HI informacija: pernai šalyje mirė 38 281 žmogus – 1293 asmenimis mažiau nei 2018 m. Pagrindinės Lietuvos gyventojų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės priežastys. 2019 m. jos sudarė 81,9 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 54,6 proc. mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 21 proc., o dėl išorinių priežasčių – 6,3 proc.

Farmacijos įstatymo pataisos dėl vaistininko darbo vaistinėje nuotoliniu būdu. Ar rasime aukso viduriuką?

2020-07-02

Virginija Grigaliūnienė

 

Balandžio pabaigoje Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas Seimui pateikė Farmacijos įstatymo 35 str. pakeitimo projektą, kuriuo siūloma leisti vaistinėje jos darbo laiku dirbti ne mažiau kaip vienam vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui), kuomet jo veiklą, naudojantis ryšio priemonėmis, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka prižiūri vaistininkas. Dabar galiojančiame įstatyme įtvirtinta, kad nuo kitų metų, tai yra 2021 metų sausio 1 dienos, vaistinės darbo laiku turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas. Toks siūlymas sukėlė karštas diskusijas ne tik Seime, bet ir šalies farmacijos specialistų bendruomenėje.

 

Mažoms vaistinėms artinasi „paskutinioji“?

Teikdamas minėtą Farmacijos įstatymo pataisą, Seimo narys Antanas Matulas trumpai priminė, kad dar 2012 metais šalies parlamentas buvo nustatęs tvarką, pagal kurią farmakotechnikams, tai yra vaistininko padėjėjams, turintiems bakalauro išsilavinimą, sudaroma galimybė persikvalifikuoti.

„Europos Komisija savo laiku pareikalavo, kad farmakotechnikų darbas turėtų būti kontroliuojamas vaistininkų, – Seimo posėdyje kalbėjo pranešėjas. – Dėl to parlamentas ir priėmė įstatymą, kuriuo nustatė farmakotechnikų persikvalifikavimo galimybę. Bet per penkerius metus tokia galimybė taip ir nebuvo sudaryta, buvo tik rengiamos programos, todėl 2015 metais tokių įstatymo nuostatų įsigaliojimas buvo pratęstas dar penkeriems metams. Nuo 2017 metų farmakotechnikams persikvalifikavimo galimybių iš esmės nėra, o turi įsigalioti nuostata, kad nuo kitų metų sausio kiekvienoje vaistinėje privalės dirbti ne tik farmakotechnikas, bet ir vaistininkas.“

Parlamentaro Antano Matulo turimais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 1 346 vaistinės, yra 1 234 farmakotechnikai. Taigi jei viskas liktų kaip dabar įstatymu numatyta, situacija, anot jo, būtų tokia: apie 30 proc. vaistinių nereikėtų nieko keisti (nes didesnėse vaistinėse dirba ir vaistininkai, ir po kelis farmakotechnikus); apie 10 proc. vaistinių reikėtų keisti darbo laiką, kad užtikrintų vaistininko buvimą, o apie 60 proc. mažų vaistinių rajonuose, mažesniuose miesteliuose, kiltų užsidarymo grėsmė.

„Dauguma mažų vaistinių rajonuose įsikūrusios ambulatorijose, šių vaistinių apyvarta yra labai maža, todėl nebūtų galimybės steigti dar vieną etatą, tai yra priimti dirbti vaistininką, todėl tokiu atveju vaistinė tiesiog bankrutuotų, – argumentavo parlamentaras. – Jei ambulatorijoje neliks vaistinės, kils klausimas, ką ten veikti ir šeimos gydytojui, nes išrašytų vaistų žmonėms reikėtų vykti į rajono centrą, už keliasdešimties kilometrų. Arba kitas kelias – reikėtų ženkliai trumpinti tokios vaistinės darbo laiką, nes susidarytų vaistininkų trūkumas.“

Taip, anot pranešėjo, vaistininko specialybė būtų dirbtinai padaryta deficitine, nes vaistininkai turėtų dirbti kiekvienoje vaistinėje, galbūt po valandą ar dvi. Dėl to esą ir siūloma įstatymo pataisa, kad nuo kitų metų farmakotechniko darbą galėtų kontroliuoti vaistininkas nuotoliniu būdu.

„Atkreipiu dėmesį, kad Teisingumo ministerija, Europos teisės departamentas parašė, kad prieštaravimų Europos teisei teikiamame įstatymo projekte nėra, – akcentavo A. Matulas. – Yra keli farmacijos profesinių sąjungų atsiliepimai, kur teigiama, esą toks įstatymo projektas netinkamas, kad vis dėlto toks reikalavimas, koks yra dabar, turėtų išlikti. Bet man skambino keliolika farmakotechnikų. Jie pasipiktinę, kodėl profesinės sąjungos jiems neatstovauja, kodėl joms rūpi tik vaistininkai. Taigi prašau kolegų pritarti įstatymo projektui, pagal kurį vaistininkas farmakotechniko darbą vaistinėje galėtų kontroliuoti nuotoliniu būdu. Taip pavyktų neeliminuoti iš rinkos per tūkstančio farmakotechnikų, kurie puikiai dirba, turi sukaupę didžiulę patirtį.“

Seimo narys Raimundas Martinėlis pasidžiaugė kolegos A. Matulo „teisinga įžvalga“, nes nuo kitų metų įsigaliojus įstatymo nuostatai vaistininkų esą tikrai pritrūktų. Labiausiai tas trūkumas, R. Martinėlio nuomone, pasijaustų rajonuose ir kaimuose, vadinasi, ten vaistinės greičiausiai neturėtų galimybių dirbti ir jų lauktų vienas kelias – užsidaryti. Kartu, anot R. Martinėlio, išryškėtų dar viena problema – sumažėtų pacientams teikiamų paslaugų prieinamumas. Be to, parlamentaras suabejojo, ar vaistininkų nepritrūks net ir leidus jiems dirbti nuotoliniu būdu.

„Aš esu susipažinęs su Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 2019 metų ataskaita, kurioje įvardyta, kiek licencijų turi vaistininkai ir kiek – farmakotechnikai, – atsakė A. Matulas. – Atrodo, vaistininkų pakanka, bet kadangi daug jų yra išvykusių dirbti į užsienio šalis, be to, daug dirba didmeninės prekybos įmonėse ir farmacijos kompanijose, tai, kaip minėjau, apie 60 proc. mažesnių vaistinių reikėtų gerokai trumpinti darbo laiką (kad galėtų prisiderinti prie vaistininko darbo laiko), arba mažoms vaistinėms tiesiog tektų užsidaryti, nes apyvarta tokia, kad išgalėtų specialistui mokėti tik minimalų atlyginimą. O štai tinklinėms vaistinėms jokio pavojaus nėra, nes kur jūs matėte tokiose vaistinėse dirbant tik farmakotechnikus – ten dirba ir vaistininkai, ir neretai – net ne vienas. Peilis čia būtų tik regionams, rajonams, tai yra dar veikiančioms mažoms vaistinėms miesteliuose.“

Seimo narys Algirdas Sysas pateikė savo nuomonę: „Jūsų teikiamas įstatymo pakeitimo projektas parodo, kad 15 metų vykdomos farmakotechnikų perkvalifikavimo studijos buvo nereikalingos, nes valstybės iškeltų reikalavimų, atitinkančių europinę direktyvą, šiandien siūloma atsisakyti. Tuomet kokiu tikslu penkiolika metų buvo vykdomos minėtos studijos? Noriu priminti, kad mes savo laiku per dešimt metų perkvalifikavome visus socialinius darbuotojus, priversdami juos įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Šiuo atveju penkiolikos metų neužteko, tai jūs norite pratęsti persikvalifikavimą dar penkiolikai metų?“

A. Matulas patikslino, esą 15 metų farmakotechnikams persikvalifikuoti neužteko, nes bent dvejus trejus metus buvo rengiamos programos.

„O nuo 2017 metų iš esmės neįmanoma persikvalifikuoti, be to, tai brangiai kainuoja, – pastebėjo įstatymo pataisų autorius. – Bet, duok Dieve, tie, kurie persikvalifikavo, šiandien jau turi magistro laipsnį, vadinasi, ir visai kitokias galimybes dirbti ir užsidirbti, padaryti karjerą. O, kita vertus, pasirodo, Europos Sąjungos direktyva nereikalauja, kad vaistininkas būtinai turi dirbti vaistinėje! Kai Seime 2012 metais svarstėme šitą įstatymo projektą, tiesiog buvo neteisingai išversta. Ir dar vienas mano jau minėtas dalykas – Teisingumo ministerija, Europos teisės departamentas, išsakė poziciją, kad teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja direktyvai.“

Parlamentaro Dariaus Kaminsko nuomone, toks įstatymo projekto teikimas yra „labai keistas“.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad Danijoje gyvena 5 mln. 511 tūkstančių gyventojų ir ta šalis turi 300 vaistinių. Tai yra 2017 metų duomenys, – pareiškė jis. – Lietuvoje yra 1 346 vaistinės, vadinasi, mes turime gerokai per didelį vaistinių tinklą, dar tiksliau – didžiausią vaistinių tinklą visoje Europos Sąjungoje. Tai ar jums nekyla klausimas, dėl ko yra brangūs vaistai? Nes tokio didelio vaistinių kiekio išlaikymas susijęs su vaistų kaina!“

A. Matulas atrėmė ir šiuos argumentus. Anot jo, jei dėl įstatymo projekto neliktų kai kurių tinklinių vaistinių dideliuose miestuose, su tuo būtų galima iš esmės sutikti, nes didmiesčiuose vaistinių prieinamumas yra didelis.

„Bet šitas įstatymas – jeigu jis įsigalios nuo kitų metų – sunaikins mažas vaistines mažesniuose rajonuose – Kėdainių, Pasvalio, Biržų, Akmenės, Skuodo, Pakruojo ir taip toliau… Todėl man keistas noras nematyti tokios problemos, juolab kad ir Konstitucinis teismas yra pasakęs, kad valstybė turi garantuoti paslaugų gyventojams, tarp jų ir farmacinių paslaugų, prieinamumą vienodai visoje Lietuvoje.“

Kita vertus, anot A. Matulo, jei jau yra toks geras vaistinių prieinamumas šalyje, kam tada buvo leista vaistus pardavinėti ir prekybos centruose ar degalinėse?

„Mano manymu, mes turime džiaugtis, kad šalia šeimos gydytojo kabineto ambulatorijoje dar yra išlikusi vaistinė, o, gydytojui išrašius receptą, ligoniui nereikia laukti, kol kas nors vaistus atveš ar pačiam teks važiuoti keliolika kilometrų į rajono centrą. Nesuprantu, kam mums įsivesti tvarką, kurios nereikalauja Europos Sąjunga?“

Po diskusijų Seimo nariai balsavo ir A. Matulo siūlomam projektui po pateikimo vis dėlto pritarė. Pagrindiniu svarstant šį klausimą paskirtas Sveikatos reikalų komitetas. Seimo posėdyje projektą buvo numatyta toliau svarstyti gegužės 28 dieną, tačiau Sveikatos reikalų komitetas iki tol nebuvo gavęs Vyriausybės atsakymo šiuo klausimu, todėl svarstymą Seime teko atidėti. Kaip informavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto atstovė Milda Neverkevičienė, gali būti, kad prie šio klausimo bus sugrįžta tik per rudens sesiją.

 

Profesinė sąjunga – prieš tokią įstatymo pataisą

Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga dar šio projekto pateikimo Seime išvakarėse išplatino kreipimąsi į Seimo narius Antaną Matulą ir Algirdą Sysą. (Tiesa, iš pradžių pasirašęs dėl siūlomo projekto teikimo Seime, vėliau parlamentaras A. Sysas savo parašą atsiėmė.) 

„Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga susipažino su Jūsų teikiamu Farmacijos įstatymo pakeitimo projektu, – rašoma šiame laiške. – Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, farmacijos sektoriaus (kaip ir daugelio kitų sektorių) vykdomoje politikoje buvo neatitikimų ES Direktyvoms. ES Direktyva reglamentuoja tik farmacijos specialistų – vaistininkų (aukštasis universitetinis išsilavinimas, farmacijos magistras) profesinę veiklą. Farmacijos specialistai farmakotechnikai, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavę farmacijos praktikos licenciją, arba asmenys, pradėję farmakotechniko studijas iki šio įstatymo įsigaliojimo, kurie įgis vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesinę kvalifikaciją, po šio įstatymo įsigaliojimo galėjo teikti farmacinę paslaugą šio įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip iki 2015 metų gruodžio 31dienos (FĮ 76 str. 5d.). Todėl farmacijos specialistams farmakotechnikams buvo suteikta galimybė tęsti farmacijos studijas ir įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją. Norėdami išlikti darbo rinkoje, farmakotechnikai turėjo išklausyti išlyginamųjų studijų programą Kauno kolegijoje, po to universitete įgyti vaistininko kvalifikaciją. Tam buvo įteisintas pereinamasis laikotarpis iki 2015 metų gruodžio 31dienos. Kadangi tai brangios, stacionarios, reikalaujančios atsitraukimo nuo darbo studijos, dalis norinčių įgyti vaistininko kvalifikaciją farmakotechnikų to padaryti nesuspėjo, todėl pereinamasis laikotarpis buvo pratęstas dar 5 metams. Nuo 2016 metų sausio 1 dienos FĮ 76 str. 5 dalyje nurodyti asmenys turėjo teisę, kontroliuojami vaistininko, parduoti (išduoti) vaistinius preparatus. Už šią veiklą atsako vaistininkas. Vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas. (FĮ 35 str. 12d.). TAR pastaba, 12 dalis įsigalioja 2021-01-01.).

Farmakotechnikai dėkingi savo darbdaviams, sudariusiems sąlygas derinti darbą vaistinėje su stacionariomis studijomis universitete. Jūsų teikiamas įstatymo pakeitimo projektas parodo, kad 15 metų vykdomos perkvalifikavimo studijos buvo nereikalingos. Valstybės iškeltų reikalavimų, atitinkančių ES Direktyvą, šiandien yra atsisakoma. Tuomet kokiu tikslu 15 metų buvo vykdomos minėtos studijos? Ar tokiu sprendimu nepažeidžiami farmacijos specialistų, kurie ne tik finansine prasme, bet ir savo sveikatos kaina stengėsi įgyvendinti valstybės iškeltus reikalavimus, teisėti lūkesčiai ir visuomenės interesas? Kyla klausimas, kada valstybė melavo, ar ir vėl meluoja?“

 

Šį laišką pasirašė Lina Ganatauskienė, Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė.

 

 

LSMU Farmacijos fakulteto dekanė prof. dr. Ramunė Morkūnienė: „Dabartinės farmacijos sistemos griauti negalima“

 

„Farmacija ir laikas“ pateikė keletą klausimų LSMU Farmacijos fakulteto dekanei prof. dr. Ramunei Morkūnienei.

 

Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas pateikė projektą Seimui, kad vaistininkui būtų leista dirbti nuotoliniu būdu. Pritariate tokiam siūlymui ar turite kitokią nuomonę šiuo klausimu?

Tokiam siūlymui griežtai nepritariu, nes minėtas Farmacijos įstatymo projektas griauna dabartinę farmacijos sistemą, kurios centre yra žmonių sveikata. Vaistininko vykdoma veikla yra kompleksinė ir reikalauja daug žinių bei gebėjimų. Lietuvos žmonės susiduria su tokiomis problemomis, kaip polifarmacija, augantis vaistų vartojimas ir šalutinių vaistų poveikių skaičius. Vaistininkas yra vaistų ekspertas ir sveikatos apsaugos sistemos dalis, bendradarbiauja su gydytojais ir kitais sveikatos srities specialistais, padeda spręsti visuomenei aktualias vaistų vartojimo problemas, dalyvauja vykdant lėtinių ligų prevencijos programose, prieš keletą metų pradėjo dalyvauti teikiant farmacinės rūpybos paslaugas (nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Farmacijos įstatymo nuostata, jog farmacinė rūpyba – tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas). Tarptautinės farmacijos organizacijos akcentuoja farmacinės rūpybos paslaugos, individualaus paciento konsultavimo ir priežiūros svarbą. O teikiamas projektas dėl vaistininko darbo ryšio priemonėmis stabdytų daugelį išvardytų veiklų. Farmacijos įstatymo projektas, jeigu jam būtų pritarta, neužtikrintų farmacinės paslaugos kokybės ir keltų grėsmę gyventojų sveikatai, gerovei dėl vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) turimų Farmacijos studijų krypties apraše reglamentuojamų gebėjimų ir profesinės kompetencijos, taip pat dėl vaistininko darbo nuotoliniu būdu, per trečią asmenį, priimamų su žmogaus sveikata susijusių sprendimų. Projektas kelia daug klausimų dėl asmens duomenų apsaugos, vaistininko atsakomybės, receptinių vaistų tvarkos ir kontrolės.

Be to, pateiktas projektas prieštarauja esamam teisiniam reguliavimui: 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo ir Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo Nr. X-709 nuostatoms. (1) Vaistininko profesine veikla gali užsiimti tik Direktyvoje apibrėžtos oficialios kvalifikacijos įrodymą turintis asmuo. Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) neturi reikiamos profesinės kvalifikacijos be vaistininko priežiūros suteikti farmacinę paslaugą. (2) Pagal Farmacijos įstatymo Nr. X-709 7 straipsnio 4 dalį, „Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), įrašytas į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, turi teisę ...prižiūrint vaistininkui teikti farmacines paslaugas ir parduoti (išduoti) vaistinius preparatus;... prižiūrint vaistininkui gaminti ekstemporaliuosius vaistinius preparatus“, vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui) yra privaloma nuolatinė vaistininko priežiūra ir kontrolė.

Man sunku įsivaizduoti kokybišką paslaugos teikimą ryšio priemonėmis. Juk niekas nenorėtų medicininės operacijos, kurią atliktų žemesnės pakopos specialistas, gydytojui konsultuojant telefonu. Ir niekas nekelia klausimų, kokias paslaugas atlieka gydytojas odontologas ir dantų technikas. Iki šiol nė vienoje Europos šalyje nekilo klausimų, ką veikia vaistininkas ir ką gali atlikti vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas). Vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) vaistinėje gali vykdyti per 20 įvairių veiklų pagal savo kompetencijas ir gebėjimus. Europoje nėra nė vienos valstybės, kur būtų leidžiama specialistui be atitinkamo išsilavinimo dirbti vaistininko darbą. Tuo labiau kad Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje tiek pagal vaistinių, tiek ir pagal vaistininkų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų.

 

Ar tokį klausimą kaip farmacijos specialistus dešimtmečius rengiančio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto dekanė kėlėte atitinkamose valstybinėse institucijose?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto viena iš misijų yra sveikas žmogus ir sveika visuomenė, todėl LSMU yra susirūpinęs dėl galimų pateikto projekto pasekmių Lietuvos žmonių sveikatai. Pateikėme argumentuotą nuomonę raštu Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui, Sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

LSMU Farmacijos fakultetas kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui pateikė bendrą nepritarimo raštą dėl Farmacijos įstatymo projekto ir jo galimų pasekmių.

Labai norisi tikėti, kad Lietuvos Respublikos Seimui rūpi Lietuvos žmonių sveikata. Kartu tikimės, kad bus atsižvelgta į LSMU farmacijos ekspertų išsakytą nuomonę.

 

Lietuvos metų vaistininkų klubas pritaria Vyriausybės pozicijai

Klausimą dėl Seimo nario A. Matulo pasiūlyto Farmacijos įstatymo pakeitimo projekto nuodugniai išnagrinėjo ir Lietuvos metų vaistininkų klubo valdyba, ir šiai asociacijai priklausantys nariai – šalies farmacijos specialistai.

„Lietuvos metų vaistininkų klubas priėmė sprendimą pritarti Vyriausybės pozicijai, kuria išreiškiamas nepritarimas A. Matulo siūlomam Farmacijos įstatymo pakeitimo projektui, – kalbėjo Lietuvos metų vaistininkų klubo valdybos narys teisininkas Andrej Rudanov. – Savo išvadoje Vyriausybė labai aiškiai konstatavo, kad pagal dabar galiojantį įstatymą vaistininkų darbo vaistinėje reguliavimas yra pakankamai aiškus, nuoseklus, todėl keisti įstatymą nėra pagrindo. Lietuvos metų vaistininkų klubas savo ruožtu atliko išsamią analizę, kokia situacija šiuo klausimu yra užsienio šalyse, kokia situacija yra Lietuvoje, vertinant ir lyginant kitų profesijų atstovus, kaip mūsų šalyje dirba kiti specialistai, ir priėmė sprendimą kreiptis į Seimo Sveikatos reikalų komitetą, pabrėžiant, jog Lietuvos metų vaistininkų klubas pritaria Vyriausybės nutarimui ir jį palaiko.“

 

Lietuvos metų vaistininkų klubo kreipimasis į Seimo Sveikatos reikalų komitetą

 

Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2020 m. Nr.5


 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.