Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido leidinį „Lietuvos sveikatos statistika 2018/Health Statistics of Lithuania 2018“ Jame pateikiami praėjusių metų pagrindiniai Lietuvos sveikatos statistikos rodikliai, pavaizduoti lentelėse ir diagramose, bei trumpas gyventojų sveikatos rodiklių apibendrinimas lietuvių ir anglų kalbomis.

Tarptautinės farmacijos federacijos kongrese Abu Dabyje – apie pasaulio vaistininkų vietą visuomenės sveikatinimo grandinėje ir vaistininkystės ateitį...

2019-10-30

Virginija Grigaliūnienė

Rugsėjo 22 – 26 dienomis Abu Dabyje (Jungtiniai Arabų Emyratai) vyko pasaulinis vaistininkų kongresas. Tarptautinės farmacijos federacijos (FIP) kasmet organizuojamame farmacijos specialistams skirtame tarptautiniame renginyje dalyvavo vaistininkai, farmacijos mokslo atstovai ir vaistininkus vienijančių organizacijų vadovai iš beveik šimto pasaulio šalių. Tarp kongreso dalyvių buvo galima pamatyti ir nemažą būrį vaistininkystės elito atstovų iš Lietuvos. Viena iš šio būrio – pernai geriausia Lietuvos vaistininke pripažinta „Gintarinės vaistinės“ vaistinių tinklo atstovė, vaistinės vedėja iš Vilniaus Kristina Vaičaitienė, kuriai registraciją į minėtą kongresą dovanojo „Lietuvos metų vaistininko“ rinkimų organizatoriai – farmacijos specialistams skirtas žurnalas „Farmacija ir laikas“.

Sveikindamas iš įvairių kontinentų į Abu Dabį atvykusius tarptautinio kongreso dalyvius, Tarptautinės farmacijos federacijos (FIP) prezidentas Dominykas Džordanas (Dominique Jordan) pasidžiaugė, jog šis pasaulio vaistininkų suvažiavimas – jau 79-asis!

„Naujos mokslo ir praktikos tendencijos, nauji tyrimai ir inovacijos kuria naujus horizontus vaistininkystėje, – kalbėjo jis. – Pažangios technologijos, tokios kaip robotizacija ir skaitmenizacija, sveikatos apsaugos sektoriuje atveria naujas galimybes. Naujos žinios, nauji įgūdžiai bei atitinkamas požiūris į naujoves turi žengti koja kojon. Mes privalome ne tik keistis, bet ir būti pasiruošę kasdienėms naujovėms.“

Kadangi mokslo kaita pažangos kryptimi – neišvengiama kasdienybės dalis, tai, anot FIP prezidento, turi būti įsisavinama ir perduodama pacientams. Pastarieji yra neatsiejami nuo naujų patirčių bei geros praktikos tobulinimo ir vystymo vardan žinių ir gerovės visose sveikatos srityse.

Vytis naujoves – didelis iššūkis, todėl, FIP prezidento D. Džordano teigimu, svarbiausia yra farmacinės veiklos kokybė ir saugumas. Šie du dalykai esą privalo būti priešakyje, ypač kai dirbama žmonių sveikatos saugojimo plotmėje.

„Šiandien ypač reikalingas nuoširdus ir atviras farmacijos specialistų, gydytojų ir pacientų bendradarbiavimas“, – pabrėžė FIP prezidentas.

Tarptautiniame kongrese Abu Dabyje dalyvavo apie 2600 vaistininkų, vaistininkus vienijančių organizacijų bei farmacijos mokslo atstovų iš beveik šimto pasaulio šalių. Nuo ryto iki vakaro buvo organizuojamos teminės plenarinės sesijos – pradedant vaistininko paslaugų plėtra, racionalaus vaistų vartojimo svarba ir baigiant natūralios medicinos naujienomis, genetika, praktiniais užsiėmimais.

Kaip akcentavo FIP prezidentas D. Džordanas, toks kongresas – puiki galimybė susitikti ir pabendrauti su tarptautine vaistininkų bendruomene bei kitais tarpdisciplininiais partneriais, siekiant bendro tikslo – FIP užsibrėžtų siekių įgyvendinimo.

 

Pasveikino pasaulio vaistininkus Tarptautinės vaistininko dienos proga

 

Tarptautinis vaistininkų kongresas vyko rugsėjo 22 – 26 dienomis, o rugsėjo 25-ąją, kaip žinia, yra minima Tarptautinė vaistininko diena, taigi FIP prezidentas D. Džordanas pasinaudojo proga pasveikinti visus pasaulio vaistininkus.

„Mūsų organizacija jungia per 4 milijonus farmacijos specialistų ir farmacijos mokslo atstovų iš viso pasaulio, todėl visus vaistininkus noriu pasveikinti su jūsų profesine švente, – kalbėjo jis. – Šių metų mūsų kongreso šūkis – saugūs ir efektyvūs vaistai visiems, o tai atspindi ir pagrindinę vaistininko misiją – ne tik padėti pacientams, bet ir apsaugoti juos nuo netinkamo, neracionalaus vaistų vartojimo, parinkti tinkamiausius vaistus… Mieli viso pasaulio vaistininkai! Nuoširdžiai dėkoju už jūsų pastangas padėti visuomenei, už rūpestį, kad kiekvienas pilietis gautų kokybišką farmacinę paslaugą, kad vartotų saugius ir kokybiškus vaistus! Su jūsų švente!“ 

 

Ateina laikas dideliems pokyčiams vaistinėse

 

Tarptautiniame kongrese Abu Dabyje dalyvavo LSMU Farmacijos fakulteto profesorė, žurnalo „Farmacija ir laikas“ vyriausioji redaktorė Loreta Kubilienė. Grįžusi iš kongreso ir dalindamasi įspūdžiais, ji visų pirma paminėjo įkvepiančias FIP prezidento D. Džordano ir JAE farmacijos sąjungos prezidentės Mariam Galadari kalbas iš kongreso tribūnos.

„Ir FIP prezidentas, ir Emyratų farmacijos sąjungos prezidentė daug dėmesio skyrė vaistininko vizijai, akcentuodami, jog atėjo laikas keisti tradicinės vaistinės suvokimą iš vaistinės kaip vaistų pardavimo vietos į vaistinę kaip farmacinių paslaugų teikimo vietą“, – pasakojo prof. L. Kubilienė.

Anot profesorės, daug Europos šalių, tokios kaip Danija, Šveicarija, Skandinavijos šalys, aktyviai palaiko idėją plėsti farmacines paslaugas vaistinėje, nors, tiesa, yra ir konservatyviau šiuo atžvilgiu nusiteikusių šalių (pavyzdžiui, Vokietija). Vis dėlto didžiausias iššūkis, kuris vaistininkų laukia ateityje, prof. L. Kubilienės teigimu, yra siekis, kad vaistinės taptų mini sveikatos priežiūros centrais, kur būtų galima ne tik įsigyti reikiamų vaistų, bet ir būtų atliekamos tam tikros invazinės procedūros, daromi tyrimai, skiepijama nuo sezoninio gripo, konsultuojami lėtinėmis ar ūmiomis ligomis susirgę pacientai ir t. t.

„Taigi akivaizdu, kad vaistinės turi transformuoti savo veiklą, privalo judėti link sveikatos priežiūros centro koncepcijos, nes tradicinės vaistinės, kaip vaistų pardavimo vietos, jau „savo atgyveno“. Kodėl? Nes vaistų šiandien galima įsigyti ir prekybos centruose, ir nuotoliniu būdu. Tokiu būdu galima gauti ir konsultaciją dėl įsigytų vaistų vartojimo. Todėl vaistinės koncepcija neišvengiamai turi keistis“, – pabrėžė profesorė L. Kubilienė.

Prisiminusi kongreso šūkį („Saugūs ir efektyvūs vaistai pacientams!“), prof. L. Kubilienė pabrėžė, jog jis taip pat atliepia vaistininko darbo koncepciją – kad būtent vaistininkas turi užtikrinti pacientų sveikatos apsaugą, racionalią farmakoterapiją.

„Lietuvoje tai yra ypatingai svarbu, nes mūsų šalis, lyginant su kitomis Europos šalimis, gyventojų mirštamumo, gyvenimo trukmės, tikėtinos sveiko gyvenimo trukmės ir kitais rodikliais labai smarkiai atsilieka, – pabrėžė profesorė. – Ką žemi Lietuvos rodikliai parodo? Ogi kad Lietuvos sveikatos sistemoje yra nemažai spragų, kurias reikia kuo skubiau naikinti. Paradoksas, tačiau lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje turime daugiausia šeimos gydytojų, daugiausia vaistinių, o gyventojų sveikatos rodikliai – vieni iš prasčiausių! Dar vienas paradoksas – kad minėti rodikliai beveik nesikeičia, nors ir sumažintos priemokos kompensuojamiesiems vaistams, nors daugiau kompensuojama pažangių, inovatyvių vaistų. Negana to, įspūdingi grąžinamų nesuvartotų vaistų kiekiai rodo, kad gyventojai gydytojo paskirtus vaistus vartoja neracionaliai. Tikėtina, kad jiems išrašomi kompensuojamieji vaistai, tačiau pacientai jų tiesiog nevartoja, o vėliau  atiduota utilizuoti. Taip valstybė patiria didžiulius nuostolius. Dėl to vaistininkai turėtų būti labiau įtraukiami į racionalaus vaistų vartojimo procesus, o kartu ir prisiimti atsakomybę už saugų vaistų vartojimą. Tarptautinė vaistininkų bendruomenė kaip tik ir skatina kolegas eiti tuo keliu.“

Kaip papasakojo prof. L. Kubilienė, tarptautiniame kongrese dalyvavusių šalių vaistininkų atstovai pristatė pranešimus, kuriuose atsispindėjo patirtys, kaip tos šalies vaistininkų bendruomenei sekasi kovoti su lėtinėmis ligomis, kaip vaistininkai prie ligų valdymo prisideda, kokie gaunami rezultatai ir t. t. 

„Ypač didelį proveržį farmacinių paslaugų vaistinėse plėtros klausimais yra padarę danai ir olandai, – akcentavo profesorė. – Štai danai savo pranešime informavo, jog šiuo metu šalies vaistininkai gali išrašyti pacientams 26 terapinių grupių vaistus (statinai, antihipertenziniai vaistai, NVNU, protonų siurblio inhibitoriai, insulinas ir t. t.) bei prižiūrėti, kaip pacientai juos vartoja. Vaistininkui suteikta teisė vaistus išrašyti vieną kartą, mažesnėmis pakuotėmis, viską fiksuojant registracijos žurnale ir informuojant apie tai pacientą gydantį gydytoją.“

Svarbu esą ir tai, jog vaistininkas, teikdamas tokias paslaugas, vaistinei uždirba papildomų pinigų. Pavyzdžiui, už kiekvieną išrašytą receptą Danijos vaistininkas gauna 5,5 euro. Pacientas sumoka tik pusę šios sumos. Tokia tvarka jam yra patogi ir priimtina, nes nereikia gaišti laiko eilėje laukiant gydytojo konsultacijos.

Šiuo metu Danijoje yra 413 autorizuotų vaistininkų, kurie gali išrašyti pacientams vaistus. Nuo metų pradžios Danijos vaistininkai jau yra išrašę per 3 tūkst. vaistų receptų pacientams.

Nyderlandų farmacijos asociacija kongreso dalyviams papasakojo apie šalyje taikomą vaistininko konsultacijos algoritmą, parduodant vaistus: kaip rekomenduojama pradėti su pacientu pokalbį, kokią informaciją reikia iš paciento sužinoti, kokius svarbiausius dalykus išsiaiškinti, kaip priimti teisingą sprendimą, konsultuojant ūmiomis ar lėtinėmis ligomis sergančius pacientus ir t. t. 

„Ateities farmacija kaip tik ir sietina su tuo, kad vaistininkas turės atpažinti paciento poreikius, kad gebėtų jam suteikti tinkamą konsultaciją“, – pabrėžė profesorė L. Kubilienė.

Įdomų pranešimą kongrese skaitė ir Nigerijos vaistininkų asociacijos vadovas. Kaip žinia, Nigerija yra viena iš sparčiausiai gyventojų skaičiumi augančių pasaulio šalių, turinti labai daug vaistinių augalų (tai yra žaliavos vaistiniams preparatams gaminti), tuo tarpu didžioji dalis šioje šalyje parduodamų vaistų yra įvežtiniai, importiniai. Pranešėjas akcentavo, jog tokia sistema reikalauja pertvarkos – šalis pati gali pasigaminti daug vaistų, o kartu ir sutaupyti daug finansinių išteklių, kurie dabar, greičiausiai dėl lobistinių veiksmų, iškeliauja iš šalies.

Prof. L. Kubilienė įsidėmėjo kongrese nuskambėjusią mintį apie tai, kas ateityje laukia vaistininko profesijos, kokie jos akademiniai iššūkiai.

„Amerikiečiai pristatė modulį, kas vaistininkų laukia ateityje, – prisiminė ji. – Taigi vaistininkai ateityje nebegalės apsiriboti vien savo specializacija – turės įgyti ir papildomas specializacijas. Pavyzdžiui, vaistininkas – geriatras, vaistininkas – slaugos specialistas ir panašiai.“

 

Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“  2019  Nr. 7

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.