Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), vadovaudamasis 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ informuoja, kad karantino laikotarpiu planiniai skiepijimai nėra atidedami ir turi būti vykdomi, numatant pacientų srautų valdymą.

Farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo naujovės – jau nuo lapkričio 1 dienos

2020-11-27

Virginija Grigaliūnienė

Rugpjūčio viduryje Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) pranešė, kad nuo 2020 metų lapkričio 1 dienos įsigalios Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos pakeitimai. Šalies vaistininkai ir jų padėjėjai sukruto – dauguma apie tokius pakeitimus nebuvo net girdėję. Jie ėmė atsargiai teirautis, galbūt šie pokyčiai bus atidėti vėlesniam laikui. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai patikino, kad jokių atidėjimų nebus, o farmacijos specialistai dėl to esą neturėtų patirti jokių sunkumų.

Naujos tikslinės programos 

Pagal naująją tvarką nuo 2020 metų lapkričio 1 dienos farmacijos specialistai, norėdami gauti ar perregistruoti (pratęsti) farmacinės veiklos licenciją, privalės pateikti dokumentus, įrodančius, kad jie per pastaruosius penkerius metus ne mažiau kaip 120 valandų tobulino profesinę kvalifikaciją, į šį laiką taip pat bus įskaičiuojamos Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos priede nurodytos minimalios trukmės specialistų profesinės kvalifikacijos privalomojo tobulinimosi tikslinės programos.

Patvirtintas naujas profesinės kvalifikacijos tobulinimo tikslinių programų sąrašas, kuriame – dvi naujos programos. Tai „Pirmoji medicinos pagalba“ ir „Racionalus antimikrobinių vaistinių preparatų skyrimas ir vartojimas“.

Programos „Pirmoji medicinos pagalba“ minimali trukmė – 8 valandos, iš jų ne mažiau kaip pusė kurso turi būti skirta praktiniams įgūdžiams tobulinti (pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-450 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“ patvirtintą sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetenciją teikiant pirmąją medicinos pagalbą).

Antrosios programos „Racionalus antimikrobinių vaistinių preparatų skyrimas ir vartojimas“ minimali trukmė – 6 valandos.

VVKT nurodė, jog toks pakeitimas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-398 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“ pakeitimo“.

Žinių atnaujinimas reikalingas

Tinklaraščio „Vaistininko užrašai“ autorius, pageidaujantis likti neįvardytas, sutiko „Farmacijos ir laiko“ žurnalistei išsakyti savo nuomonę apie minėtus pokyčius. Reikalingi jie ar?..

„Į privalomą tikslinių programų sąrašą įtraukta pirmoji medicinos pagalba. Šiai programai yra numatytos 8 valandos, iš kurių ne mažiau kaip pusė turi būti skiriama praktiniams įgūdžiams tobulinti, – teisės aktą pacitavo pašnekovas. – Tiesą sakant, ne paslaptis, kad daugeliui tai bus ne įgūdžių tobulinimas, o naujų dalykų mokymasis. Asmeniškai aš teoriniuose mokymuose dalyvavau gana seniai, studijų laikais, o praktiniai užsiėmimai iš viso buvo nieko verti – senovinis manekenas gulėjo ant grindų, o mes jam darėme dirbtinį širdies masažą. Gerai ar blogai jį darėme – nelabai ir buvo aišku, svarbiausia buvo įsiminti skaičius – kiek paspaudimų, kiek įpūtimų... Beje, tie skaičiai laikui bėgant keitėsi. Taigi naudos iš tos pirmos pagalbos paskaitų buvo mažai, nes tais laikais mokymo priemonės buvo labai primityvios, vos ne kaip skaičiuotuvai, kuriuos dabar rastume tik muziejuose.“

Anot vaistininko, tada nebuvo jokių išmaniųjų technologijų, ką jau kalbėti apie šiuolaikines pirmosios pagalbos mokymo priemones, kurios yra skirtos individualiam ar grupiniam pirmosios pagalbos suteikimo technikos mokymui.

„Šiuos mokymus į privalomą programą įtraukti tikriausiai paskatino pernai vienoje vaistinėje įvykusi nelaimė, kuri baigėsi žmogaus mirtimi, – svarstė pašnekovas. – Tada daug ir garsiai buvo diskutuota, ieškota nelaimės priežasčių ir kaltininkų. Vieni kaltino vaistinės darbuotojus, kad nesuteikė jokios pagalbos, kiti juos gynė, sakydami, kad darbuotojai turi, bet neprivalo teikti pirmosios pagalbos. Ne visi žmonės gali ir moka ją suteikti, ne visi yra drąsūs tai padaryti bijodami ne padėti, o pakenkti. Prie kryžiaus prikalti yra lengviausia.“ 

 

Svarbiausia – kokybė

 

Pirmosios medicinos pagalbos mokymų trukmė – 8 valandos. Daug tai ar mažai?

„Tai diskusijų klausimas, – pabrėžė vaistininkas. – Viskas priklausys nuo kokybės. Ne kartą minėjau, kad tokių mokymų organizavimas jau seniai turėjo būti numatytas kiekvienos vaistinės veikloje. Vaistinės veiklos procedūros atnaujinamos nuolat, taigi, nuolat turėtų būti atnaujinamos ir žinios, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Jeigu per metus kitus netenka susidurti su situacijomis, kai reikia gaivinti žmogų, įgūdžiai nesiformuoja, jie pasimiršta, todėl vieną kartą metuose kiekvienas neabejingas pilietis sutiks sudalyvauti tokiuose mokymuose. Juolab kad nuobodu ten tikrai neturėtų būti.“ 

Tinklaraštininkas šyptelėjo pasiruošęs mesti akmenį į vaistų firmų atstovus, kurie esą per tiek metų nesugebėjo šalia savo vedamų reklaminių agitacinių seminarų suorganizuoti naudą teikiančių mokymų.

„Tas pats akmuo turėtų nusiridenti ir į vaistinių savininkų daržą – jiems taip pat tai nėra prioritetas, labiau – formalumas, parašo padėjimas, – pridūrė pašnekovas. – Šiandien jiems svarbu yra tai, kas duoda pelną, kas perkama ir parduodama, kas pildo amžinai kiauras kišenes.“

Bet esą reikia tikėti, kad padėtis pasikeis į gerą pusę, tos keturiolika valandų, be kurių nebus įmanoma gauti ar prasitęsti licencijos, tikrai bus vertingos.

Ir dar viena svarbus vaistininko pastebėjimas: svarbiausia, kad mokymai vyktų ne nuotoliniu būdu.

 

Antimikrobiniai vaistai

 

Kalbėdamas apie antrąją mokymų programą, vaistininkas pateikė argumentų ir „už“, ir „prieš“.

„Iš pirmo žvilgsnio gal ir keistai atrodo, kad vaistininkams privalu žinoti, kaip, kada ir kokiomis aplinkybėmis reikia skirti ir vartoti antibiotikus bei kitus antimikrobinius, antigrybelinius ar infekciją malšinančius vaistus, – kalbėjo pašnekovas. – Kaip žinia, šiuos vaistus skiria gydytojai, įvertinę ligonio būklę ir atliktus tyrimus, o mes tik gavę raštišką gydytojo nurodymą – receptą, parduodame ligoniui, kas išrašyta. Tačiau farmacininko vaidmuo, indėlis, kad ligonio būklė gerėtų, visgi yra nemažas.“

Remiantis 2016 metų duomenimis, tik 46 proc. Lietuvos gyventojų žino, kad antibiotikai nėra efektyvūs gydant peršalimą ir gripą. Kita vertus, antimikrobinių vaistų suvartojimo situacija, palyginti su kitomis ES šalimis, nėra išskirtinė – Lietuvoje šių vaistų suvartojimas yra artimas Europos vidurkiui. 

„Kartojimas – mokslų motina“ – lotynų išmintis mus lydi visą gyvenimą, – akcentavo pašnekovas. – Todėl nuolat kartojame tiems, kurie įsitikinę, kad antibiotikai padės išgydyti visas netikėtai juos užklupusias ligas.“

Netinkamas antibiotikų vartojimas skatina atsparių bakterijų vystymąsi, naikina gerąsias organizmo bakterijas, sukelia daug šalutinių reiškinių – tą, anot vaistininko, turi žinoti kiekvienas pilietis. Bet kadangi pusė Lietuvos gyventojų taip nemano, sveikatos apsaugos ministerija nusprendė nedelsti ir dar labiau įtraukti į švietėjišką programą tą visuomenės dalį, kuri turi tiesioginį ryšį su ligoniu.

 

„Kadangi žinių apie antibiotikams atsparių bakterijų keliamą grėsmę bei tinkamą antibiotikų vartojimą lygis nėra pakankamas, papildoma informacija tik dar labiau pravers žmonių labui“, – pabrėžė didelę farmacinės veiklos patirtį sukaupęs vaistininkas.

 

Svarbiausia – kas mokymus ves

 

Kartu pašnekovas pasidalino mintimis, kaip svarbu yra tai, kas ves tokius seminarus.

„Jei šiuos seminarus ves profesionalai, koja kojon žengiantys su medicinos naujovėmis, gebantys klausytojams sumaniai perteikti visas naujienas, tuomet drąsiai galima teigti, kad sprendimas buvo teisingas, – dėstė vaistininkas. – Galbūt po tokių privalomų mokymų daugelis sveikatos priežiūros specialistų iš naujo įvertins savo gebėjimus, turimas žinias ir atsakingiau žvelgs į racionalų vaistų skyrimą, nes šiandieninėje Lietuvoje visų vaistų vartojimas, neskirstant jų į atskiras grupes, yra labai didelis.“

Kita vertus, geras specialistas ir dabar niekieno neverčiamas domisi vaistų tarpusavio sąveikomis, pastebėtais naujais šalutiniais poveikiais, juos registruoja, sistemina ir taiko savo tolesniame darbe.

„Bet yra medikų, kurie neįžvelgia didelės antibiotikų vartojimo žalos, todėl dažnai skiria juos be reikalo – „dėl visa ko“, arba „dėl to, kad ligonis greičiau atstotų su savo prašinėjimais, – apgailestavo pašnekovas. – Tokių „paskyrimų“ ypač padaugėja, kai Lietuvą užplūsta tautiečiai – emigrantai, kurie įsigyja antibiotikų „juodai dienai“.“

Šešios privalomos šių mokymų valandos esą yra tik lašas jūroje, palyginti su šimtais kitų valandų, kurias reikia surinkti per penkerius metus tam, kad būtų pratęsta ar gauta nauja licencija. Taigi, jeigu po šių mokymų statistika parodys, kad Lietuvoje ženkliai sumažėjo antibiotikų skyrimas ir vartojimas – esą bus puiku!

Kuo visuomenei šioje srityje gali pasitarnauti farmacijos specialistai? Anot pašnekovo, pirmiausia – gyventojų švietimu.

„Kartais, atrodo, kaip mantrą kartojame seniai mokslininkų patvirtintą tiesą, kad antibiotikai negydo slogos ar eilinio kosulio, – akcentavo jis. – Susirgus gripu taip pat nereikia bėgti pas kaimyną pasiskolinti kelių tablečių amoksicilino, o suskaudus dantį stvertis doksiciklino. Nuolat primename ir tai, kad, pradėjus gydytis antibiotikais, juos reikia vartoti tinkamai, kaip paskirta, o ne pripuolamai ar taupant, nes brangūs... Kitaip sakant, racionalus vaistų vartojimas turėtų kilti iš racionalaus mąstymo.“

 

Vaistininkų nuomonė

Rita (Kaunas)

 

Manau, tokie mokymai reikalingi, tik labai svarbu, kad tai netaptų vien formalumu. Mokymai turi būti labai aukšto lygio, kad būtų prasmė juos baigti. Tikiuosi, kad taip ir bus.

 

Violeta (Šiauliai)

 

Aš vaistinėje dirbu jau kelis dešimtmečius, todėl jaučiuosi turinti didelę praktiką. Manau, kad tokiuose mokymuose nieko naujo nesužinosiu, tiesiog nori nenori teks gaišti laiką, ieškoti, kur tokius kursus galima baigti, greičiausiai teks vykti į kitą miestą. Mano manymu, tokie mokymai galėtų būti privalomi tik gaunant licenciją, o ne ją pratęsiant.

 

Rima (Vilnius)

 

Man svarbiausia, kad mokymai nebūtų vien bereikalingas laiko švaistymas. Jei jie bus tikrai geri, papildomos žinios visiems tik į naudą.

 

Lina (Alytus)

 

Mano nuomone, viskas visiems mums žinoma – ir kaip suteikti pirmąją pagalbą, ir ką rekomenduoti siekiant racionalaus antimikrobinių vaistų vartojimo. Neįsivaizduoju, ką naujo tokiuose kursuose galima sužinoti. Manau, tai perteklinis reikalavimas.

 

Asta (Jonava)

 

Jei jau nuspręsta, kad tokie mokymai privalomi, nieko nepakeisi. Gerai, mokymai reikalingi, bet svarbu, kad juos vestų kvalifikuoti specialistai, o ne kokie teoretikai.

 

Vitalija (Utena)

 

Mokytis reikia visą gyvenimą, taigi šie mokymai tikrai reikalingi. Svarbiausia, kad vaistininkams būtų sudarytos sąlygos kvalifikaciją šiose srityje pasikelti be jokių papildomų problemų. Gal galėtų tokie mokymai būti organizuojami regionuose, kad nereikėtų vaistininkams sugaišti visos dienos vykstant į Kauną ar Vilnių?

 

Komentaras

Miglė Domeikienė, SAM Farmacijos politikos skyriaus patarėja

Nuo 2020 metų lapkričio 1 dienos įsigaliosiančių Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos pakeitimų niekas nei panaikins, nei atidės, nes jie skiriami pirmiausia mums patiems, farmacijos specialistams. Nauji mokymai pagal dvi tikslines programas bus privalomi.

Noriu priminti, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatyme yra įtvirtinta pareiga visiems farmacijos specialistams prireikus suteikti pirmąją medicinos pagalbą ir manau, kad programoje numatytų 8 mokymų valandų yra netgi per mažai. Aš asmeniškai mokausi kasmet – einu į pirmos pagalbos kursus, nes, jei atsitiktų nelaimė, privalome mokėti žmogui padėti.

Dėl to, kad nesuspės šių mokymų praeiti, farmacijos specialistams nereikėtų baimintis, nes, mūsų žiniomis, tiek formaliojo švietimo, tiek neformaliojo švietimo įstaigos ruošia šias programas.

 

 

Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2020 m. Nr.7

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.