Martynas Adomaitis – apie atsisveikinimą su farmacija ir... planus vėl sugrįžti į vaistinę!

2021-07-11

Dar vienas išskirtinis mūsų žurnalo rubrikos „Kitu kampu“ pašnekovas – kaunietis Martynas Adomaitis. Prieš keliolika metų baigęs aukštuosius farmacijos mokslus ir vaistinėje padirbėjęs palyginti neilgai, Martynas apsisprendė rinktis kitą, su vaistininkyste, regis, nelabai ką bendra turintį profesinės veiklos kelią. Bet Martynas įsitikinęs, kad jo dabartinis darbas su farmacija net labai susijęs. Taigi susipažinkime – diplomuotas vaistininkas ir... Lietuvos zoologijos sodo egzotinių gyvūnų prižiūrėtojas Martynas!



Martynai, pradėkime nuo tradicinio klausimo – papasakokite apie save. Kur gimėte, augote, mokėtės?

Gimiau Kaune, bet augau ir užaugau šalia Kauno, Garliavoje. Mokiausi Juozo Lukšos gimnazijoje, kur puikių mokytojų dėka pamilau biologiją, chemiją. Galbūt meilė gamtai, gyvūnams slypėjo ir kažkur mano pasąmonėje, nes nuo mažens buvau tarsi „biologas iš savęs“ – pirkausi ir su malonumu skaitydavau knygas biologine tematika, labai domėjausi gyvūnais. Botanika, biologija, gamta mane visą laiką traukė, o paskutiniosiose gimnazijos klasėse sudomino ir chemija. Būtent tai mane atvedė į farmaciją. Vienu metu svarsčiau, gal reikėtų rinktis mediciną, vis dėlto pabijojau ilgų studijų metų. 

 

Gal jūsų apsisprendimui turėjo įtakos ir vaistinėje dirbusi giminaitė?

Kai aš dar tik rinkausi, ką studijuoti, mano pusseserė Brigita kaip tik jau baigė farmacijos studijas, dirbo su kompanijomis. Nežinau, ar man tai buvo svarbu, bet tuo metu nusprendžiau ir aš pabandyti žengti tuo pačiu „farmaciniu keliu“. Kadangi labai aukštais balais išlaikiau biologijos egzaminą, į farmacijos studijų programą dabartiniame Lietuvos sveikatos mokslų universitete patekau į nemokamą vietą. Ir labai savimi didžiavausi! 

 

Universitetines studijas baigėte 2007 metais. Kokie įspūdžiai likę iš tų laikų?  

Nuo pirmųjų studijų dienų viskas buvo be galo įdomu. Dar studijų metais įsidarbinau tuo metu Garliavoje veikusioje privačioje vaistinėje – atlikau ten praktiką. Vis dėlto jau tada mane vis užplūsdavo vidiniai prieštaravimai, ar tikrai padariau teisingą pasirinkimą. Mat mane labiau už viską traukė gyvūnai. 

 

Bet tada jokių drastiškų sprendimų nepriėmėte – sėkmingai baigėte farmacijos studijas ir pradėjote dirbti vaistinėje?

Taip, po studijų įsidarbinau net ne vienoje, o keliose vaistinėse, daliniais krūviais, dirbau kartu ir farmacinės veiklos vadovu. Bet elgiausi taip greičiausiai dėl vienintelio dalyko – kad neprarasčiau vaistininko licencijos. Rajonų vaistinėse dirbdavau puse etato, o didžiąją savo veiklos laiko dalį skyriau savo pagrindiniam hobiui – gyvūnams. Apie dešimt metų taip derinau savo darbus ir pomėgius (juokiasi – V. G.), o dabar jau gal kokius penkerius metus su vaistininkyste nelabai ką bendra turiu. Artėja licencijos galiojimo pabaiga, todėl sprendžiu dilemą – ar taip viskas tegu ir pasilieka, farmaciją užmirštu visiems laikams, ar vis dėlto bandyti licenciją prasitęsti ir vėl grįžti į vaistininkystę? Valandų esu susirinkęs, kažkiek dar trūksta, žinoma, reikėtų įdėti labai daug darbo, kad vėl galėčiau dirbti vaistinėje, bet kuo toliau, tuo labiau save pagaunu mąstant, jog diplomo nereikėtų atsisakyti. Juk farmacijos specialisto profesija tokia kilni, tokia reikalinga!

 

Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS 2021 m. nr. 3

 

© 2006 Visos teisės saugomos.