Higienos institutas kartu su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centru išleido metodines rekomendacijas „Pneumonijų, susijusių su dirbtine plaučių ventiliacija, prevencija“. Leidinyje pateikiamas hospitalinės pneumonijos apibrėžimas ir diagnozavimo kriterijai, pneumonijų išsivystymo ir rizikos veiksniai, taip pat informacija apie epidemiologinę priežiūrą ir pneumonijų prevencijos priemones.

MANO TOP3. Jurga BERNATONIENĖ, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto profesorė

2020-10-15

KNYGOS

  1. Eva Kiuri „Marija Kiuri“, 1989 metais išleista knyga. Man ji patiko todėl, kad labai gražiai atskleistas moters mokslininkės M. Sklodovskos-Kiuri ryžtas siekti užsibrėžtų tikslų, sumaniai įveikiant pasitaikančias kliūtis. Manau, kad įvairių nesklandumų ir nesėkmių pasitaiko kiekvieno iš mūsų kelyje, tačiau tinkamas požiūris į tai ir rastas teisingas sprendimo kelias žmogų, kaip asmenybę, jokiu būdu ne susilpnina, o sustiprina. Skaitydama šią knygą dažnai prisimindavau frazę, kad mokslas – tai horizontas: kuo labiau priartėji, tuo jis labiau nutolsta... Svarbu nesuabejoti tuo, ką darai, ir toliau siekti užsibrėžtų tikslų.
  2. Antanas Gendrolis. „Žiedadulkės ir bičių duonelė. Kaip sveikai ir ilgai gyventi“, 2011 metais išleista knyga. Ši knyga patinka dėl mokslinių žinių apie žiedadulkes ir bičių duonelę, apie šių produktų praktinį taikomumą medicinoje, veterinarijoje, kosmetikoje. Ši knyga, kaip ir kitos profesoriaus Antano Gendrolio knygos, visada man po ranka, ją skaitau laisvalaikiu, taip pat, kai ruošiuosi paskaitoms. Pirmasis mano mokslinis darbas buvo magistro darbas, kuriame būtent ir nagrinėjau žiedadulkių ir bičių duonelės technologines savybes. Darbui vadovavo prof. A. Gendrolis, turbūt todėl man ši knyga yra tokia artima, labiausiai įsiminusi.
  3. Viljamas Šekspyras. „Didysis Šekspyras“, 2017 metais išleista knyga. Šioje knygoje įtaigiai pateiktos vieno iš žinomiausių vėlyvojo Renesanso anglų ir Vakarų Europos rašytojo, poeto ir dramaturgo svarbiausios dramos, komedijos ir tragedijos. Jas visas būtų galima apibūdinti paties W. Šekspyro teiginiu „Visas pasaulis yra scena – nieko baisaus!“ Ši frazė, manau, labai tinka šių dienų aktualijoms.

KINO FILMAI

  1. Roberto Zemeckio filmas „Pasivaikščiojimas“. Ši kino juosta yra apie jauną lyno akrobatą, kuris užsibrėžė beprotišką tikslą – be jokių apsaugų pereiti lynu, ištiestu 417 metrų aukštyje tarp Niujorke esančių Pasaulio prekybos centro bokštų dvynių. Filme labai gražiai ir įdomiai atskleista, kaip žmogaus didžiulis noras ir ryžtas padeda įveikti kliūtis, išdavystes, nesėkmes ir įgyvendinti savo svajonę. Šį filmą žiūrėjau net keletą kartų.
  2. Režisieriaus Baltasaro Kormakuro filmas, sukurtas pagal tikrus įvykius, – „Everestas“. Tai filmas apie dviejų ekspedicijų pastangas įkopti į aukščiausio planetos kalno viršūnę ypatingomis sąlygomis, vyraujant atšiaurioms gamtos stichijoms. Nuolatinis balansavimas tarp gyvenimo ir mirties parodo žmogaus vidinę stiprybę, kovą už savo ambicijas ir siekius.
  3. Režisieriaus Guillaume‘o Vincento dokumentinis filmas „Meškų žemė“. Įspūdį paliko šiame filme atskleisti nuostabaus grožio Kamčiatkos pusiasalio vaizdai ir natūralūs garsai. Sužinojau apie lašišų gyvenimą ir populiaciją pasaulyje, rudųjų meškų išgyvenimo subtilybes. Tai atpalaiduojantis ir ramybe alsuojantis filmas.

GERIAUSIOS OPERETĖS

  1. Johano Štrauso operetė „Vienos kraujas“. Linksma atmosfera, šmaikštumas, pakili nuotaika, intrigos, nuostabi muzika, valsas – visa tai leidžia užsimiršti, atitrūkti nuo kasdienybės darbų. Patiko idėja „mylėti, o ne kariauti“, tai daro gyvenimą žavų ir nerūpestingą.
  2. Franco Leharo operetė „Linksmoji našlė“. Labiausiai patiko austriška, vengriška ir prancūziška dvasia persisunkusios melodijos. Lengvas operetės turinys leidžia atsipalaiduoti ir gėrėtis užburiančia muzika, smuiko garsais, intriguojančiais siužetais apie amžiną meilę ir painius porų santykius.
  3. Johano Štrauso operetė „Šikšnosparnis“. Patiko moteriškas Rozalindos žavesys, įrodant vyrui, kad ji nėra „perskaityta knyga“. Kaip ir kitos J. Štrauso operetės, ši žavi pastatymu ir choreografija. Miela žiūrėti valsą, polką, galopą, čardašą. Tai sukuria šventiškumo ir džiaugsmo pojūtį. 

POMĖGIAI

  1. Buvimas gamtoje ir naujų įdomių Lietuvos vietų paieška. Gamtoje galiu būti bet kokiu oru: patinka šiluma ir galimybė mėgautis saulės spinduliais, mėgstu lietų ir jo skleidžiamą ramybę, žaviuosi žiema, ypač krentančiomis snaigėmis. Su šeima dažnai važiuojame ir ieškome dar neaplankytų, nematytų Lietuvos vietų. Patinka įvairūs miestai ir miesteliai, pažintiniai takai, atodangos, apžvalgos bokštai, istoriniai objektai, ežerai.
  2. Ėjimas. Labai patinka eiti didelius atstumus, neskubant ir apie nieką negalvojant. Kiekvieną dieną nueinu ne mažiau kaip 10 tūkstančių žingsnių, savaitgaliais šis skaičius dvigubėja ar net trigubėja. Vaikščiojimas man padeda suderinti darbo ir poilsio režimą, atsipalaiduoti ir „pasikrauti“ geros energijos.
  3. Labai mėgstu žirgus ir ramų jodinėjimą miško keliukais. Žirgai mane žavi išvaizda ir mokėjimu jausti jodinėtojo nuotaiką. Jei esi ramiai nusiteikęs, ir žirgas bus ramus. Jei esi išsigandęs – žirgas bus baikštus... Ypač mėgstu lankytis Dubingių žirgyne ir praleisti laiką ne tik žirgų, bet ir nuostabios gamtos apsuptyje.

 

Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2020 m. Nr.6

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.