Dėmesio, reikšmingas pokytis vežėjams ir kitiems, išvykstantiems iš Lietuvos: pakeistas pranešimo apie išvykimą terminas – nelieka nuostatos informuoti NVSC sužinojus apie išvykimą iš šalies ne vėliau kaip prieš 24 val. iki išvykimo. Šie pakeitimai įsigaliojo nuo 2021 m. kovo 1 d.

Psichologinės pirmosios COVID-19 pandemijos bangos patirtys ir pamokos

2021-01-29

Farmacijos specialistams skirtoje tarptautinėje konferencijoje, vykusioje 2020 metų lapkričio 27 dieną, buvo perskaitytas pranešimas „Psichologinės pirmosios COVID-19 pandemijos bangos patirtys ir pamokos“, kurį parengė jungtinė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir M. Romerio universiteto mokslininkų grupė – prof. Loreta Kubilienė, prof. Nida Žemaitienė, Kastytis Šmigelskas, Aušra Griciūtė, Milda Kukulskienė, Laura Digrytė-Šertvytienė, Vilma Miglinė, Irina Banienė, Aurima Stankūnienė, Gita Argustaitė-Zailskienė, Gabrielė Urbonaitė, Aušra Norė ir Viktorija Butrimaitė.

 

Pranešimas skirtas COVID-19 Lietuvoje psichologinių ir organizacinių veiksnių tyrimui pristatyti.

Pranešime kalbėta apie sveikatos priežiūros darbuotojų ir farmacijos specialistų darbą COVID-19 pandemijos sąlygomis: didelius krūvius, darbo organizavimo iššūkius bei didelę riziką užsikrėsti COVID-19 infekcija. Dažniausiai tokiose ekstremaliose situacijose žmonės patiria emocinę įtampą, įvairių psichologinės savijautos pokyčių ir visa tai didina potrauminių pasekmių, kurios gali turėti neigiamą įtaką ir poveikį tiek pačių darbuotojų psichinei sveikatai, tiek ir teikiamų paslaugų kokybei, riziką.

2020 metų kovo 14 dieną Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas. Visuomenę apėmė didžiulis nerimas, kartu buvo juntamos tam tikros viruso neigimo tendencijos. Nerimas laikui bėgant stiprėjo, o bandymai suprasti ir paaiškinti paslaptingai atsiradusio naujojo viruso kilmę pagimdė daug sąmokslo teorijų (kad virusas netikras; kad daktarai negali išrašyti kitokių vaistų; kad koronaviruso pandemijos tikslas – sutrukdyti tuomečiam JAV prezidentui siekti antrosios kadencijos; kad pandemijos protrūkis reikalingas paslėpti kai kurių žinomų žmonių sulaikymą, ir panašiai).

Pranešime prisiminta, kokia situacija susidarė paskelbus pirmąsias žinias apie pandemiją. Akcentuota, jog tuo laiku pasaulyje dėl viruso buvo labai daug nežinios. Kaip pavyzdys nuolat buvo minima Švedijos patirtis, nes ši šalis nesiėmė jokių ribojimų, gyvenimas joje vyko kaip vykęs, o toks elgesys tarsi neigė pandemijos protrūkį ir didelį jos mastą.

Lietuvoje buvo įvesti griežti ribojimai, tačiau valdžios atstovams ne itin sekėsi visuomenei paaiškinti, kodėl tokių ribojimų reikia, kodėl jie tokie svarbūs.

Tuo metu šalies žiniasklaidoje pasirodę gąsdinantys straipsniai kėlė dar daugiau neaiškumų ir skatino vis naujų pandemiją neigiančių sąmokslo teorijų atsiradimą. Visuotinis nerimas neretai peraugdavo į pyktį. Prasidėjo ir ilgą laiką tęsėsi kaltųjų paieškos. Įtampos kartais neatlaikydavo net Vyriausybės atstovai, jų pasisakymai taip pat buvo kupini nerimo.

Kai kurios šalys uždraudė eksportuoti medicinines apsaugos priemones, pradėtos kaupti maisto, vaistų atsargos, ėmė kilti kainos. Nerimas turėjo įtakos tam tikriems pokyčiams visuomenėje.

Nepaisant tokių tendencijų, kaip akcentuota pranešime, kartu visuomenėje ėmė daugėti altruistiško elgesio pavyzdžių. Pavyzdžiui, Lietuvoje pradėjo veikti Nacionalinis savanorių koordinavimo centras, taip pat buvo rašoma apie altruistišką tiek farmacijos specialistų, tiek kitų medicinos darbuotojų pasiaukojimą; į kovą su koronavirusu stojo ir Lietuvos gamintojai, tiekėjai bei įmonės, jie gabeno apsaugos priemones, ėmėsi kurti inovatyvius produktus pandemijos plitimui suvaldyti. Pranešėjai kalbėjo apie visuomenės susitelkimą, norą padėti vieni kitiems, apsisaugoti ir apsaugoti aplinkinius. Tokios žinutės buvo iškomunikuotos ir valdžios lygmeniu.

Pranešime aptartos gerosios patirtys. Viena iš jų – reguliari šalies Vyriausybės komunikacija su visuomene, padėjusi griauti sąmokslo teorijas ir mitus. Buvo pabrėžiama, kad reikia vadovautis patikimais informaciniais šaltiniais. Mitus sklaidyti padėjo valdžios įsiklausymas į ekspertų nuomonę, įvairių sričių specialistų bendradarbiavimo stiprėjimas.

Pranešime taip pat buvo akcentuota sunkiais laikotarpiais gaunamos informacijos svarba ir reikšmė. Žmonės, susidūrę su tokio masto stichinėmis nelaimėmis ir kylančiomis sąmokslo teorijomis, daugiau nei įprastai naudojasi žiniasklaida ir tai turi nevienareikšmį poveikį. Viena vertus, žiniasklaida suteikia neįkainojamą galimybę greitai gauti ir išplatinti informaciją, bet kartu paskleidžia įtampos dozę, kuri gali reikšmingai pabloginti visuomenės psichikos sveikatą. Žiniasklaidos „dėka“ kolektyvinė trauma plinta žymiai greičiau, į šį ratą įtraukiama traumos dar nepaveikta žmonių dalis. Prastėjanti visuomenės sveikata gali dar labiau padidinti neigiamas pandemijos pasekmes. Subjektyviai suvokiama rizika smarkiai paveikia ir patį žmonių elgesį. Tai išsigandę, nusiminę žmonės, dažniausiai linkę pasikliauti labiau neigiama nei teigiama informacija.

Pranešime buvo pristatyti moksliniame projekte „Su COVID-19 pandemija susiję sveikatos priežiūros darbuotojų ir farmacijos specialistų darbo iššūkiai, psichologinė savijauta ir pagalbos poreikiai“ atlikto tyrimo rezultatai ir išvados.

Tyrime dalyvavo 967 sveikatos priežiūros darbuotojai ir farmacijos specialistai: 857 moterys (88,6 proc.), 101 vyras (10,4 proc.), o 9 asmenys nenurodė lyties (0,9 proc.).

Tai buvo 253 slaugytojai (26,2 proc.), 252 gydytojai (26,2 proc.), 245 farmacijos specialistai (25,3 proc.), 130 kitas pareigas užimančių asmenų (13,4 proc.), 73 administracines pareigas užimantys asmenys (7,5 proc.), 14 respondentų neįvardijo savo pareigų (1,5 proc.). Respondentų amžius – nuo 21 iki 79 metų (vidurkis – 42,8 metai).

Ketvirtadaliui tyrimo dalyvių (24,6 proc.) buvo tekę dirbti su COVID-19 sergančiais asmenimis. Didesnė dalis specialistų (69,3 proc.) karantino laikotarpiu dirbo tiesiogiai, tai yra ne nuotoliniu būdu. Vienas iš 7 (13,5 proc.)  tyrime dalyvavusių specialistų – buvęs saviizoliacijoje dėl COVID-19, o 9 specialistams (1 proc.) buvo diagnozuota ši liga. Beveik trečdalis (30,3 proc.) teigė turėję artimųjų, draugų, kolegų, susirgusių COVID-19, 24 specialistai (2,6 proc.) nurodė, kad nuo šio koronaviruso mirė jų artimieji ar draugai.

Pranešime pažymėta, jog didžioji dalis respondentų (69,6 proc.) nurodė, kad sunkiausias buvo karantino laikotarpis.

Nuo karantino pradžios iki dabartinio laikotarpio respondentų psichologinė savijauta pablogėjo žymiai labiau nei kiti rodikliai. Konstatuota, jog fizinė savijauta pagerėjo 13 proc., nepakito 65,3 proc., pablogėjo 23,5 proc. respondentų, o psichologinės savijautos pokyčiai  buvo prastesni: pagerėjo – 19,8 proc., nepakito – 41,3 proc., pablogėjo – net 38,9 proc. tiriamųjų.

Pranešime atkreiptas dėmesys, kad darbuotojų, nerimavusių dėl COVID-19 keliamų grėsmių, buvo tiek sveikatos priežiūros specialistų, tiek farmacijos specialistų grupėse. Nurodytos dažniausios nerimo priežastys – baimė užkrėsti artimuosius (65,9 proc.) ir baimė užsikrėsti patiems (41,9 proc.).

Tyrime domėtasi, kaip respondentai įvertino organizacinius kovos su pandemija veiksnius. Apie 40 proc. respondentų nurodė daugiau sutinkantys nei nesutinkantys, kad valstybinės institucijos ėmėsi visų būtinų priemonių pandemijai suvaldyti, o beveik 60 proc. atsakiusiųjų visose klausimų kategorijose nurodė jautę savo organizacijos palaikymą.

Pranešime pažymėta, jog tiek sveikatos priežiūros specialistai, tiek farmacijos specialistai pademonstravo išskirtinę lyderystę, dažniausiai nurodydami, kad, susidūrę su sunkumais, ėmėsi iniciatyvos juos spręsti, gebėjo prisitaikyti, jautė kolegų paramą ir patys ją teikė. Taip pat labai svarbu – kad išliko optimistiški.

Pranešime taip pat kalbėta apie visuomenės palaikymą. Farmacijos specialistai visuomenės palaikymą jautė mažiausiai, palyginti su kitų specialybių kategorijomis (administracijos darbuotojais, gydytojais ar slaugytojais).

Tyrimo metu taip pat buvo aiškinamasi, kaip darbuotojai bandė įveikti įtampą. Didžioji dalis (74,9 proc.) nurodė, kad įveikti susikaupusį stresą jiems padėdavo bendravimas su artimaisiais ir draugais, 66,2 proc. – buvimas gamtoje, 68,5 proc. – naršymas internete.

Įvertinta, kaip dažnai respondentai ieškodavo informacijos apie COVID-19 internete: 1 ar 2 kartus per dieną – 44 proc., daug kartų per dieną – 32 proc., 19 proc. – kartą per savaitę, neieškojo – tik 0,2 proc.

Pranešime aptartos informacijos paieškų sąsajos su psichologiniais aspektais. Paaiškėjo, kad informacijos dažniau ieškodavo tie, kurie bijojo užsikrėsti koronavirusu, ir nerimaujantieji, kad gali užkrėsti savo artimuosius. Pažymėta, kad tokia informacijos paieška irgi didindavo psichologinę įtampą.

Tyrime vertinta, kokį poveikį medikams ir farmacijos specialistams darė žiniasklaidoje teikiama informacija. Įvertinus atsakymus, prieita prie išvados, jog žiniasklaidoje pateikiama informacija tiek sveikatos priežiūros specialistus, tiek farmacijos specialistus veikė neigiamai (kėlė nerimą, erzino, gąsdino). Neigiama informacija suprantama kaip perteklinė, vienpusiška, netiksli, klaidinanti, katastrofizuojanti. Susipažinus su tokia informacija, kilo nerimas, įtampa, susierzinimas, pyktis, sutrikimas, nesaugumo jausmas, baimė ir panika.

Atvirkštinį – teigiamą poveikį turėjo moksliškai pagrįsta informacija. Tokia objektyvi ir patikima, reguliari ir laiku pateikta, aiški ir suprantama informacija mažina nerimą ir įtampą, telkia, didina saugumo jausmą. 

Pranešime aptarta, kas dar teigiamai veikia visuomenę ir organizacijas. Visų pirma, tai į psichologinio atsparumo didinimą nukreipta lyderystė. Dėl šios priežasties naudinga numatyti asmenį ar asmenis, kuriais visuomenė pasitikėtų ir kurie visuomenę galėtų nuolat informuoti apie realią situaciją ir jos valdymą. Organizacijoje šis vaidmuo atitenka vadovui.

Įvardyti krizės metu teigiamai veikiantys lyderystės bruožai: aiški, optimistinė vizija; svarbu drąsinti žmones, skatinti solidarumą; palaikyti viltį, vienybę, kitas bendruomeniškai svarbias vertybes. Tai galima daryti dalijantis atsakingo, jautraus ir pilietiško elgesio pavyzdžiais. Tokie pavyzdžiai įkvepia ir skatina prisidėti prie problemos sprendimo. Verta, esant galimybei, priminti, kad kartu visi galime būti stiprūs, įveikti negandas, kad kiekvieno indėlis yra labai svarbus.

Ką svarbu akcentuoti pateikiant informaciją? Darnias pastangas ir aiškų veiksmų kryptingumą. Visuomenei svarbu žinoti, jog lyderiai žino, ką daryti, kad darniai bendraujama ir daroma viskas, kas įmanoma, kad situacija būtų kontroliuojama. Itin svarbu bendrauti atvirai, sąžiningai ir dažnai, nevengti nepatogių klausimų. 

Teigiamą poveikį visuomenei ir organizacijoms daro informacijos struktūravimas, tikslumas, reguliarumas ir greitis. Dažniausiai, jei tik susidaro informacijos „vakuumas“, jį greitai užpildo gandai bei įvairios sąmokslo teorijos. Taip pat labai svarbu atrinkti pačią svarbiausią, reikalingiausią informaciją, o ne perkrauti nereikalinga, nereikšminga informacija. Rekomenduojama informaciją pritaikyti kiekvienai atskirai populiacijos grupei. Taip pat turėtų būti aiški informavimo struktūra. Vadovai turėtų iš anksto numatyti galinčius kilti klausimus ir pasiruošti į juos atsakymus. Labai svarbu pateikti tikslią, mokslu grįstą, tai yra patikimą informaciją, vengti paviršutiniškų interpretacijų. Labai svarbu tiems darbuotojams, kurie turi papildomą naštą, jausti savo organizacijos lyderių ir visuomenės dėkingumą. Taip pat, kaip rodo minėtas tyrimas, labai svarbu stiprinti ir asmeninius ryšius – bendrauti su šeimos nariais, artimaisiais bei pagalbos teikėjais. Tai padeda atgauti pusiausvyrą ir mažina stresą.

Ko rekomenduojama vengti, kad situacija būtų kontroliuojama? Teikiant informaciją, labai svarbu vengti vienpusiškos, netikslios, nepakankamai aiškios ir nepakankamai pagrįstos informacijos. Įtampą ypač didina prieštaringi pranešimai. Savo pranešimuose reikėtų teikti daugiau faktų ir vengti emocinio turinio informacijos bei apskritai informacijos pertekliaus, nes tai atbukina dėmesį, kyla grėsmė, kad visuomenė neišgirs to, kas iš tiesų svarbu. Taip pat svarbu skatinti žmones kontroliuoti gaunamą informaciją, be reikalo nenaršyti internete, daryti pertraukas ir ilsėtis nuo informacinio srauto. Rekomenduojama vengti kaltinimų, gąsdinimo, paniką skatinančių katastrofiškų prognozių skleidimo.

Tyrimą atliko jungtinė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Mykolo Romerio universiteto mokslininkų grupė. Šiame tyrime dalyvavusių respondentų atsakymai mokslininkams padėjo parengti rekomendacijas, Lietuvos ekspertų taryba jas įteikė Lietuvos Prezidentui. Šios mokslininkų įžvalgos prisidės priimant teisingus politinius sprendimus pandemijai suvaldyti.

 

Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-COV-20-22.

 

Parengė Virginija Grigaliūnienė

 

© 2006 Visos teisės saugomos.