

Anot viceministrės K. Garuolienės, vaistinių, skaičiuojant vienam tūkstančiui gyventojų, Lietuvoje yra triskart daugiau nei, pavyzdžiui, Švedijoje. 

„Tam įtakos turi ir prieš daug metų politikų priimtas sprendimas neriboti vaistinių plėtros, nekelti specifinių reikalavimų, kokie yra daugelyje kitų šalių, kaip antai, kad vaistinės savininku gali būti tik vaistininkas, kad vaistinių skaičių reguliuoja savivaldybė, ir taip toliau“, – pabrėžė viceministrė. 

Be to, anot ministerijos vadovybės atstovės, dabartinės tendencijos yra tokios, kad vaistinėse atsiranda vis daugiau kitų prekių – maisto papildų, kosmetikos, slaugos priemonių, o vaistų pardavimų dalis mažėja. Taip esą yra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Vaistinės praranda dvidešimtajame amžiuje susikurtą įvaizdį ir tampa labiau panašios į parduotuves. 

Vaistinės veiklos licencija, anot viceministrės, įmonei „Apotheka Pharma vaistinė“ buvo išduota 2019 metų balandžio mėnesį. Na, o šiųmetę gegužę didmeninio platinimo licencijai įsigyti paraišką pateikė „Magnum Medical“. Dabar ši paraiška yra nagrinėjama.

„Viena vertus, naujų žaidėjų atėjimas į rinką bet kurioje ekonominės veiklos srityje yra labai sveikintinas, nes tai skatina konkurenciją, dėl kurios laimi vartotojas, – į klausimą, kaip vertina estų vaistinių tinklo atsiradimą Lietuvoje, atsakė viceministrė K. Garuolienė. – Taip pat atsiranda daugiau darbo vietų darbuotojams, kas lemia ir natūralią konkurenciją dėl jų, o gyventojams didėja farmacinių paslaugų prieinamumas. Tačiau negalima pamiršti ir grėsmių, kurias tokie procesai kuria. Tai farmacinės veiklos komercializavimas, skiriant mažiau dėmesio farmacinei rūpybai (Lietuvoje, kitaip nei kai kuriose kitose valstybėse, vaistinių savininkas nebūtinai turi būti vaistininkas), išauganti kartelinių susitarimų galimybė, sąlygų smulkiajam verslui bloginimas.“

Anot viceministrės, vaistinių veikla yra specifinė, nes dirbama su jautriais asmens sveikatos duomenimis, su farmacine informacija, todėl ateinant naujiems vaistinių tinklams, neišvengiamai reikia vertinti ir reputaciją bei patikimumą tų, kurie į šį sektorių investuotoja. 

O kokia tikimybė, kad išaugusi konkurencija gali bent kiek prisidėti prie vaistų kainų mažėjimo?

„Jei kalbame apie vaistų kainų pokyčius, tai mažėti galėtų tik tų vaistų kainos, kuriuos pacientai renkasi patys, be vaistininko patarimo, – atsakė viceministrė K. Garuolienė. – Neseniai Europos Komisijos paskelbta ataskaita apie konkurenciją farmacijos sektoriuje akcentuoja, kad receptinių vaistų ir nereceptinių vaistų, kuriuos pacientai įsigyja patarus vaistininkui, segmente konkurencija neegzistuoja, nes pacientas nėra laisvas rinktis. Taigi vaistų kainos pradės mažėti tik tada, kai vaistininkai ir gydytojai pradės pacientams siūlyti pigiausius tos pačios terapinės vertės vaistus, o ne tuos, už kuriuos daugiausia uždirba farmacijos pramonė ir vaistinės.“

Vieni naujo vaistinių tinklo sėkme tiki, kiti – abejoja...

Pakalbinome šalies vaistinių tinkluose dirbančius farmacijos specialistus, norėdami sužinoti jų nuomonę, kokių pokyčių į Lietuvos farmacijos rinką gali atnešti naujasis farmacijos verslo žaidėjas. Gal, pradėjus didėti darbuotojų poreikiui, pradės augti ir vaistininkų atlyginimai? Gal bus gerinamos darbo ir poilsio sąlygos? Gal atpigs vaistai ir kitos vaistinės prekės? 

Vaistininkė Nijolė iš Kauno savo nuomonę apie naujo vaistinių tinklo įkurtuves išsakė kiek dvejodama: „Kad ateina naujas vaistinių tinklas, mums, vaistininkams, gal ir nieko neverta tikėtis, o vis dėlto gal tai ir gera naujiena... Kodėl? Na, visada tai galima sieti su farmacijos specialistų paklausos augimu, o dėl šios priežasties atsiranda viltis, kad didės ir atlyginimai...“ 

Vaistininkė Rita iš Klaipėdos rajono dar vieno vaistinių tinklo atsiradimą Lietuvoje irgi vertino palankiai. Anot jos, šalyje jau veikiančių vaistinių tinklų savininkams tokia žinia galbūt ir nelabai džiugi, bet kuo didesnė konkurencija – tuo geriau turėtų būti vaistinėse dirbantiems žmonėms. 

„Labai gera žinia, kad estų tinklas žada Lietuvoje steigti vaistines didmiesčiuose, – džiaugėsi ji. – Turiu patirtį šiame darbe, todėl jei tik sužinosiu, kad Klaipėdoje ieško darbuotojų, būtinai pasidomėsiu, ką jie siūlo. Jei sąlygos tiks, nedvejodama eisiu dirbti pas juos.“

O štai keli Vilniuje dirbantys vaistininkai prisipažino jau gavę pasiūlymą iš estų vaistinių tinklo pereiti dirbti į jų vaistinę. Be abejo, buvo pažadėtas konkurencingas, tai yra didesnis už tokį, kokį jie gauna dabar, atlyginimas. Tačiau kai apie ketinimus išeiti iš darbo farmacijos specialistai pranešė tinklo, kuriame dabar dirba, vadovybei, išgirdo, kad jiems didinamas atlyginimas ir... naujo darbo pasiūlymo atsisakė. 

O štai farmakotechnikė Zita iš Vilniaus rajono (su ja kalbėjomės gegužės mėnesio pabaigoje) sakė abejojanti, ar estų farmacijos verslui Lietuvoje pasiseks. 

„Sostinėje pradėjusi veikti pirmoji estų vaistinių tinklo vaistinė savo internetiniame puslapyje skelbiasi, kad teikia visokias paslaugas – tiria odą, įvertina plaukų būklę, atlieka kūno sudėties analizę ir taip toliau, – pasakojo ji. – Įdomumo dėlei paskambinau ir pasiteiravau, ar galima užsiregistruoti tokiai konsultacijai ir kiek ji kainuotų. Jaunas balsas atsakė, kad odą ir plaukus tiria nemokamai, konsultantas vaistinėje dirba vaistinės darbo valandomis, iš anksto registruotis nereikia. Kūno sudėties analizė – patikino tas pats jaunas balsas – irgi nemokama paslauga. Tik... dar neturi aparato, kuris tą atliktų. Kada jį gaus – nežinia... O dar po akimirkos su manimi kalbėjusi mergina su kažkuo pasišnabždėjo ir patikslino, kad kūno sudėties analizės tyrimas vis dėlto bus mokamas. Kiek reikės mokėti, irgi dar negalėjo pasakyti. Man susidarė įspūdis, kad estų farmacijos verslas į Lietuvą atėjo nepasiruošęs. Todėl aš nelabai tikiu estų vaistinių tinklo sėkme. Ir taip Lietuvoje daug vaistinių tinklų, nemanau, kad estams bus lengva įsitvirtinti tarp „senų vilkų“. 

Mažai optimizmo pajutome ir vaistininkės Editos (Šiauliai) žodžiuose. Ji sakė girdėjusi, kad estai prieš kurį laiką ruošėsi nupirkti vaistinių tinklą Lietuvoje. 

„Bet turbūt nepavyko sudaryti gero sandėrio, tai apsisprendė steigti savo tinklą, – svarstė ji. – Netikiu, kad estų vaistinių tinklui pasiseks. Bijau prognozuoti, bet manau, kad jis po kurio laiko tyliai iš Lietuvos iškeliaus.“ 

Farmacijos specialistės Birutės (Panevėžys) nuomone, naujajam vaistinių tinklui Lietuvoje bus labai sunku. 

„Geriausia apyvarta – prekybos tinkluose veikiančiose vaistinėse, o naujokams ten tikrai vietos neatsiras, – įsitikinusi ji. – Jei vaistinė bus priemiestyje ar bent kiek atokiau nuo miesto centro, vienintelis būdas pritraukti klientus – sumažinti vaistinių preparatų ir kitų vaistinės prekių kainas. Ir ne šiek tiek, o žymiai sumažinti! Bet kaip tada išgyventi, iš kur gauti pelno?“ 

Vaistininkams – viltis

 

Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2019 m. Nr. 5

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.