Svarbu: viešojoje erdvėje sklindant prieštaringai informacijai, Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį, kad gydytojai akušeriai ginekologai ragina moteris skiepytis nuo COVID-19 ir tokiu būdu apsaugoti save nuo sunkių ligos pasekmių.

JAV kineziterapeutas Samuelis Tacas: „Mums patiems reikia užsidirbti sveikatą!“

2021-06-05

2020-ųjų pabaigoje suėjo lygiai 50 metų, kai Lietuvoje gimęs, augęs ir mokęsis, o netrukus po studijų tuomečiame Kūno kultūros institute (Kaunas) į Izraelį, dar vėliau – į JAV emigravęs litvakas Samuelis Tacas (Shamuel Tatz) praktikuoja kineziterapiją. Per tiek metų padėta tūkstančiams ligonių, tarp kurių – garsūs menininkai, muzikai, mokslo pasaulio įžymybės... Savo profesinę išmintį, sukauptą per tuos ilgus dešimtmečius, Samuelis suguldė penkiose knygose, o 2020-ųjų pabaigoje spaustuvę pasiekė anksčiau jo parašyta knyga „Kūno derinimas: malonus gyvenimas be vaistų“ rusų kalba (lietuvių kalba ši knyga „Mažojoje leidykloje“ buvo išleista 2014 metais ir kaipmat tapo bestseleriu).

Žurnalistė Virginija Grigaliūnienė kalbasi su garsiu kineziterapeutu apie begal įdomų jo profesinės veiklos kelią ir, žinoma, apie sveikatą ir jos saugojimą.

 

Gerbiamas Samueli, ne taip dažnai viešite Lietuvoje, taigi pirmiausia ir noriu pasmalsauti, kokie vėjai čion atpūtė, ar ilgai ketinate svečiuotis?

 

Į Lietuvą atvykstu vidutiniškai pusantro karto per metus (juokiasi – V. G.), dažniausiai – vasarą ar rudenį, tik dabar pirmą kartą – žiemą. Labai tamsus metas, niūrus dangus... Nepatinka man toks laikas... Paprastai Lietuvoje ilgai neužsibūnu – susitvarkau susikaupusius reikalus ir grįžtu atgal į Niujorką. Šįkart teks pasisvečiuoti ilgiau, nes kelionės planus pakoregavo karantinas.

 

Lietuvoje gimėte, augote, mokėtės. Ką Jums reiškia Lietuva? Kokia buvo Jūsų, kaip kineziterapeuto, profesinės veiklos pradžia?

 

Taip, aš gimiau Lietuvoje, Kaune, o dar tiksliau – Slabodkėje. Tai reiškia, kad esu ne šiaip kaunietis, o su vienu balu „plius“ (juokiasi – V. G.). Po mokyklos įstojau į Kūno kultūros institutą (dabar – Lietuvos sporto universitetas – V. G.) mokytis gydomosios fizkultūros ir jau trečiame kurse per vasaros atostogas atlikdamas praktiką Palangos sanatorijoje vaikščiojau su baltu chalatu – kaip gydomosios fizkultūros metodininkas. Padėjau sveikti sanatorijoje gydomiems pacientams. Po studijų dar kurį laiką dirbau Druskininkuose, o 1973 metais emigravau į Izraelį. Čia baigiau dar vienas kineziterapijos studijas, kurį laiką dirbau pagal specialybę, bet vėliau išvykau į JAV.  Jau per 30 metų gyvenu ir dirbu Niujorke, bet visada pabrėžiu, kad mano gimtinė – Lietuva, turiu Lietuvos pilietybę, naudojuosi lietuvišku pasu. Labai didžiuojuosi, kad esu litvakas, kad gimiau buvusios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijoje. Beje, čia gimę žydai pasaulyje yra labai gerbiami. Iki šiol nenutrūkęs ryšys su mokyklos draugais, turiu nemažai pažįstamų, su kuriais bendrauju. Ir kiekvienąkart atvažiavęs į Lietuvą pastebiu, kaip ji gražėja, keičiasi, kaip gerai jaučiasi tautiečiai.

 

O kaip jaučiatės Jūs? Dėl karantino ribojimų tenka kalbėtis telefonu, tačiau iš balso bandau įspėti, kad puikiai?

 

Be abejo! Kol kas sveikata nesiskundžiu. Dar vaikystėje esu skaitęs, tik neatsimenu, koks autorius tą pasakęs – kad visų pagrindų pagrindas yra asmeninis pavyzdys. Taigi, jei aš užsiimu kitų žmonių sveikatinimu,  pirmiausia pats turiu jaustis sveikas ir būtinai – be jokių žalingų įpročių, ko, deja, šiandien nepasakysi net apie kai kuriuos medikus.

 

Kokia, Jūsų nuomone, yra kineziterapijos reikšmė žmogui, pacientui? Kokia kineziterapija Lietuvoje ir kokia – pasaulyje?

 

Kineziterapija Lietuvoje yra dar labai jauna specialybė, todėl malonu žinoti, kad tokių specialistų daugėja, juos ruošia vis daugiau mokyklų. Izraelis šiuo klausimu kopijuoja Ameriką ir Didžiąją Britaniją. Izraelyje kineziterapija įvardijama kaip fizioterapija, taigi labiau primena Sovietų Sąjungoje buvusią gydomąją fizkultūrą. Šioje šalyje į fizioterapijos sąvoką įeina gydomoji mankšta, manualinė terapija ir elektroterapija. Tuo tarpu Amerikoje toks specialistas yra fizinis terapeutas – toks būtų tiksliausias vertimas. Kad Amerikoje taptum tokiu specialistu, reikia mokytis mažiausiai 7 metus. Baigę mokslus, absolventai pasirenka specializuotis kurioje nors srityje, pavyzdžiui, ginekologijos fizioterapijoje, kardiologijos fizioterapijoje, sporto medicinos fizioterapijoje. 

Man pasisekė, kad aš Lietuvoje baigiau 4 metų trukmės studijų programą, o Izraelyje 3 metus mokiausi irgi panašią programą, todėl kai nuvykęs į JAV parodžiau savo diplomus, kaunietišką išsilavinimą jie prilygino JAV koledžo išsilavinimui, tada pridėjo Izraelyje gautą diplomą ir susidarė lygiai 7 metai. Buvo patikrinti mano įgyti kreditai ir leista laikyti egzaminus, nes tik išlaikius egzaminus suteikiama licencija. Egzaminus sėkmingai išlaikiau ir štai jau daugiau kaip 30 metų gyvenu ir dirbu Niujorke, klinikoje turiu savo privatų kabinetą. Mano darbas – kova su skausmu. Tam aš skiriu įvairiausias fizioterapines procedūras, taikau gydomąją fizkultūrą, manualinę terapiją ir kt. 

 

Medicina – sritis, kurioje norint neprarasti kvalifikacijos, nuolat reikia atnaujinti žinias, gilintis, mokytis, tobulėti... O kineziterapija?

 

Jei šiandien atsikeltų iš kapų gydytojas, miręs prieš 50 metų, atėjęs į ligoninę nelabai suprastų, kur pateko – tiek pokyčių per tą laiką įvykę! O štai prisikėlęs kineziterapijos specialistas taip nenustebtų, nes daug dalykų – tie patys: gydomieji pratimai, specialūs masažai, fizioterapijos procedūros... Tik dar reikėtų pridėti šiuolaikines technologijas – gydymą lazeriu, magnetais, elektros procedūromis. Kartu noriu atkreipti dėmesį, jog gydomieji pratimai neturi nieko bendra su tais pratimais, kurie atliekami sporto salėje, grupėse. Kineziterapeutas sudaro gydymo programą, paruošia individualius gydomuosius pratimus specialiai tik tam ligoniui, priklausomai nuo jo sveikatos sutrikimo. Darbas su grupe pacientų kineziterapeutui – ne darbas.

Taip pat reikia pažymėti, kad kineziterapijos svarba gydymo procese stiprėja ir stiprės. Visada savo pacientams sakau, kad reikia pradėti gydymą nuo paprastesnių dalykų, ir tik jei jie nepadeda, imtis radikalesnių veiksmų ar net operacijos. Mano ir turbūt kiekvieno kineziterapeuto praktikoje apstu pavyzdžių, kad, regis, paprasčiausia fizioterapija, lengvi pratimėliai, tam tikros manipuliacijos gali labai efektyviai padėti. 

Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS 2021 m. Nr. 2

 

© 2006 Visos teisės saugomos.