Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido periodinį sveikatos statistikos leidinį „Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2019 m. (išankstiniai duomenys)”. Jame pateikiami pagrindiniai išankstiniai praėjusių metų Lietuvos gyventojų sveikatos ir svesiatos priežiūros įstaigų veiklos rodikliai.

Geležies stokos anemija ir hemo geležis

2020-05-22

         Geležis (lot. Ferrum) yra svarbus į mūsų kūno ląstelių sudėtį įeinantis mikroelementas, jo randama kiekviename gyvame organizme. Tai vienas iš gausiausių metalų, esančių Žemėje, visgi didelė žmonių dalis, apie 30 proc. populiacijos, serga anemija. Anemija, kitaip dar žinoma kaip mažakraujystė, – tai patologinė organizmo būklė, kuriai būdinga sumažėjęs eritrocitų (raudonųjų kraujo ląstelių) ir/ ar hemoglobino (Hb) kiekis kraujyje, dėl to sutrikdomas audinių bei ląstelių aprūpinimas deguonimi, vystosi audinių hipoksija. Anemijos priežasčių yra įvairių, tačiau būtent geležies trūkumas – vienas iš svarbiausių veiksnių visame pasaulyje, skatinančių anemijos vystymąsi. Geležies stokos anemija yra dažniausiai pasitaikanti anemijos rūšis.

 

Paplitimas

         Geležis – tai vienas iš gausiausių mineralų Žemės plutoje, vis dėlto geležies trūkumas yra labiausiai paplitęs maistinių medžiagų trūkumas pasaulyje. Apie 30 proc. pasaulio populiacijos, tai yra apie 2 milijardai pasaulio žmonių, serga anemija. Anemija labiau paplitusi besivystančiose šalyse, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis, o socialiniai, gyvensenos, sveikatos priežiūros veiksniai turi didelę įtaką ligos atsiradimui. Moterys anemija serga dažniau nei vyrai, ypač kai padidėja fiziologinis geležies poreikis nėštumo ir žindymo metu. Besivystančiose šalyse anemiją patiria 56 proc. nėščiųjų ir 43 proc. reprodukcinio amžiaus moterų. Indijoje, kuri priskiriama prie besivystančių šalių, anemijos paplitimas siekia apie 53,6 proc. ir ženkliai padidėja nėščių moterų grupėje, kur gali siekti net 89,6–100 proc. Pasauliniu mastu anemija yra didelė visuomenės sveikatos problema, o besivystančiose šalyse geležies stokos anemija daro didelę įtaką motinų sergamumui ir mirštamumui.

 

Geležies trūkumas

      Geležies trūkumas atsiranda, kai geležies poreikis viršija geležies atsargas, kai organizme esančių geležies atsargų nebeužtenka, kad būtų normaliai vykdoma raudonųjų kraujo ląstelių gamyba – eritropoezė. Geležies trūkumas dažniausiai pasireiškia žmonėms, sergantiems gretutinėmis ir lėtinėmis ligomis, paaugliams bei vaisingo amžiaus moterims. Geležies trūkumo priežastys:

  • Nukraujavimas. Kai netenkame kraujo, kartu netenkame ir geležies. Tai gali nutikti dėl gausus menstruacinio kraujavimo moterims, kraujavimo iš virškinimo trakto dėl skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opų, gastrito, hemorojaus mazgų sukelto kraujavimo, kraujavimų iš urogenitalinės sistemos, burnos ertmės ar kvėpavimo sistemos organų, nukraujavimo operacijų ir traumų metu, dažnos kraujo donorystės, hemodializių.
  • Nepakankamai geležies turintys maisto produktai, netinkama bei skurdi mityba, tik augalinės kilmės maisto vartojimas, vitamino C trūkumas.
  • Sutrikusi geležies absorbcija žarnyne sudaro nepalankias sąlygas geležies pasisavinimui. Tai yra malabsorbcijos sindromas, būklės po skrandžio ir žarnos rezekcijos operacijų.
  • Padidėjęs geležies poreikis. Geležies poreikis padidėja: vaikams greitai augant, paauglystėje prasidėjus lytiniam brendimui bei menstruacijoms, nėštumo ir laktacijos metu. Nėštumo metu atsiranda didelis geležies poreikis dėl būtino eritrocitų kiekio padidėjimo motinos organizme. Ar nėščia moteris susirgs anemija, ar ne, daugiausia lemia geležies atsargos organizme: kuo jos mažesnės, tuo anemija pasireiškia anksčiau.
  • Įvairios ligos: uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip Krono liga, opinis kolitas, celiakija, lėtinė inkstų liga. Geležies trūkumas pasireiškia 60–80 proc. pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnyno ligomis. Anemija yra dažna vėžiu sergančių žmonių problema, kurios priežastys yra pats vėžys savaime, chirurgija, adjuvantinė terapija (chemoterapija, radioterapija), nenormalus geležies metabolizmas, žarnų uždegimas (kraujo netekimas ir absorbcijos problemos). Lėtinė inkstų liga – dėl nuolatinio dalinio inkstų funkcijos praradimo vystosi nepakankama eritropoetino gamyba ir tai ilgainiui sukelia anemiją. Anemija nustatoma ~ 1/3 sergančiųjų staziniu širdies nepakankamumu. Širdies ir inkstų anemijos sindromas – kai dėl progresuojančio širdies nepakankamumo atsiranda inkstų vazokonstrikcija, vystosi inkstų išemija, kuri lemia eritropoetino gamybos sumažėjimą ir taip pat vystosi anemija.     
  • Vartojami vaistai: protonų siurblio inhibitoriai, didelio antacidinių vaistų kiekio vartojimas.

 

Simptomai

         Anemija sukelia simptomus, kuriuos daugelis žmonių dažnai sieja su užimtumu ir pervargimu, todėl kartais anemija gali likti nediagnozuota. Kadangi didžioji geležies dalis, esanti hemoglobine, dalyvauja pernešant deguonį, atsiradus geležies stokos anemijai vystosi audinių hipoksija. Deguonis gyvybiškai svarbus ir reikalingas kiekvienai organizmo ląstelei, todėl sumažėjus aprūpinimui deguonimi pasireiškia ląstelių badas, sutrinka įvairių organų funkcijos, atsiranda simptomų, apsunkinančių kasdienę žmogaus veiklą.

      Geležies trūkumo simptomai: raumenų silpnumas, širdies virpėjimas, tachikardija, krūtinės skausmas, dažnas kvėpavimas (ypač fizinio krūvio metu), mažas kraujo spaudimas, nuovargis, galvos svaigimas, spengimas ausyse, depresija, neramių kojų sindromas, galvos skausmas, energijos stoka, pablogėjusi dėmesio koncentracija, niežulys, padidėjęs miego poreikis, vidurių užkietėjimas, pasikeitusi išmatų spalva. Gali pasireikšti skonio pokytis, vadinamas pika – tai noras valgyti neįprastas medžiagas, tokias kaip smėlis, žvyras, molis, kreida, ledas. Padidėja jautrumas ir imlumas infekcinėms ligoms. Esant geležies trūkumui, matyti žmogaus išvaizdos pokyčių: blyški, šalta, sausa ir pleiskanojanti oda, lūžinėjantys nagai, koilonichija (nagai įgauna šaukštelio formą), slenkantys ir lūžinėjantys plaukai, lūpų kampų įtrūkimas, Plamerio-Vinsono sindromas (burnos ertmės, liežuvio, stemplės gleivinių atrofija ir skausmingas rijimas).

 

Diagnostika

       Kaip ir daugumos ligų, taip ir geležies stokos anemijos diagnostika susideda iš detalios anamnezės surinkimo, ligos simptomų ir laboratorinių tyrimų rezultatų. Bendras kraujo tyrimas parodo raudonųjų kraujo kūnelių, hemoglobino, MCV, MCH sumažėjimą. Vertinant hemoglobino kiekį kraujyje, išskiriami keturi anemijos laipsniai:

  • I˚ (lengva anemija) – Hb ne mažesnis kaip 100g/l
  • II˚ (vidutinė anemija) – Hb 100–80 g/l
  • III˚ (sunki anemija) – Hb 79–65 g/l
  • IV˚ (gyvybei pavojinga anemija) – Hb <65 g/l

      Dažnai galima nustatomas padidėjęs trombocitų kiekis, o mažas feritino kiekis kraujyje parodo išeikvotas geležies atsargas ir geležies stoką organizme.

 

Gydymo principai

       Diagnozavus geležies stokos anemiją visada svarbu rasti ją sukėlusią priežastį, ją šalinti ir pradėti tinkamą gydytojo rekomenduojamą gydymą. Svarbu koreguoti mitybą ir kasdienį maisto racioną papildyti geležies turinčiais maisto produktais: žalios spalvos lapinėmis daržovėmis, burokėliais, mėsa, kepenimis, žuvimi, krevetėmis, lęšiais, pupelėmis, kiaušinių tryniais, rugiais, grikiais, riešutais. Svarbu suprasti, kad geležis iš mėsos produktų yra pasisavinama kelis kartus geriau nei iš augalinio maisto. Mūsų organizmas gyvūninę geležį pasisavina apie 30 proc., o augalinę – tik apie 10 proc.

      Terapinės indikacijos geležies preparatų vartojimui: hipochrominė anemija, mikrocitinė anemija, didelis transferino kiekis ir mažas feritino kiekis kraujo plazmoje. Sunki ir gyvybei pavojinga anemija gydoma intraveninėmis eritrocitų masės transfuzijomis, šis gydymo būdas nėra priežasties šalinimas, o tik anemijos palengvinimas. Lengva ir vidutinė anemija yra gydoma vartojant geriamuosius geležies preparatus arba leidžiant injekcijas į raumenis. Injekcijos į raumenis yra skausmingos ir leidžiamos retais atvejais, pavyzdžiui, kai nėra galimybės vartoti geriamuosius ar intraveninius preparatus. Gydymo tikslas – pasiekti normalų hemoglobino kiekį ir sukaupti reikiamas geležies atsargas organizme.

 

Geležies poreikis ir vaidmuo 

Bendras geležies kiekis organizme yra 4 g, daugiausia jos turi baltymas hemoglobinas, taip pat geležies yra mioglobine, galutinės oksidacijos citochrominiuose baltymuose, transferine, retikuloendotelinėje sistemoje, makrofaguose. Vyrams rekomenduojama paros geležies norma yra apie 10 mg, moterims 12–18 mg, o besilaukiančios moterys turėtų suvartoti apie 35 mg geležies per parą.  

Geležies svarba yra labai didelė – tai pagrindinė medžiaga reikalinga raudonųjų kraujo kūnelių formavimuisi, deguonies pernešimui, saugojimui ir metabolizmui, DNR sintezei ir vaistų metabolizmui (1 lentelė). Geležis organizme negaminama, todėl jos turi būti nuolat gaunama su maistu. Geležies absorbuojama tiek pat, kiek ir prarandama t. y. 1–2 mg per dieną. Padidėjus geležies poreikiui, pavyzdžiui nėštumo, laktacijos laikotarpiais, absorbcija gali padidėti iki 6 mg per parą. Geležies absorbciją ir pasisavinimą reguliuoja baltymas hepcidinas. Hepcidinas yra svarbiausias geležies homeostazės reguliatorius ir daugiausia yra gaminamas kepenyse. Geležies pasiskirstymas: 70 proc. eritrocituose (hemoglobinas), 20 proc. kepenyse ir retikuloendotelinėje sistemoje (feritinas ir hemosiderinas), 10 proc. raumenyse (mioglobinas).

 

 

                          Geležies funkcija

                      Fiziologinis vaidmuo

  • Raudonųjų kraujo kūnelių statybinė medžiaga
  • Eritropoezė (raudonųjų kraujo kūnelių gamyba)
  • Reikalinga deguoniui prisijungti prie hemoglobino
  • Deguonies pernešimas
  • Pagrindinis mioglobino komponentas
  • Deguonies atsargos
  • Gebėjimas įgyti ir prarasti elektronus, svarbu įvairioms biocheminėms reakcijoms
  • Oksidacinių fermentų ir kvėpavimo grandinės baltymų komponentas
 
   
   

 

  • Energijos metabolizmas
  • Fermentų aktyvumas ir ląstelių metabolizmas
  • Mitochondrijų elektronų pernešimas
  • Kognityvinė funkcija
  • Raumenų funkcijai
  • Gerai savijautai
  • Augimui
  • Reikalinga fermentams ir baltymams, dalyvaujantiems DNR sintezėje ir DNR atkūrimo mechanizmuose
  • DNR sintezė, skaidymas ir atkūrimas
  • Esminis citochromo P450 fermentų komponentas
  • Vaistų metabolizmas
  • Steroidinių hormonų gamyba
   
   

 

1 lentelė. Geležies funkcijos ir fiziologinis vaidmuo

 

Hemo geležis

       Geležies turintys preparatai skirstomi į hemo geležies preparatus ir ne hemo geležies preparatus. Hemo geležies randama gyvulinės kilmės, ne hemo – augalinės kilmės produktuose. Hemo geležis – tai natūralus junginys, kilęs iš deguonį surišančių baltymų: hemoglobino ir mioglobino (1 pav.). Randamas gyvūniniuose šaltiniuose: mėsoje, kepenyse, žuvyje. Lengvai biologiškai prieinamas ir absorbuojamas (15–45 proc.). Hemo geležies pranašumai: gera absorbcija virškinimo trakte, mažesnis šalutinis poveikis, nedirgina žarnyno gleivinės, paprasčiau laikytis vartojimo režimo ir geresnė gyvenimo kokybė, nes pakanka mažiau tablečių, trumpesnis gydymo laikas (2 lentelė).

      2017m. atliktas perspektyvusis tyrimas Lamiso klinikoje ir Saido ligoninėje Libijoje, kurio metu buvo tiriamas hemo geležies tablečių veiksmingumas ir toleravimas geležies stokos anemija nėštumo metu sergančioms moterims. Tyrime dalyvavo 100 nėščių moterų, sergančių geležies stokos anemija. Visoms joms 12 savaičių du kartus per dieną iki pat tyrimo pabaigos, buvo skiriama hemo geležis. Rezultatai parodė, kad per trumpą laiką buvo pasiektas tikslinis hemoglobino kiekis, pasireiškė tik labai nedidelis šalutinis poveikis. Išvadose nustatyta, kad hemo geležies vartojimas yra tinkamas, veiksmingas, saugus ir patogus būdas gydyti geležies stokos anemiją nėštumo metu.

 

                         Ne hemo geležis

                           Hemo geležis

  • Prieš absorbuojantis Fe3+ turi būti redukuota į Fe2+, absorbcijai įtakos turi mityba (kava, arbata) ir skrandžio rūgštingumas
  • Prasta absorbcija (1–10 %)
  • Absorbuojama nepažeista porfirinų cikle, absorbcijai įtakos neturi mityba (kava, arbata) ir skrandžio rūgštingumas
  • Gera absorbcija (15–45 %)
  • Absorbcija vyksta tik dvylikapirštėje žarnoje
  • Ribota absorbcija
  • Absorbcija vyksta visame virškinimo trakte
  • Didesnė absorbcija
  • Prasta absorbcija
  • Didelis geležies kiekis virškinimo trakte
  • Virškinimo trakto dirginimas (pykinimas, skrandžio skausmas, vidurių užkietėjimas)
  • Gera absorbcija
  • Pakanka nedidelio geležies kiekio
  • Beveik jokio šalutinio poveikio
  • Dėl šalutinio poveikio pacientai netinkamai ir nenoriai laikosi gydymo režimo
  • Beveik jokio šalutinio poveikio, todėl reguliariai ir tinkamai vartojant gydymo trukmė sutrumpėja
 
   
   
   

2 lentelė. Ne hemo ir hemo geležies palyginimas

 

                                     

                                        1 pav. Hemoglobino (a) ir hemo (b) struktūra

Hemoglobinas

Hemas

 

 

 

RICHTER FerroBio preparatas

      Kas yra Richter Ferrobio? Tai sustiprinta natūrali gyvūninės kilmės tablečių formos hemo geležis. Natūralus naujos kartos geležies preparatas, pagamintas Belgijoje laikantis GMP (angl. Good Manufacturing Practice) taisyklių. Sukurtas geležies trūkumui ir geležies stokos anemijai gydyti. Į sudėtį įeina 600 mg galvijų hemoglobino miltelių su geležies (II) sulfatu. Vienoje tabletėje yra 18 mg geležies. Richter Ferrobio (hemo geležis), palyginti su tradiciniais geležies preparatais (ne hemo geležimi) yra 4 kartus geriau pasisavinama ir absorbuojama. Šis preparatas tinka vartoti vyresniems kaip 12 metų asmenims, senyviems žmonėms, reprodukcinio amžiaus moterims. Dozavimas: 1–2 tabletės per dieną vartojamos peroraliai, užgeriant stikline vandens.

RICHTER FerroBio geležies preparatas

  • Geras prieinamumas.
  • Geras pasisavinimas, nepriklausomai nuo skrandžio rūgštingumo ar mitybos (kava, arbata).
  • Nedirgina virškinimo trakto, todėl nesukelia jokio šalutinio poveikio (pykinimo, skrandžio skausmo, vidurių užkietėjimo).
  • Vartojamas peroraliai yra efektyvus, be neigiamo poveikio ir turintis greitą atsaką.
  • Paprasta vartoti: nereikia injekcijų, lankytis ligoninėje, skirti daug laiko.
  • Sudėtyje nėra gliuteno.
  • Geras toleravimas, 4 kartus geresnis pasisavinimas.

 

Parengė gyd. Eglė Aukščiūnaitė

 

Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2020 m. Nr. 3–4.

 

© 2006 Visos teisės saugomos.