Mano grupė. Vaistinės vedėja Jolita Gintautaitė-Skinderskienė (Vilnius)

2021-11-15

„Lietuvos metų vaistininkas 2018“ finalinio etapo dalyvė, tinklo „Gintarinė vaistinė“ vaistininkė (Vilnius)

1981–1986 m. farmacijos studijos Kauno medicinos institute (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas)

 

Pasirinkimas

Esu vilnietė, baigiau sostinės S. Nėries vidurinę mokyklą, kur mokoma sustiprintos anglų kalbos. Kadangi mano mamytė Irena Gintautienė buvo Aukštųjų mokyklų poliklinikos Stomatologijos skyriaus vedėja, ruošiausi stoti į Kauno medicinos institutą, į stomatologiją. Deja, nors mokiausi gana gerai, tris stojamuosius egzaminus išlaikiau penketui, o vieną – ketvertui, ir pritrūko pusės balo... Labai dėl to išgyvenau. Netikėtai mane pasikvietė pasikalbėti tuometis Farmacijos fakulteto dekanas prof. Eduardas Tarasevičius. Mudviejų pokalbis buvo labai nuoširdus ir atviras – jis, greičiausiai įvertinęs mano aukštą chemijos pasirengimą, pasiūlė rinktis farmaciją! Net pati vėliau negalėjau patikėti, kaip įtaigiai dekanas pristatė farmaciją – įtikino, kad tai pati geriausia specialybė, kad bus įdomu mokytis, bus daug galimybių, kad, jei gerai mokysiuosi, ir į praktiką užsienyje išvažiuosiu. Sužinojau, kad institute yra studentų ansamblis, kur galėsiu kankliuoti (taip ir prakankliavau visus studijų metus). Iki tol apie farmaciją niekada nebuvau pagalvojusi, ničnieko apie ją nežinojau, o dekano žodžiai buvo tokie tikri, tokie nuoširdūs – ir aš sutikau! Nors, teisybė, grįždama namo į Vilnių traukinyje visą kelią praverkiau – taip buvo apmaudu, kad nepavyko įstoti į stomatologiją, kad mokysiuosi visai kitur. 

Giminėje yra daug medikų, tarp jų – ir pusseserė, dabartinė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė, ir kita pusseserė – gydytoja, o farmacininkė – tik viena. Aš. Ir galiu drąsiai tvirtinti, kad mano gyvenimas dekano E. Tarasevičiaus patarimo dėka susiklostė puikiai! Šiandien esu labai patenkinta, kad mano apsisprendimų kelyje pasitaikė toks žmogus, be galo džiaugiuosi pasirinkusi farmaciją. Įgijau nepaprastai daug žinių, kurios reikalingos ne tik sau, vaistinės klientams, bet ir artimiesiems. Galiu drąsiai teigti, kad vaistininkas turi daugiau naujausios medicininės informacijos už gydytoją, nes viską sužino pirmas! 

 

Pirmasis įspūdis apie grupę

Kadangi stojau kitur, egzaminus laikiau su kitais abiturientais, o būsimieji farmacininkai jau buvo spėję susibičiuliauti. Pamenu, įėjau pro duris didžiojoje auditorijoje ir dairausi, kur prisėsti. Pirmoje eilėje nesinori, galutinėje – irgi ne, tai per viduriuką. Vėliau mano grupiokės juokėsi, esą atėjo „kažkokia pasipūtus pana“ – tokia joms tada pasirodžiau. Bet labai greitai susidraugavome. Mūsų grupėje buvo apie 30 studentų, iš jų net septyni – vaikinai, o iš šito septyneto net penki – vilniečiai. Tiesa, farmacijos studijas su mūsų grupe baigė tik vienas vaikinas, iš Ariogalos kilęs Virginijus Gaižauskas, jis buvo mūsų visų pažiba, labai mielas ir šaunus vyrukas. Kiti vaikinai arba pasiėmė akademinių atostogų, arba tiesiog neištempė, nes mokslai išties buvo nelengvi... Grupėje mokėsi ir dvi vilnietės merginos, taigi visada važiuodavome namo ar grįždavome į Kauną su smagia kompanija. 

Iki tol priimdavo dvi farmacininkų grupes, o tais metais, kai stojau aš, priėmė net keturias, taigi kurse mokėsi apie 100 būsimųjų vaistininkų. 

 

Nuotykis

Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS, 2021 m. nr. 5

 

© 2006 Visos teisės saugomos.