Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui aiškiau apibrėžti laisvalaikio, pramogų ir sporto paslaugas, kurioms yra taikomi apribojimai karantino metu. Vyriausybės nutarimu buvo patikslinta, kokioms laisvalaikio, sporto ir pramogų paslaugoms taikomi ribojimai, nustatant, kad draudžiama teikti laisvalaikio, sporto įrenginių eksploatavimo, sporto klubų, pramogų, poilsio, baseinų, pirčių (išskyrus viešąsias pirtis, skirtas asmenų higienos poreikiams tenkinti), diskotekų, šokių salių, kino teatrų ir kino klubų paslaugas.

Kodėl svarbu nenutraukti gydytojo skirtų statinų vartojimo

2020-09-28

Iš Žemaitijos kilęs ir jau daug dešimtmečių Vilniuje gyvenantis Edvardas L. negali pasigirti puikia sveikata, bet, laikydamasis gydytojų nurodymų, vyras sulaukė garbaus amžiaus ir šiandien tvirtina, kad tik vaistai gerokai pailgino jo gyvenimą.

 

Edvardui L. – 82 metai. Sveikatos problemos vyrą ėmė persekioti, kai sulaukė 42 metų.

„Nustatė širdies ritmo sutrikimą ir rado įgimtą širdies ydą, – to meto prisiminimais dalinasi Edvardas. – Kurį laiką vaistus ignoravau, išgerdavau jų tik kai suskausdavo širdies plote... 1991 metais užklupo pirmasis širdies infarktas.“

Net ir po infarkto Edvardas jautėsi nesąs sunkus ligonis, kad nuolat vartotų vaistus. Bendrojo cholesterolio rodiklis, kaip prisimena, buvo per aukštas – net 7,2 milimolio litre, kai norma – 5 mmol/l.

Tuo laiku statinų dar nebuvo, todėl gydytojai skyrė Edvardui griežtą dietą. Vyras jos laikėsi, sumažėjo svoris, bet cholesterolio rodiklių sumažinti niekaip nepavyko. Pasirodo, dėl tam tikro geno aktyvumo kepenys gamino per daug cholesterolio, tad jokia dieta negebėjo sunormalizuoti jo kiekio. Po kurio laiko Edvardą ištiko antrasis infarktas. Tada, kaip prisimena nuolatinis gydytojų pacientas, jam buvo pasakyta, kad be statinų – neišsivers. Esą arba nuolat vartos statinus, arba gali labai greitai tekti atsisveikinti su gyvenimu.

Iš pradžių Edvardui buvo paskirta 20 mg vaisto dozė, vėliau – 40 mg. Ir taip – kiekvieną vakarą 6 mėnesius.

„Vartojau kitus statinus, o kai atsirado rozuvastatinas, perėjau prie šito vaisto, – pasakoja Edvardas. – Užtenka per dieną išgerti vieną tabletę. Daktarai įspėjo, kad privalau gerti vaistus nuolat, be jokių pertraukų, tarsi gulėčiau ligoninėje. Tai aš juokauju, kad ligoninėje guliu jau 22 metus, tačiau – namų režimu.“ 

Ar sunku pasiryžti gerti vaistus visą gyvenimą? Edvardas tikina neturėjęs kitos išeities.

„Mano kaimynas prieš 15 metų mirė, jis du infarktus patyrė, – prisimena Edvardas. – Kartą, kai dar buvo gyvas, lydėjau jį namo ir paklausiau, kokius vaistus po tų infarktų geria. Atsakė, kad jokių, nes jaučiasi sveikas. Praėjo trys mėnesiai, ir to sveiko žmogaus nebeliko.“ 

Šiuo metu Edvardas jaučiasi normaliai, jo bendrojo cholesterolio rodiklis – nepriekaištingas (4,5 mmol/l). Ir neabejoja, kad būtent statinų leidžia džiaugtis gyvenimu.

Ar statinai sukėlė Edvardui kokių nors šalutinių poveikių? Vyras patikina, kad reguliariai tikrinasi kepenų funkciją – viskas gerai. Vadinasi, nėra ko vaistų bijoti. Jis prisipažįsta turįs ir kitų sveikatos negalavimų, kasdien išgeriantis iki 10 tablečių. Tiek skiria gydytojai, o jis jais pasitiki. Nes saugo savo sveikatą. „O kai pats saugausi, ir Dievas saugo“, – priduria vilnietis ir patikslina, kad statinų vartojimas jam neabejotinai pridėjo 15–18 metų.  

 

Komentaras

Doc. Jolita Badarienė,

VUL Santaros klinikos

Statinų grupei priklausantys vaistai pasižymi tuo, kad mažina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentraciją kraujyje, kartu mažina širdies ir kraujagyslių ligų sukeliamą mirtingumą bei mirštamumą.

Įrodyta, kad sumažinus mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentraciją vos 1 milimoliu litre, pirmojo kardiovaskulinio įvykio santykinė rizika sumažėja net 23 procentais, insulto rizika – 22 procentais, o miokardo infarkto rizika – net 26 procentais.

Klinikinis tyrimas JUPITER patvirtino rozuvastatino naudą pirminės prevencijos pacientams. Jiems buvo skirta po 20 mg rozuvastatino ir tyrimais įrodyta, kad miokardo infarkto rizika šiems pacientams sumažėjo net 54 proc., vainikinių arterijų revaskuliarizacijos rizika – 46 proc., insulto rizika – 48 proc., o bendrojo mirtingumo rizika – 20 proc.

Labai svarbi statinų savybė yra ir ta, kad jie slopina aterosklerozės vystymąsi. Tą patvirtino ASTEROID tyrimas, kuriame buvo tiriamas rozuvastatinas, pacientams skiriant didelę šio vaisto dozę (40 mg).

Pacientams buvo atliekamas vidukraujagyslinis ultragarsas – išmatuota aterosklerozinė plokštelė prieš medikamentinį gydymą ir po dvejų metų rozuvastatino vartojimo. Paaiškėjo, kad tiems pacientams, kuriems buvo skirta 40 mg rozuvastatino dozė, po dvejų metų aterosklerozinė plokštelė statistiškai patikimai sumažėjo (beveik 7 proc.). Taigi įrodyta, kad statinai slopina aterosklerozės vystymąsi.

Kodėl būtina statinus vartoti nuolat? Ankstyvas statinų vartojimo nutraukimas yra susijęs su padidėjusia miokardo infarkto rizika ir mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Keista, bet miokardo infarktą patyrę pacientai, kuriems būtina nepertraukiamai, nuolat vartoti statinus, kartais savo nuožiūra šių vaistų vartojimą nutraukia. Yra žinoma, kad taip pasielgia apie 30 proc. miokardo infarktą patyrusių pacientų. Taip elgtis rizikinga.

Antai Danijos registro duomenys skelbia, kad nuo 1995 iki 2010 metų buvo stebimi beveik 700 tūkst. pacientų (vyresnių nei 40 metų), kuriems reikėjo vartoti statinus. Tai pacientų grupei, kuri gydytojo paskirtų statinų vartojimą nutraukė, palyginti su vartojusiais statinus, miokardo infarkto rizika padidėjo net 26 proc. Taigi akivaizdu, jog statinų nutraukimas didina kardiovaskulinių įvykių pasireiškimo tikimybę.

Vyresnio amžiaus žmonėms statinus reikia skirti individualiai įvertinus jų bendrą savijautą, gretutines ligas ir panašiai. Vis dėlto, jei yra indikacijų statinus skirti, rekomenduojama juos vartoti nuolat. Įrodyta, kad vyresniems nei 75 m. amžiaus pacientams, palyginti su pacientais, kurie nutraukė statinų vartojimą, kardiovaskulinių įvykių rizika buvo 20–30 proc. mažesnė.

Statinų vartojimas sietinas su pranešimais žiniasklaidoje. Yra ir pozityvių, ir negatyvių pranešimų, todėl pacientui sunku atsirinkti, kur mitas, o kur tiesa.

Noriu priminti, kad su statinais sąveikaujantys per CYP 3A4 metabolizuojami vaistai šiek tiek didina miopatijų ir rabdomiolizės riziką. Kardiologai skiria amjodaroną, verapamilį, diltiazemą.

Iš statinų per CYP 3A4 100 proc. skiriasi atorvastatinas, o rozuvastatinas skiriasi ženkliai mažiau, 90 proc. rozuvastatino iš organizmo išsiskiria nemetabolizuoto (neskaidyto). Todėl pacientams, kurie vartoja daug vaistų, metabolizuojamų per CYP 3A4, rozuvastatinas yra geras ir saugus pasirinkimas.

 

 

Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2020 m. Nr.6

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.