Pradėjo veikti nauja ligonių kasų interneto svetainė www.ligoniukasa.lrv.lt, kurioje lankytojams pateikiama išsami informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą ir visus su juo susijusius klausimus. Svetainė veikia portale „Mano Vyriausybė“.

Lietuvos naujienos

Kauno regiono ligoninėse didinamas covid lovų skaičius

2021-04-09
Didėjant ligoninėse gydomų COVID-19 pacientų skaičiui ir augant stacionaro lovų užimtumo rodikliui, nuo šiandien, balandžio 8 d., Kauno regiono gydymo įstaigose didinamas covid lovų skaičius. Iš viso nuo šiandien skiriama 70 papildomų stacionaro lovų su deguonies tiekimu, skirtų COVID-19 liga sergantiems pacientams. 50 papildomų lovų įsteigiama LSMU Kauno ligoninėje, po 10 – Kėdainių ir Jurbarko ligoninėse. Kauno regione nuo šiandien covid pacientams dedikuotos 325 lovos su deguonies tiekimu ir 42 reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovos su dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) galimybe.
 

Vakcinuotis kviečiamos įmonės, turinčios ne mažiau 100 darbuotojų

2021-04-09
Siekdama plėsti vakcinavimo apimtis, Sveikatos apsaugos ministerija suteikia dar daugiau galios savivaldybėms. Nuo ketvirtadienio didelės įstaigos, įmonės ar organizacijos, kuriose dirba ne mažiau kaip 100 darbuotojų, galės vakcinuotis. Primename, kad vakcinavimas yra nemokamas ir vyksta laisva valia.
 

Magnetinio rezonanso tomografijos saugumas nėštumo metu

2021-04-09
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) iš daugelio radiologinių tyrimų išsiskiria tuo, kad pacientas nėra veikiamas jonizuojančiąja spinduliuote. Šiuo neinvaziniu metodu galima gauti aukštos kokybės, apie 1 mm skiriamosios gebos anatominius vaizdus bet kurioje plokštumoje – sagitalinėje, frontalinėje ir horizontaliojoje. Dėl to galima atlikti trimates vaizdų rekonstrukcijas, kurios labai naudingos vertinant audinių, organų savybes bei funkcijas.
 

Persirgusieji COVID-19 liga gali gauti medicininės reabilitacijos paslaugas

2021-04-08
Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad pacientai, persirgę COVID-19 liga, gydytojo siuntimu gali gauti stacionarinės arba ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugas. Reabilitacija persirgusiems bus suteikta ne vėliau nei praėjus 3 mėnesiams po aktyvaus gydymo stacionare. COVID-19 ligos atveju pirmojo medicininės reabilitacijos etapo paslaugų, prieš skiriant medicininę reabilitaciją, teikti nereikia.
 

Vakcinacijai ir testavimui paspartinti pasitelkiami slaugytojo padėjėjai

2021-04-08
Siekdama spartinti gyventojų vakcinaciją nuo koronaviruso (COVID-19) bei didinti testavimo apimtis, Sveikatos apsaugos ministerija praplėtė slaugytojo padėjėjų profesinių kompetencijų sąrašą, suteikdama teisę šiems darbuotojams imti tepinėlius iš nosies landos priekinės dalies ir kai kuriais atvejais atlikti injekcijas į raumenį. Šitaip į skiepijimo ir testavimo procesą galės būti įtraukti dar apie 3 tūkst. darbuotojų.
 

Psichologinė savijauta nėštumo laikotarpiu – visi jausmai yra normalūs

2021-04-08
Šeimos pagausėjimo laukiančios poros išgyvena įvairiausius jausmus. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos psichologė Agnė Mišeikaitė teigia, kad nėštumo metu normalu jausti tiek malonius, tiek nemalonius jausmus. „Aplankius niūrioms mintims, labai svarbu jomis pasidalinti su artimais žmonėmis. Pajutus, kad pokalbis su artimaisiais nepadeda, reikėtų nebijoti kreiptis profesionalios pagalbos. Psichologas gali padėti suprasti jaučiamos įtampos priežastis ir pasiruošti nėštumui, artėjančiam gimdymui ar pogimdyviniam laikotarpiui“, – apie psichologinės pagalbos svarbą kalba A. Mišeikaitė.
 

Antikoaguliantų vartojimas ir endoskopinės procedūros

2021-04-08
Skirti antikoaguliantus (AKG) pacientams, kuriems numatyta intervencinė endoskopinė procedūra, sudėtinga, nes nustojus vartoti AKG didėja tromboembolijų (TE) rizika, o vartojant – kraujavimo rizika procedūros metu ir po procedūros. Pusiausvyra tarp tromboembolijų rizikos mažinimo ir kraujavimo prevencijos turi būti pasiekta kiekvienam pacientui individualiai. Skiriant AKG reikia atsižvelgti į paciento TE riziką, procedūros kraujavimo riziką ir konkretaus paciento vartojamo AKG savybes.
 

Naujos slaugos ir palaikomojo gydymo galimybės Romainių tuberkuliozės ligoninėje

2021-04-07
Stebint didėjantį slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų poreikį, sausio mėnesį Kauno klinikų filiale Romainių tuberkuliozės ligoninėje įsteigtas Ekstrapulmoninės tuberkuliozės, slaugos ir palaikomojo gydymo poskyris. Šiuo metu slaugai ir palaikomajam gydymui skirta 10 lovų, tačiau ateityje šių lovų skaičius bus pagal poreikį didinamas.
 

Neuropatinio skausmo vertinimo sistema ir klausimynų parinkimas kai kurių sindromų atvejais

2021-04-07
Neuropatinį skausmą sukelia somatosensorinės nervų sistemos pažeidimas. Paciento skausmo istorija, skausmo pobūdis gali nusakyti, kad skausmas galimai susijęs su neurologine pažaida ar liga. Klinikiniu paciento tyrimu siekiama patvirtinti neuropatiniam skausmui būdingus jutimo sutrikimo požymius neuroanatominio išplitimo vietoje (dermatome). Jei patiriamo skausmo ir jutimo požymių vieta sutampa tame pačiame dermatome (-uose), laikoma, kad neuropatinis skausmas yra „tikėtinas“. Todėl pacientų, patiriančių neuropatinį skausmą, atrankai bei detaliam skausmo parametrų įvertinimui turi būti naudojami specializuoti neuropatinio skausmo klausimynai, padedantys įvertinti skausmo pobūdį bei jutimo sutrikimo požymius ir nustatyti neuropatinio skausmo tikimybės lygmenį. Šiuo tyrimu siekta nustatyti LANSS ir DN4 klausimynų diagnostinę vertę įtariant neuropatinio skausmo sindromus juosmens ir kryžmens radikulopatijos (JKR), poherpinės neuralgijos (PN), skausminės diabetinės neuropatijos (SDN) atvejais. Tyrime dalyvavo 40 pacientų (18 vyrų ir 22 moterys), apklausta 20 pacientų, sergančių JKR, 8 (20 proc.) pacientai – PN, 12 (30 proc.) – SDN. Tyrimo rezultatai: 1) LANSS ir DN4 klausimynai yra vertingi atrankos instrumentai įtariant neuropatinį skausmą pacientams, sergantiems juostine pūsleline, cukriniu diabetu; 2) abiejų klausimynų savaiminių simptomų ir stimulo sukeltų požymių koreliacijos neuropatinio skausmo tikėtinais atvejais yra statistiškai reikšmingos; 3) neuropatinio skausmo vertinimo sistemoje LANSS ir DN4 atitinka lygmenį „tikėtinas“ neuropatinis skausmas.
 

Vladas Garastas pataria nepaisyti „antivakserių“: „Raginu nedvejoti ir rinktis gyvenimą“

2021-04-06
Visuomenėje vis dar apstu baimių ir dvejonių dėl vakcinų nuo koronaviruso. Kol vieni abejoja, kiti kliaunasi medicinos mokslu ir medikų rekomendacijomis. Būtent tokį sprendimą pasirinko ir mūsų šalies krepšinio legenda – Kauno miesto garbės pilietis Vladas Garastas: „Pasiskiepijęs jaučiuosi visiškai ramus. Jeigu visi vieningai skiepysimės, šią klastingą ligą sunaikinsime.“
 

Kauno klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse pritaikyta šiuolaikinė plaučių diagnostikos technologija

2021-04-06
Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta elektromagnetinės navigacijos bronchoskopija. Minimaliai invazinė procedūra atliekama mažų darinių plaučiuose diagnostikai ir jų žymėjimui prieš biopsiją. Kauno klinikose naujoji procedūra sėkmingai atlikta jau keturiems pacientams. Per metus čia planuojama atlikti daugiau nei 100 elektromagnetinės navigacijos bronchoskopijos procedūrų.
 

Per Velykas atsiradusio donoro kepenys jauną moterį ištraukė iš anapusinio pasaulio

2021-04-06
Kaskart pavasarį, per šv. Velykas, panevėžietė Eglė Kadžiulienė (39 m.) išgyvena itin stiprius jausmus. Ji vėl ir vėl švenčia gyvenimą, tačiau be jaudulio ir atminties žvakučių neapsieina. Lygiai prieš 13 metų jauna moteris dėl žaibinės kepenų ligos formos atsidūrė ties nebūtimi. Komos ištikta Eglė geso su kiekviena minute, tačiau viską pakeitė netikėtai atsiradęs donoras. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos pakalbino Eglę Kadžiulienę.
 

Pandemijos ne tik žlugdo, bet ir skatina pažangą

2021-04-06
Koronaviruso sukelta pandemija Lietuvoje dar visai neseniai buvo pasiekusi neregėtas aukštumas – didžiuliai kasdieniai užsikrėtusiųjų skaičiai kėlė nerimą, ligoninių stacionaruose trūko lovų ir medikų, ėmė plisti įvairios sąmokslo teorijos ir gąsdinimai. Valdžios institucijoms teko imtis griežtų apribojimų ir ieškoti būdų, kaip toliau išlaikyti kiek įmanoma normalesnį gyvenimą. Dabar situacija gerokai pasikeitė, karantinas ir vakcinos tapo kovos su šiuo virusu lūžio tašku. Apie tai, kaip pandemijos sąlygomis teko ir tenka dirbti urologams, kokias papildomas problemas reikia spręsti ir ko galima tikėtis ateityje, kalbamės su Lietuvos urologų draugijos prezidentu, LSMU MA Urologijos klinikos vadovu profesoriumi Mindaugu Jievaltu.
 

Apatinės nugaros dalies skausmas: sudėtinio gydymo svarba

2021-04-06
Dar 2004-aisiais metais Gordonas Waddellis rašė: „Nugaros skausmas yra XX amžiaus medicinos tragedija, o šios patologijos padariniai labiausiai bus juntami naujame tūkstantmetyje“. Pasaulinė ligų baigčių studija pritaria šiam teiginiui: apatinės nugaros dalies skausmas buvo labiausiai pacientus varginanti gyvybei nepavojinga patologija per pastaruosius 25 metus. Nors pasaulinis apatinės nugaros dalies skausmo paplitimas 1990–2010 metų laikotarpiu reikšmingai nepakito, su šia patologija susijusios diagnozuojamos negalios dažnumas padidėjo 43 proc., o tai lėmė ryškų socioekonominį nuosmukį bei reikšmingai suprastėjusią pacientų gyvenimo kokybę. Tai rodo, kad dabartinė apatinės nugaros dalies skausmo mažinimo strategija yra ne tik kad nepakankamai efektyvi, bet netgi lemianti prastesnes baigtis.
 

LISTERIA MONOCYTOGENES meningitas ir sepsis Krono liga sergančiam pacientui

2021-04-06
Uždegiminės žarnų ligos (UŽL) – tai lėtiniai idiopatiniai susirgimai, kurie tampa vis rimtesniu iššūkiu sveikatos priežiūros specialistams dėl didėjančio sergamumo ir jaunėjančio pacientų amžiaus. Šios ligos gali paveikti įvairias gyvenimo sritis – mokymąsi, darbą, socialinį ir šeimyninį gyvenimą, todėl labai svarbu pasiekti tinkamą ligos kontrolę. Gydymo taktika priklauso nuo ligos sunkumo ir atsako į ankstesnį gydymą, dažniausiai skiriami 5-aminosalicilatai, gliukokortikoidai, imunosupresantai ar biologinė terapija. Naviko nekrozės faktoriaus alfa inhibitorių (anti-TNF-α) preparatai skiriami tais UŽL atvejais, kai įprastinės gydymo priemonės nėra veiksmingos. Visgi, svarbu nepamiršti, kad taikant biologinę terapiją didėja infekcinių ligų rizika, todėl svarbu stebėti pacientus dėl šių komplikacijų.
 

Kauno vakcinavimo centras ruošiasi povelykiniam šturmui: atverta tūkstančiai naujų registracijų

2021-04-04
Elektroninė registracijos sistema vakcinavimas.kaunas.lt per šventinį savaitgalį sulaukia išskirtinio kauniečių dėmesio. Lėtinių ligų turintys gyventojai masiškai tikrina duomenis dėl galimybės pasiskiepyti nuo COVID-19 pirmumo teise. Antradieniui tikimasi pakviesti apie 4 tūkst., o per visą ateinančią savaitę iš viso – iki 16 tūkst. žmonių. Įvesti asmens kodą ir įsitikinti, ar jūs bei jūsų artimieji esate pakliuvę į prioritetinius sąrašus, užtruks vos keletą akimirkų, tačiau gali būti, kad būsite paskiepyti jau artimiausiomis dienomis.
 

Apie be kaltės kaltą ligonę, arba Ko išsigando chirurgė...

2021-04-03
Redakcija gavo šešiasdešimtmetės Irenos laišką, kuriame sunkių sveikatos problemų užklupta moteris guodėsi iš gydančios gydytojos sulaukusi priekaištų dėl to, kad... nežinia kur ir nuo ko užsikrėtusi bei susirgusi sunkia liga. Irena svarstė – nejau medikai nesupranta, kad tokie priekaištai sunkiam ligoniui tik dar sunkina jo ir taip sudėtingą psichologinę būseną, vadinasi, prastina gydymo eigą, o, kita vertus, nejau gydytojai nežino, kaip tokiais atvejais reikėtų apsisaugoti?
 

Suaugusių pacientų kepenų ląstelių karcinomos prevencija, diagnostika ir gydymas

2021-04-02
Kepenų ląstelių karcinoma (KLK) yra dažniausias kepenų navikas – užima penktą vietą pasaulyje pagal sergančiųjų skaičių, antrą vietą – pagal mirčių, susijusiu su onkologinėmis ligomis, skaičių. Šio naviko dažnis didėja su pacientų amžiumi, o daugiausia kepenų ląstelių karcinomos atvejų diagnozuojama septyniasdešimtmečiams.
 

Atliekamos organų transplantacijos – dar iki operacijų reikia įveikti kelis svarbius etapus

2021-04-02
Kovo 30 d. LSMUL Kauno klinikose užregistruotas efektyvus donoras, kuris išgelbėjo penkių žmonių gyvenimą: tose pačiose klinikose atliktos kepenų, inkstų bei ragenų transplantacijos.
 

Kaunas masiniam vakcinavimui jau pasiruošęs

2021-04-02
Kiekviena pandemijos diena gali pateikti vis naujų iššūkių, tačiau sistemingai planuojami procesai leidžia efektyvinti kovą su COVID-19 grėsmėmis. Nuoseklus pastarųjų kelių mėnesių darbas, užtikrinant greitą, koordinuotą ir saugų gyventojų skiepijimo procesą, leidžia konstatuoti: Kaunas masinei vakcinacijai pasirengęs. Čia ypač pasitarnaus kovo pradžioje startavusi elektroninė kauniečių registracijos sistema internete.
 

Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai bendradarbiaus sveikatos srityje

2021-04-01
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys drauge su Japonijos medicininių tyrimų ir plėtros agentūros (AMED) prezidentu Yoshinao Mishima nuotolinės konferencijos metu pasirašė Ketinimų protokolą dėl jungtinių mokslinių tyrimų projektų įgyvendinimo.
 

Ragenos transplantacija sugrąžino Algirdui regėjimą – operaciją prilygina stebuklui

2021-04-01
„Gydytoja, jūs neįsivaizduojate, kaip aš laukiau šito skambučio“, – tokius žodžius prieš pusę metų ištarė Algirdas, sužinojęs, kad yra kviečiamas kairiosios akies ragenos transplantacijai. Prieš daugiau nei 10 metų Kauno klinikose vyrui atlikta dešiniosios akies ragenos persodinimo operacija, tačiau po kelių metų pradėjo prastėti regėjimas kaire akimi.
 

Skausmo medicina COVID-19 akivaizdoje

2021-04-01
Pasaulį užvaldė virusinė pandemija, bet niekur nedingo kita – lėtinio skausmo – pandemija. Šios dvi pandemijos dabar egzistuoja kartu ir daro didelę žalą visuomenei. Kaip „sugyvena“ šios pandemijos ir kokių būdų galime rasti mes, žmonės, išgyventi šiomis sudėtingomis sąlygomis? Apie tai, kokių priemonių imtis, šiandien daug rašo ir svarsto skausmo medicinos mokslo spauda.
 

24 kartus kraujo paaukojusi Kauno klinikų gydytoja: donorystė – ryšio tarp žmonių išraiška

2021-04-01
Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja vaikų neurologė Milda Dambrauskienė pirmą kartą kraujo paaukojo prieš aštuonerius metus. Per šį laikotarpį gydytoja kraujo donore buvo 24 kartus ir prisidėti prie kilnaus tikslo paskatino ne vieną pažįstamą.
 

Pokovidinio sindromo reabilitacijos galimybės Kauno klinikose

2021-03-31
Netikėtai užklupusi sunki COVID-19 ligos forma pareikalavo iš Antano daug jėgų. Vyras prisimena, kad pirmuosius ligos simptomus pajuto gruodžio pradžioje, kai pakilo temperatūra ir pradėjo skaudėti kūną. „Dėl plaučių uždegimo atsidūriau ligoninėje ir ten praleidau beveik mėnesį, – prisimena Antanas. – Net ir įveikus šią klastingą ligą, mano savijauta buvo prasta, nusilpau, negalėjau nuryti nei maisto, nei vandens, neprakalbėjau.“
 

Rekomendacijos dėl COVID-19 prevencinių priemonių per Velykas

2021-03-31
Artėjant šv. Velykų savaitgaliui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena karantino tvarką ir rekomenduoja, kokių prevencinių priemonių reikia laikytis, atsižvelgiant į nepalankią epidemiologinę situaciją šalyje dėl COVID-19 ir siekiant užkirsti kelią viruso plitimui.
 

Ar gali pakakti vienos vakcinos dozės?

2021-03-31
Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į Lietuvos infektologų draugiją ir Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugiją, prašydama pateikti autoritetingą mokslo įrodymais pagrįstą nuomonę, ar rekomenduotina šalies mastu įdiegti persirgusių asmenų skiepijimo 1 vakcinos doze (kai gamintojas rekomenduoja 2 dozių schemą) praktiką ir kokiu laikotarpiu po persirgimo tikslingiausia pradėti vakcinaciją.
 

Poliomielitas – vis dar didelį pavojų kelianti liga

2021-03-31
Didžiausi laimėjimai visuomenės sveikatos srityje, ne tik raupų išnaikinimas pasaulyje, bet ir 2002 m. Europos regiono, kaip „laisvo“ nuo poliomielito sukėlėjo, sertifikavimas. Nuo tų metų Europos regione (bei Lietuvoje) neregistruota šio susirgimo atvejų. Dar vienas laimėjimas įvyko pernai, kai Afrikos regioninė sertifikavimo komisija paskelbė, kad Nigerija ir visas Afrikos regionas – „laisvas“ nuo poliomielito sukėlėjo.
 

„O buvo laikai, kai transplantacija prilygo galvos persodinimui“

2021-03-30
Per 40 metų organų transplantacijai atidavusį profesorių Balį Dainį (80 m.) galima vadinti vienu iš transplantacijos Lietuvoje krikštatėvių. Dalyvavęs pirmoje inksto transplantacijos operacijoje, atlikęs pirmąjį kepenų persodinimą profesorius savo indėlį vertina kukliai, tačiau neslepia susižavėjimo per tą laiką medicinos ir mokslo pasiekta pažanga. „Tai, ką turime šiandien, yra fantastika!“ – džiaugiasi Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM kalbinamas prof. Balys Dainys.
 

Skatinimas už efektyvią veiklą gydymo įstaigas verčia pasitempti

2021-03-30
​Ligonių kasų specialistų parengti gydymo įstaigų gerų darbo rezultatų rodiklių suvestinės duomenys rodo, kad kai kurie įstaigų veiklos efektyvumo rodikliai, nors ir nežymiai, pernai gerėjo. Įtakos didesniam efektyvumo šuoliui neabejotinai turėjo koronaviruso plitimo situacija.
 

Keliaujantiems COVID-19 pandemijos metu – naujos pažymos e.sveikatoje

2021-03-29
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša apie parengtą naują asmenų, pasiskiepijusių COVID-19 ligos vakcina, pažymos išdavimo funkcionalumą e. sveikatoje. Taip pat yra parengta pažyma keliautojams, turintiems neigiamą laboratorinio tyrimo atsakymą dėl COVID-19 ligos. Tokiu būdu siekiama ne tik palengvinti saugų judėjimą keliaujantiems koronaviruso pandemijos metu, bet ir įgyvendinti siekį užtikrinti lygias asmenų teises, nepriklausomai nuo to, ar žmogus paskiepytas nuo minėtos ligos, ar ne.
 

Nerimo sutrikimai bendrojoje praktikoje

2021-03-29
Bendrosios praktikos gydytojai (BPG) dažnai susiduria su pacientais, kurie skundžiasi vidiniu nerimu, įtampa, baime, lydimais įvairių somatinių nusiskundimų – širdies ritmo sutrikimų ir skausmo, funkcinių virškinimo trakto sutrikimų ir kitų simptomų. Šiais atvejais, norint pasirinkti tinkamą gydymo taktiką, tenka diferencijuoti tarp somatinių ir psichikos sutrikimų. Tai ne visuomet lengva, todėl verta pasikartoti turimas žinias apie dažniausiai pasitaikančius nerimo sutrikimus, jų atpažinimą ir gydymo principus.
 

Ūminė uždegiminė demielinizuojanti polineuroradikuliopatija (Gijeno-Barė sindromas)

2021-03-29
Gijeno-Barė (Guillain-Barre) sindromas (GBS) – ūminė demielinizuojanti uždegiminė polineuropatija. Tai yra monofazis, autoimuninis periferinės nervų sistemos pažeidimas, kuris dažniausiai išsivysto po persirgtos bakterinės virškinimo trakto (Campylobacter jejuni) ar kvėpavimo takų (Haemophilus influenzae) ir virusinės (citomegalo virusas, gripo A virusas) infekcijos. GBS sindromo patogenezėje svarbią vietą užima molekulinė mimikrija, dėl kurios pasireiškia periferinių nervų skaidulų demielinizacija, aksonų degeneracija, limfocitinė ir makrofagų infiltracija. Liga prasideda greitai progresuojančiu galūnių silpnumu, kuris dažniausiai atsiranda distalinėse dalyse ir kyla į viršų. Pažeistose galūnėse susilpnėja arba visai išnyksta sausgysliniai refleksai. Gali atsirasti jutimo sutrikimas, galvinių nervų (ypač VII) pažeidimas, kvėpavimo nepakankamumas, sutrikti autonominė funkcija. Nustatant diagnozę atliekama juosmeninė punkcija, smegenų skystyje randamas padidėjęs baltymų kiekis. Taip pat galima atlikti elektroneuromiografiją (ENMG), kurios metu matomi tokie pakitimai kaip demielinizacija, sumažėjęs laidumo greitis. Auksinis gydymo standartas yra intraveniniai imunoglobulinai (IVIg) arba plazmaferezės (PE), pradėtos skirti kuo anksčiau nustačius diagnozę.
 

NTB: vienas donoras padėjo keturiems ligoniams

2021-03-29
Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje užregistruotas potencialus donoras. Gavus artimųjų sutikimą paaukoti velionio organus, gydytojai nustatė, kad transplantacijoms tinkami donoro inkstai ir ragenos. Gera artimųjų valia šio donoro organai ir audiniai išgelbės gyvybę arba ženkliai pagerins gyvenimo kokybę net keturiems sunkiai sergantiems ligoniams.
 

Mamos netekusiai Jolantai sunkiu gyvenimo laikotarpiu padėjo medikų rūpestis

2021-03-26
Neseniai mamos netektį išgyvenusi Jolanta su dėkingumu prisimena Kauno klinikų gydytojų ir slaugytojų rūpestį sunkiu laikotarpiu. Pablogėjus mamos Adelės sveikatai, Kauno klinikų šeimos gydytojas papasakojo Jolantai apie galimybę gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. „Net nesudvejojusi sutikau su pasiūlymu, o jau kitą dieną pas mus atvyko bendrosios praktikos slaugytoja, kineziterapeutas ir socialinė darbuotoja“, – prisimena moteris.
 

Psichikos sveikatos stiprinimui skirtos paslaugos pandemijos metu pasiteisino

2021-03-25
Pernai pradėjus organizuoti psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo veiklas, jose 2020-aisiais sudalyvavo daugiau kaip 14 tūkst. gyventojų, net 9 iš 10-ies liko labai patenkinti arba patenkinti gautomis paslaugomis. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kviečia gyventojus ir šiemet naudotis nemokamomis specialistų konsultacijomis bei dalyvauti jų rengiamuose grupiniuose užsiėmimuose.
 

Lietuva jau įsigijo naujojo sezono gripo vakcinos

2021-03-25
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) 2021- 2022 m. gripo sezonui jau nupirko 257 tūkst. keturvalentės vakcinos. dozių. Tai – beveik 5 proc. daugiau nei pernai. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis įsigyti skiepai skirti rizikos grupės asmenims.
 

LRV duomenų apžvalga: regionai, kuriuose vyrauja britiškojo viruso atmaina, pirmauja ir pagal susirgimų, ir pagal hospitalizacijos atvejų skaičių šalyje

2021-03-24
Lietuvos regionai, kuriuose vyrauja vadinamojo britiškojo (B.1.1.7) viruso atmaina, pirmauja ir pagal susirgimų, ir pagal hospitalizacijos atvejų skaičių šalyje. Nuo praeito pirmadienio susirgimai Vilniaus apskrityje sudarė 54 % visų Lietuvos atvejų ir nuo vasario nustatomų atvejų skaičius išaugo dvigubai.
 

Sutarta su savivaldybėmis pradėti vakcinaciją ir savaitgaliais

2021-03-24
Sveikatos apsaugos ministerijos nuotolinio susitikimo su miestų ir rajonų merais, savivaldybių koordinatoriais ir vakcinavimą organizuojančių sveikatos priežiūros įstaigų atstovais metu sutarta, kad gyventojų vakcinacija vyktų ir savaitgaliais. Tai reiškia, kad vakcinacijos tempai išaugtų, o tai paspartintų visuomenės imunizacijos procesą ir leistų greičiau pradėti karantino atlaisvinimus ar net grįžti į normalų gyvenimą.
 

Inksto transplantacija iš neplakančios širdies donoro grąžino įprastą gyvenimą

2021-03-24
Ypatinga operacija Kauno klinikose – pacientei atlikta inksto transplantacija iš neplakančios širdies donoro. Iki šiol Kauno klinikose atliktos penkios inkstų transplantacijos, sustojus donoro širdžiai. Pacientė Veronika, kuriai atiteko šio donoro inkstas, ilgą laiką kentė nuo inkstų akmenligės. „Prieš 15 metų man atliko operaciją ir inkstų akmenis pašalino, – pasakoja moteris. – Gaila, bet tai situacijos nepakeitė – mano savijauta vis tiek prastėjo.“
 

Laimingas pacientas Mantas: „Transplantacija – tai gyvenimo pratęsimas“

2021-03-24
Dvidešimt penkerių Mantas jau daugiau kaip pusmetį gyvena su persodinta donoro širdimi. Su širdies yda gimęs jaunas vyras iki tol visą gyvenimą gyveno ribojamas savo sveikatos būklės, o ligoninės ir sanatorijos jam buvo įprasta vieta nuo pat vaikystės. Tačiau pusmetis po transplantacijos jo gyvenime visai kitoks – pagaliau jis gyvena tokį gyvenimą kaip visi, apie ką visada ir svajojo.
 

Kaip gydytis gyvenant Lietuvoje, o dirbant kitur Europoje

2021-03-24
Visame pasaulyje esant daug keliavimo ribojimų ir žmonėms daugiausia dirbant nuotoliniu būdu, Lietuvos piliečiai, dirbantys ir mokantys mokesčius kitose šalyse, faktine darbo vieta neretai renkasi gimtinę. Ligonių kasų šie asmenys dažnai teiraujasi, kaip prireikus jiems Lietuvoje gauti valstybės laiduojamas medicinos paslaugas, ar turi už jas mokėti ar primokėti.
 

VLK ramina: dėl karantino finansavimas nesumažės

2021-03-23
Prieš pasirašydama sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl jų finansavimo už draudžiamiesiems suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, Šiaulių teritorinė ligonių kasa (TLK) surengė nuotolinį pasitarimą su antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydymo įstaigų vadovais, kad supažindintų juos su sutarčių pasirašymo eiga ir pristatytų esminius sutartinių sumų ir paslaugų planavimo principus. Pasitarime pabrėžta, kad paslaugų teikimo kritimas karantino laikotarpiu jų planavimui jokios įtakos nedaro, todėl finansavimas įstaigoms dėl šios priežasties tikrai nesumažės.
 

Abipusis ryšys tarp COVID-19 infekcijos ir psichikos sutrikimų: JAV atliktas retrospektyvusis kohortinis 62 354 COVID-19 atvejų tyrimas

2021-03-23
Sergant COVID-19 infekcija pasitaiko įvairių šalutinių nepageidaujamų psichikos sutrikimų, kaip antai nerimas, depresija, tačiau jie iki šiol nėra patikimai įvertinti. Nustatyta daug fizikinių COVID-19 infekcijos rizikos veiksnių, tačiau nėra žinoma, ar egzistuoja psichiatriniai šios ligos riziką didinantys veiksniai.
 

Lėtinio pooperacinio skausmo profilaktika

2021-03-23
Lėtinio skausmo, atsirandančio po chirurginės procedūros, svarba pripažinta jau po pirmojo Macrae atvejo aprašymo prieš 20 metų [19]. Kasmet operuojama beveik 40 milijonų žmonių, vienam iš 10-ies jų išsivysto lėtinio pooperacinio skausmo sindromas (angl. chronic postsurgical pain, CPSP), o vienas iš 100 kenčia sunkius CPSP simptomus, kurie blogina gyvenimo kokybę [1]. 35 proc. iš 57 proc. pacientų, patyrusių CPSP, juntamas skausmas turi neuropatinį komponentą, kuris padidina skausmo intensyvumą ir labai kenkia gyvenimo kokybei [2].
 

Širdies ir kraujagyslių sistemos pažaida sergant Fabri liga

2021-03-22
Fabri liga – reta, su X chromosoma susijusi lizosomų kaupimo liga, kurią sukelia patogeninių alfa galaktozidazės A (GLA) genų variantų veikimas: ryškiai sumažėja alfa galaktozidazės A (AGAL-A) fermentų aktyvumas ir viso kūno ląstelėse (įskaitant kraujagyslių endotelį, lygiuosius raumenis, kardiomiocitus) ima laipsniškai kauptis glikosfingolipidai, pirmiausia globotriaozilkeramidas (Gb3) ir jo deacilinta forma (lyso-Gb3). Glikosfingolipidas Gb3 bei jo metabolizmo produktai turi citotoksinį, uždegimą slopinantį ir profibrozinį poveikį. Sergant Fabri liga vystosi kairiojo skilvelio hipertrofija (KSH) dėl dviejų mechanizmų: kardiomiocitų hipertrofijos bei glikosfingolipidų kaupimosi juose [1]. Dėl glikosfingolipidų kaupimosi endotelyje siaurėja kraujagyslių spindis, vystosi audinių išemija, ląstelių apoptozė bei nekrozė. Gb3 taip pat veikia prouždegimiškai, todėl ilgainiui progresuoja intersticinės bei pakaitinės fibrozės apimti miokardo plotai. Širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijos yra dažna Fabri liga sergančių žmonių mirties priežastis. Esant specifinio gydymo galimybėms, labai svarbu anksti nustatyti ligą, kol nėra negrįžtamų pokyčių.
 

Retos širdies ir kraujagyslių ligos

2021-03-22
Europos Sąjungoje reta liga apibrėžiama kaip liga, kuria serga ≤ 1 iš 2 000 asmenų [1]. Retos širdies ir kraujagyslių ligos – tai lėtinės, progresuojančios, dažnai grėsmingos gyvybei ligos. Dėl mažo sergančiųjų skaičiaus bei klinikinės įvairovės šias ligas sunku diagnozuoti, dažniausiai reikia kelių sričių specialistų, specialių tyrimų (pvz., širdies magnetinio rezonanso tomografijos, genetinių tyrimų ir pan.), patirties. Be to, dažnai retoms ligoms gydyti skiriamas savitasis gydymas. Todėl, įtarus retą ligą, pacientai turėtų būti siunčiami į retų ligų kompetencijos centrus.
 

Nutraceutikai – inovatyvūs preparatai dislipidemijų kontrolei ir pirminei ŠKL prevencijai

2021-03-22
Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra dažniausia mirčių ir neįgalumo priežastis daugumoje pasaulio valstybių. Aterosklerozės sukeltos ŠKL yra pagrindinė pirmalaikės mirties priežastis pasaulyje. ŠKL serga tiek vyrai, tiek moterys; iš visų jaunesnių nei 75 metų amžiaus pacientų mirčių priežasčių Europoje 42 procentai moterų ir 38 procentai vyrų miršta nuo ŠKL.
 

Kauno klinikų darbuotojo sukurti išmanieji marškinėliai atnešė apdovanojimą

2021-03-19
Prieš penkerius metus Kauno klinikų Aprūpinimo ir socialinių paslaugų tarnybos Skalbyklos technologui dr. Gediminui Mikulėnui gimusi idėja, kaip būtų galima užkirsti kelią gyvybei pavojingiems širdies sutrikimams, atnešė pergalę – šiemet jis pelnė „Lietuvos garbės“ apdovanojimą „Metų išradimas“. Vyras neslepia, kad jaučiasi puikiai, o sveikinimai plūsta ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio valstybių. „Visi sako, kad tai graži ir šauni iniciatyva“, – šypsosi dr. G. Mikulėnas.
 

Hepatitu C sirgusio donoro inkstai transplantuoti šia liga jau persirgusiems žmonėms

2021-03-19
Nacionalinis transplantacijos biuras ketvirtadienį gavo žinią, kad registruotas aštuonioliktas šiais metais potencialus donoras. Jis užregistruotas VUL Santaros klinikose. Dėl ypatingos donoro ligos istorijos transplantacijai paimti inkstai.
 

Britiškosios COVID-19 atmainos plitimas regionuose

2021-03-19
Šią savaitę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose atlikti dar 96 SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitos tyrimai. Iš 82 (85,4 proc.) sėkmingai nuskaitytų viruso genomų, britiškoji viruso atmaina nustatyta 20 (24,4 proc.) atvejų. Pietų Afrikos ir Brazilijos atmainų nenustatyta.
 

Kauno klinikose mažinamas Covid lovų skaičius

2021-03-19
Atsižvelgiant į COVID-19 infekcijos epidemiologinę situaciją Kauno regione, mažėjantį atvykstančių pacientų skaičių ir stacionaro lovų užimtumo rodiklį, nuo kovo 22 d., pirmadienio, mažinamas covid lovų skaičius. Tai jau šeštasis lovų skaičiaus mažinimo etapas Kauno regione. Iš viso nuo kitos savaitės naikinamos 86 lovos, skirtos gydyti COVID-19 liga sergančius pacientus.
 

Kepenų transplantacija ištraukė iš mirtino vėžio gniaužtų

2021-03-19
Kai prieš porą metų Virginija Rekštienė (67 m.) sužinojo serganti paskutinės stadijos kepenų vėžiu, per ašaras nematė kelio. Juolab kad ir gydytojai žadėjo vos metus gyvenimo. Šiandien transplantacijai ryžusis moteris švyti iš laimės ir medikus vadina Dievais, o donorystę – gyvenimą dovanojančiu stebuklu.
 

Atnaujintas skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina, gyventojai galės rinktis vakciną

2021-03-19
Sveikatos apsaugos ministerija, gavusi naujas Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos rekomendacijas, palaikančias Europos vaistų agentūros (EVA) poziciją dėl vakcinos naudos suvaldant koronaviruso pandemiją, atnaujina gyventojų skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina.
 

Cezario pjūvis: kada jis atliekamas ir ką reikėtų apie jį žinoti?

2021-03-19
Neretai nėštumą planuojančioms ar būsimoms mamoms kyla klausimas, ar savo noru galima rinktis cezario pjūvio operaciją. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Jolanta Nadišauskienė teigia, kad cezario pjūvio operacija atliekama, kai gresia pavojus moters arba naujagimio sveikatai bei gyvybei ir atsako į dažniausiai kylančius klausimus apie cezario pjūvio operaciją.
 

Plaučių embolija – kas ją sukelia ir kaip apsisaugoti?

2021-03-18
Per metus Lietuvoje plaučių embolija suserga apie 1500 žmonių. Nustatyta, kad 80-ies metų ir vyresni žmonės giliųjų venų tromboze ir plaučių embolija serga 8 kartus dažniau nei tie, kuriems yra 40-50 metų. Šią ligą lemia įvairūs veiksniai, tačiau, pasak Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos vadovo prof. Skaidriaus Miliausko, nėra prielaidų manyti, kad vakcinos nuo COVID-19 infekcijos būtų susijusius su plaučių embolija. Gydytojas pulmonologas atsako į klausimus, kas yra plaučių embolija, kaip nuo jos apsisaugoti ir kaip vertinti pasigirdusius nuogąstavimus dėl COVID-19 vakcinų sukeliamos embolijos.
 

Atvykstantieji į Lietuvą privalo turėti ir neigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą, ir QR kodą

2021-03-18
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar kartą primena, kad atvykstantiesiems į Lietuvą privaloma turėti ne tik neigiamą COVID-19 testą, bet ir QR kodą, kuris gaunamas dar prieš kelionę užpildžius Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) tinklapyje esančią anketą.
 

PSO: kaip viruso atmainos gali paveikti vakcinų efektyvumą?

2021-03-17
Visi virusai, įskaitant COVID-19 sukeliantį virusą SARS-CoV-2, ilgainiui vystosi. Kai virusas dauginasi ar kuria savo kopijas, jis kartais šiek tiek keičiasi, ir tai yra normalu. Šie pokyčiai vadinami „mutacijomis“. Virusas, turintis vieną ar daugiau naujų mutacijų, vadinamas pirminio viruso „variantu“.
 

Nėštumas ir vaistai: į ką atkreipti dėmesį?

2021-03-17
Besilaukiančioms moterims dažnai kyla klausimų, ar saugu vartoti vaistus ir kokius medikamentus reikėtų rinktis. Kauno klinikų gydytojas klinikinis farmakologas Vaidotas Galaunė teigia, kad šiuo laikotarpiu nereikėtų užmiršti ligų, kuriomis moterys serga. „Svarbiausia pasikonsultuoti su gydytoju ir kartu su juo susidėlioti gydymo planą – kokius vaistus reikės pakeisti, o kokių medikamentų vartojimą galima tęsti. Nėštumo metu svarbu rasti saugių gydymo alternatyvų“, – pastebi V. Galaunė ir atsako į aktualius klausimus apie vaistų vartojimą nėštumo metu.
 

COVID-19 pažeidžia psichiką ir kognityvines funkcijas

2021-03-16
Pirmųjų COVID-19 pandemijos mėnesių patirtis parodė, kad ši infekcija gali sukelti įvairių ilgalaikių žalingų poveikių sveikatai, įskaitant smegenų pažeidimus. Tai akivaizdžiai pademonstravo naujas klinikinis tyrimas, kurio rezultatus 2020 m. lapkričio mėn. 7 dieną paskelbė medicinos žurnalas The Lancet. Tyrimo duomenimis, COVID-19 infekcija sergantiems asmenims yra reikšmingai didesnė psichikos sutrikimų atsiradimo rizika, palyginti su neinfekuotais asmenimis: 1 iš 5 COVID-19 infekcija persirgusių pacientų per 3 mėnesius nuo ligos pradžios diagnozuojamas psichikos sveikatos sutrikimas – dažniausiai potrauminio streso sindromas, nerimo sutrikimas, depresija, nemiga, demencija.
 

Funkcinė neurochirurgija – visų sričių gydytojams svarbi sritis

2021-03-16
Pastaraisiais dešimtmečiais visa medicina žengia minimaliai invazyvaus gydymo taku. Kasdien tobulėja medikamentiniai, endoskopiniai bei endovaskuliniai gydymo metodai. Tiek ligoniai, tiek gydytojai pirmiausia svarsto minimaliai invazyvaus gydymo metodus dėl mažesnio komplikacijų dažnio, galimybės ligoniui greičiau grįžti į darbą. Neurochirurgija, žinoma, ne išimtis.
 

Savaitgalį užregistruoto jauno donoro organai transplantuoti šešiems žmonėms

2021-03-16
Penktadienio popietę VUL Santaros klinikose užregistruotas potencialus donoras. Tai pirmasis nepilnametis donoras šiais metais, išgelbėjęs net šešis kitus sunkiai sergančius žmones. Transplantacijos procedūros vyko visą savaitgalį abiejuose Lietuvos transplantacijos centruose.
 

„Jei nebūčiau laiku pasitikrinusi, dabar gal nematyčiau pasaulio“

2021-03-15
Prieš 17 metų išgirdusi, kad serga glaukoma, Virginija negalėjo patikėti. „Su keliais kolegomis žurnalistais nuvykome į Kauno klinikas profilaktiškai pasitikrinti regėjimą, nes vėliau ruošėmės rašyti straipsnį apie glaukomos prevenciją, – pasakojimą pradeda moteris. – Net keturi sužinojome, kad sergame šia regėjimui pavojinga liga.“
 

Fizinis aktyvumas skausmo profilaktikai

2021-03-15
Skausmas, ypač lėtinis, yra svarbi medicininė ir socialinė bei ekonominė problema, veikianti visą populiaciją – nuo vaiko iki vyresnio amžiaus žmogaus, jo gydymui skiriama didelė sveikatos priežiūros išteklių dalis visame pasaulyje [9, 15, 16, 19]. Raumenų ir skeleto sistemos skausmas, pvz., apatinės nugaros dalies ir kaklo, yra patiriamas dažniausiai ir labiausiai mažina kasdienį bei profesinį aktyvumą [4, 15].
 

Reta liga sergančio Augusto mama: pripratome, kad mūsų sūnaus akys bijo šviesos

2021-03-15
Ketverių metukų Augustas serga reta akių liga – aniridija. Tiek žinia apie ligą, tiek gyvenimas su reta liga tapo tikru iššūkiu berniuko šeimai. „Mūsų sūnus prieš ketverius metus gimė Kauno klinikose, jis buvo neišnešiotas. Prieš grįžtant į namus, jam profilaktiškai patikrino akis. Tada ir paaiškėjo, kad berniukui – reta akių liga“, – pasakoja mama Irma.
 

PSDF biudžetas atgavo 2,5 mln. eurų

2021-03-15
Į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) pernai grąžinta 2,5 mln. eurų – 77 tūkst. eurų daugiau nei 2019 metais. Ši žala atsirado dėl įvairios neteisėtos veiklos – nusikaltimų ar nusižengimų žmogaus gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, transporto eismo saugumui, neteisėto Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK) naudojimo. Visais šiais atvejais privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) drausti nukentėjusieji buvo gydomi PSDF lėšomis.
 

Išleistas naujas „Lietuvos gydytojo žurnalo“ numeris

2021-03-12
Naujajame „Lietuvos gydytojo žurnalo“ numeryje rasite specialistų publikacijų įvairiomis medicininėmis temomis: apie retas širdies ligas, apie urologijos ligų diagnostikos ir gydymo galimybes, vaikų ir paauglių mediciną, šeimos mediciną ir kt. Rubrikoje „Portretas“ - pokalbis su profesore Ligita Jančoriene. Mokslinių leidinių apžvalgoje pristatomosgastroenterologijos aktualijos. Su visu žurnalo turiniu galite susipažinti žemiau.
 

Sveikatos duomenų potencialas gali būti išnaudojamas labiau

2021-03-12
Koronaviruso pandemija prikaustė visuomenės dėmesį prie sveikatos duomenų ir jų aktualumo kaip niekada anksčiau. Pranešimai, skelbiantys naujų užsikrėtimų, mirčių, pasveikimų ar užimtų lovų skaičių tapo kasdienybės dalimi bei pagrindiniu įrankiu valdyti epidemiologinę situaciją ir užtikrinti kiek įmanoma sklandų gyvenimą. Tai iliustratyvus sveikatos duomenų pakartotinio naudojimo pavyzdys.
 

Prasidėjo profilaktinis testavimas greitaisiais antigeno testais

2021-03-12
Profilaktinis asmenų testavimas dėl koronaviruso (COVID-19) nustatymo bus atliekamas kur kas greičiau – pradėtas testavimas greitaisiais antigeno testais.
 

Prof. I. A. Bumblytė: inkstų ligos – iššūkis tiek pacientui, tiek jo artimiesiems

2021-03-11
Įvairiomis inkstų ligomis pasaulyje serga kas dešimtas žmogus. Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovė prof. Inga Arūnė Bumblytė teigia, kad inkstų ligos ir jų komplikacijos yra itin opi sveikatos problema, todėl svarbu atkreipti žmonių dėmesį į šio organo svarbą žmogaus gyvenime.
 

Nematoma karantino pusė: augo nerimas dėl išvaizdos, suvartota daugiau papildų

2021-03-10
Karantinas Lietuvos ir kitų šalių gyventojus privertė dar labiau nerimauti dėl savo išvaizdos. Tarptautinės mokslininkų grupės atliktas tyrimas parodė, kad net ketvirtadalis apklaustų lietuvių karantino metu vartojo išvaizdą ir fizinį rezultatyvumą veikiančias medžiagas. Daliai apklaustųjų jų išvaizda karantino metu kėlė ypač didelį nerimą.
 

COVID-19 vakcinos: ko tikėtis?

2021-03-10
Prasidėjus vakcinacijos procesui nuo COVID-19 Lietuvoje, viena iš labiausiai aptarinėjamų temų viešojoje erdvėje yra vakcinų šalutinis poveikis. Deja, tai, kas aptarinėjama, neretai apipinama gandais bei prieštaringais vertinimais, todėl Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ragina pasitikėti tik oficialiais mokslu pagrįstais šaltiniais ir medikais, o apie pastebėtus šalutinius vakcinų poveikius informuoti ne tik socialinių tinklų bendruomenę, bet ir šeimos gydytoją ar Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą (VVKT).
 

Kaune startuoja elektroninė registracijos sistema skiepams nuo COVID-19

2021-03-09
Didinant vakcinavimo apimtis, vis daugiau garbaus amžiaus kauniečių sulaukia savo eilės skiepytis. Vis dėlto medikai skaičiuoja, kad dalies pacientų nepavyksta pasiekti. Nuo šiol 75+ amžiaus grupės senjorai, pageidaujantys pasiskiepyti nuo COVID-19, su artimųjų pagalba kviečiami tiesiogiai registruotis specialioje platformoje internete: vakcinavimas.kaunas.lt.
 

Teikti paraiškas dėl kineziterapeuto licencijos išdavimo bus galima jau nuo gegužės

2021-03-09
Redakcija gavo laiškų, kuriuose kineziterapeutai teiravosi dėl licencijų išdavimo (iki kada reikia pateikti dokumentus licencijai gauti, kiek licencija galios, kokius dokumentus reikia pateikti ir kt.). Informacijos apie licencijų tokiems specialistams išdavimą kreipėmės į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Štai šios Tarnybos direktorės Noros Ribokienės atsakymas.
 

Antrinė ir tretinė lėtinio skausmo profilaktika. Tarptautinė skausmo studijų asociacija

2021-03-09
Skausmo ir jo lėtinių formų profilaktika gali sumažinti naštą asmenims ir visuomenei. Antrinės profilaktikos tikslas – nustatyti ligą ankstyvos stadijos ir sulėtinti jos progresavimą [1, 2], o tretinės – sumažinti ar išvengti esamos ligos komplikacijų ar neigiamų pasekmių [1]. Kalbant apie skausmą, siekiama apsaugoti asmenis nuo lėtinio skausmo išsivystymo po ūminio skausmo (antrinė profilaktika) ar sumažinti negalią, kad būtų išvengta socialinių ryšių ir darbo praradimo, kai skausmas tampa lėtinis (tretinė profilaktika). Nors tyrimų, skirtų antrinei skausmo profilaktikai, pastaraisiais metais padaugėjo, pagrindinis jų taikinys yra lėtinio skausmo gydymas.
 

Didėjant vakcinų siuntoms auga vakcinacijos tempai

2021-03-08
Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlį pirmadienį pasiekė dvyliktoji ir iki šiol didžiausia gamintojo „BioNTech & Pfizer“ vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siunta. Ją sudaro 31 590 vakcinos dozių, kurios jau šiandien iškeliaus į vakcinacijos centrus visoje šalyje. Didėjant pristatomų vakcinų siuntoms auga ir skiepijimo tempai.
 

Prof. dr. I. Janulevičienė: glaukoma – pagrindinė aklumo priežastis

2021-03-08
Pasaulyje glaukoma serga apie 79,6 milijonus 40-80 metų amžiaus žmonių ir net 50 proc. šios ligos atvejų yra nediagnozuoti. Kaip teigia Kauno klinikų Akių ligų klinikos Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovė, gydytoja oftalmologė prof. dr. Ingrida Janulevičienė, pandemijos laikotarpiu problemos, susijusios su padidėjusiu krūviu regos organamas, tik paūmėjo. „Nuotolinis darbas ir laikas, praleidžiamas prie kompiuterių, mobiliųjų telefonų, televizorių ekranų yra tiesiogiai susiję su akies paviršiaus ligomis ir sausos akies sindromu“, – pastebi gydytoja oftalmologė.
 

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys: „Norime gyventi ir naudotis sveikatos paslaugomis taip, kaip išsivysčiusios valstybės“

2021-03-08
Naujosios Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė sveikatos apsaugai vadovauti pasirinko ne mediką - ekonomistą, socialinių mokslų daktarą, buvusį Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierių Arūną Dulkį. Dar galima pridurti, kad jis - trijų knygų autorius ir bendraautorius, skaitęs pranešimus šešiolikoje mokslinių konferencijų Lietuvoje, Izraelyje, Austrijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, taip pat - 9 studijų ir straipsnių Lietuvos, Lenkijos, Austrijos moksliniuose leidiniuose autorius, trijų dokumentinių filmų konsultantas (ministro hobis – kino menas).
 

Kilus klausimų apie skiepus – kreipkitės į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą

2021-03-08
Pastaruoju metu visuomenėje kyla daug diskusijų apie skiepus, todėl dėl informacijos gausos internete ir spaudoje dažnai atsiranda daug klausimų.
 

Gydymosi užsienyje galimybės skiriasi

2021-03-08
Panevėžio teritorinė ligonių kasa (Panevėžio TLK) savo darbo praktikoje pastebi, kad pacientams gydymo įstaigose suteikiama ne visai teisinga informacija apie galimybes gauti planines sveikatos priežiūros paslaugas kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse ar Šveicarijoje (toliau – EEE). Neretai pacientai iš medikų sako išgirstantys, kad tarpvalstybinė sveikatos priežiūra tolygi sveikatos priežiūrai, teikiamai turint dokumentą S2, kuris leidžia gauti planines gydymo paslaugas kitoje EEE šalyje. Taip nėra, tad pateikiame informacijos, kuo skiriasi šios dvi gydymosi galimybės.
 

Sunkią avariją išgyvenęs Artūras: Kauno klinikose atlikta operacija – man didžiausia dovana

2021-03-05
Avarija, kurią būdamas 19 metų išgyveno Artūras, šiandien atrodo tarsi blogas sapnas, pareikalavęs jėgų tiek iš jauno vaikino, tiek iš jo artimųjų. Artūras atvirauja, kad nepamena, kaip įvyko avarija, o kai pramerkė akis, jis jau buvo Kauno klinikose. „Atsibudau, paliečiau galvą ir net nesupratau, kas vyksta“, – pasakojimą apie išgyventą nelaimę pradeda jaunas vyras.
 

Prehipertenzija, hipertenzija, metabolizmo sutrikimai bei širdies ir kraujagyslių ligos: karšti įspūdžiai iš tarptautinės konferencijos

2021-03-05
2020 m. lapkričio 20–22 dienomis vyko 7-oji tarptautinė konferencija „Prehipertenzija, hipertenzija, metabolizmo sutrikimai ir širdies–kraujagyslių ligos“, kurioje virtualiai dalyvavo net 35 šalių gydytojai ir gausybė puikių lektorių. Verta pasižymėti, jog 2021 metais 8-oji konferencija vyks Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, ir tikėtina, jog ji bus ne virtuali, o akivaizdinė. Norėčiau pasidalinti savo karštais įspūdžiais iš šios sėkmingos konferencijos.
 

Britiškoji COVID-19 atmaina: kaip ji plinta regionuose

2021-03-04
Per paskutines 2 savaites Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose atlikti 184 ėminių dėl COVID-19 ligos sekoskaitos tyrimai. Iš 167 (90,8 proc.). sėkmingai nuskaitytų SARS-CoV-2 viruso genomų, 22-uose (13,2 proc.) nustatyta britiškoji viruso atmaina. Pietų Afrikos ir Brazilijos SARS-CoV-2 viruso atmainų nenustatyta.
 

Daugiavaisis nėštumas: kokios rizikos gali grėsti ir kaip jų išvengti?

2021-03-04
2019 metais Lietuvoje gimdė daugiau nei 24 tūkstančiai moterų, iš kurių 1,6 proc. susilaukė dvynių. Daugiavaisis nėštumas ir gimdymas yra priskiriamas didelei rizikai, todėl tokių moterų nėštumo ir gimdymo priežiūrai reikalingos atitinkamos sąlygos ir ilgametė gydytojų patirtis. Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Nėštumą komplikuojančių ligų sektoriaus vadovo, gydytojo akušerio ginekologo doc. Vlado Gintauto, daugiavaisio nėštumo tikimybė pastaraisiais dešimtmečiais tik didėja. Gydytojas pasakoja apie tokio nėštumo priežiūrą ir gimdymą.
 

Veiksmingam LOPL gydymui svarbu ne tik vaistas, bet ir inhaliatorius

2021-03-04
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra viena iš labiausiai paplitusių lėtinių plaučių ligų visame pasaulyje. Jos gydymas – didelė ekonominė našta, ypač dėl paūmėjimų, kada pacientams reikia hospitalizacijos. Liga dažna tarp rūkančių asmenų. Pasireiškia dusuliu, kosuliu, skrepliavimu, blogina gyvenimo kokybę, ilgainiui apriboja ir kasdienę veiklą, laisvalaikį. Ilgą laiką tai buvo bene išskirtinai vyrų liga, tačiau, keičiantis rūkymo įpročiams, rūko vis daugiau moterų, jaunuolių, net vaikų. LOPL būdinga stabili bronchų obstrukcija, nuolatinis progresavimas. Svarbiausia LOPL patogenezės grandis – kvėpavimo takų, ypač smulkiųjų, spindžio susiaurėjimas (obstrukcija) ir oro spąstai, sutrikdantys oro pasišalinimą iš plaučių, dėl to išsivysto hiperinfliacija, fizinio krūvio metu mažėja įkvėpimo talpa – tai sukelia dusulį bei riboja fizinį krūvį [1]. LOPL gydymo pagrindas – ilgai veikiantys bronchus plečiantys vaistai, tam tikrais atvejais derinami ir su įkvepiamaisiais gliukokortikosteroidais. Gydymas turi būti pritaikytas konkrečiam pacientui: ne tik skiriamas individualiai parinktas vaistas ar kelių medikamentų derinys, bet ir aptartas inhaliavimo prietaiso tinkamumas.
 

Pirminė lėtinio skausmo profilaktika

2021-03-04
Pirminė skausmo profilaktika – tai priemonės apsaugoti nuo ūminio skausmo, antrinė – nuo ūminio skausmo perėjimo į lėtinį, o tretinė – sumažinti lėtinio skausmo sukeliamą poveikį [5]. Toliau aptariami pirminės pooperacinio skausmo ir darbinių traumų profilaktikos priemonių įrodymai.
 

Gastroenterologija ir hepatologija. Policistinė kepenų liga

2021-03-03
Policistinė kepenų liga (PKL) – grupė retų susirgimų, susijusių su struktūriniais biliarinio medžio vystymosi pokyčiais ankstyvame vaisiaus vystymosi etape ir su daugybinių cistų kepenyse formavimusi. Pagrindinė PKL atsiradimo priežastis – genų mutacijos, lemiančios latakinių struktūrų atsiskyrimą nuo biliarinio medžio bei uždarų cistų susidarymą.
 

Europos Komisija pristatė neįgaliųjų teisių strategiją

2021-03-03
Europos Komisija pateikia 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją, siekdama ES ir už jos ribų užtikrinti visapusišką neįgaliųjų dalyvavimą visuomenėje tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kitų asmenų. Nors pastaraisiais dešimtmečiais padaryta pažanga prieigos prie sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų, taip pat užimtumo, rekreacinės veiklos ir dalyvavimo politiniame gyvenime srityse, neįgaliesiems vis dar kyla didesnė skurdo ir socialinės atskirties rizika nei negalios neturintiems asmenims.
 

Į darbo vietas grįžtantys kauniečiai kviečiami testuotis dėl COVID-19

2021-03-03
Kaunas stiprina prevencines priemones nuo COVID-19 – didinamos profilaktinių tyrimų apimtys. Tiesiogiai su gyventojais dirbančių įstaigų personalas bei stambių įmonių darbuotojai kviečiami registruotis nemokamiems PGR tyrimams Kauno mobiliajame patikrų punkte.
 

Veiksmingų priemonių nuo COVID-19 paieškos

2021-03-02
Kol kas nėra veiksmingų COVID-19 gydymo priemonių. Daug tikimasi iš skiepų, bet tai ilgas procesas: kad susidarytų imunitetas, reikalingos dvi skiepų dozės, tarp kurių turi praeiti trys savaitės, o nauji tyrimai rodo, jog, norint užtikrinti patikimą atsparumą, laikotarpis tarp skiepų galimai turėtų būti dar ilgesnis. Veiksmingos antivirusinės priemonės nuo SARS-CoV-2 turėtų daug pranašumų: jas vartotų ne visa populiacija, o tik selektyvios gyventojų grupės – sergantys COVID-19 ir priskiriami realios rizikos susirgti grupei (bendravę su sergančiuoju COVID-19 ir pajutę pirmuosius simptomus) asmenys. Vaistai nuo COVID-19 padėtų operatyviau ir veiksmingiau kontroliuoti šią infekciją, sumažintų sunkių ligos formų ir mirčių nuo jos dažnumą, palengvintų sveikimo periodą. Kol vyksta intensyvūs vaistų kūrimo darbai, mokslininkai atkreipia dėmesį į pačios gamtos sukurtus produktus, galinčius padėti COVID-19 sergantiems pacientams. Vienas tokių produktų, dabar aktyviai tyrinėjamų ir išbandomų in vitro bei in vivo, – glikoproteinas laktoferinas, su kuriuo pradėti ir klinikiniai tyrimai.
 

Hepatinė encefalopatija: mikrobiotos reikšmė ir gydymo galimybės

2021-03-02
Hepatinė encefalopatija (HE) – smegenų funkcijos sutrikimas dėl kepenų nepakankamumo ir/ ar portosisteminių šuntų. Šis sindromas lemia potencialiai grįžtamus sąmonės bei psichomotorinių funkcijų sutrikimus. Pagal simptomų raišką skiriama kliniškai ryški ir minimali hepatinė encefalopatija (MHE). Pagal sunkumą HE klasifikuojama remiantis Vest Heiveno (West Haven) klasifikacija. Lengviausia hepatinės encefalopatijos forma – MHE, nustatoma iki 80 proc. ciroze sergančių pacientų, o kliniškai ryški – iki 30–45 proc. pacientų. MHE nesukelia akivaizdžių klinikinių simptomų, tačiau pacientams specialiais testais nustatomi nežymūs kognityviniai ir psichomotoriniai sutrikimai, kurie reikšmingai blogina gyvenimo kokybę. Kliniškai ryški HE, pasireiškianti nuo lengvų elgesio sutrikimų iki gilios komos, yra dažniausia ciroze sergančių pacientų hospitalizacijos priežastis ir yra susijusi su prastesne ligos prognoze bei metiniu mirštamumu iki 40 procentų.
 

AKTUALUSIS INTERVIU. Skausmo suvaldymo galimybės

2021-03-02
Skausmo problema visada labai aktuali, o ypač dabar per COVID-19 viruso pandemiją, kai daug didesnė dalis žmonių patiria skausmą bei kitus šio viruso sukeltus klinikinius požymius: karščiavimą, kosulį, gerklės skausmą. Tad skausmą malšinančių vaistų vartojimo klausimas dabar kaip niekad svarbus. Šiems vaistams daugiau dėmesio skiria ne tik pacientai, bet ir gydytojai, vaistininkai, slaugytojų personalas. Skausmą malšinantys vaistai skiriami virusinės infekcijos sukeltiems simptomams lengvinti, kitoms skausmo problemoms, kylančioms dėl gretutinių ligų ar pasunkėjančioms esant infekcijai, spręsti. Įprasta, kad žiemą skausmą malšinančių preparatų suvartojama daugiau, nes šaltuoju periodu dažniau sergama virusinėmis infekcijomis, dėl kurių paūmėja lėtinės ligos ir skausmas paaštrėja. Pasaulį užgriuvus koronaviruso pandemijai, niekur nedingo ir kita – lėtinio skausmo pandemija. Mokslininkų nuomone, skausmo pacientų po jos gali netgi padaugėti. Taigi lėtinio skausmo profilaktika tampa dar aktualesnė. Šiandien apie tai ir apie racionalią skausmo farmakoterapiją kalbamės su LSMU MA Fiziologijos ir farmakologijos instituto profesoriumi Edmundu Kaduševičiumi.
 

Pavasarį kyla pavojus plisti šunų ir kačių platinamoms ligoms

2021-03-02
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau ULAC) medikai primena – kad vis daugiau laiko praleidžiant gamtoje reikia tinkamai pasirūpinti savo ir augintinio sveikata.
 

Retų ligų diena 2021: Kaunas jungėsi į pasaulį apjuosiančią šviesų grandinę

2021-03-01
Paskutinį žiemos vakarą Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika nušvito nekasdieniškomis spalvomis. Minint Retų ligų dieną, Lietuva prisijungė prie tarptautinės akcijos – visą pasaulį apjuosiančios šviesų grandinės.
 

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostikos ir gydymo principai pagal GOLD 2020 rekomendacijas

2021-03-01
Lėtinė obstrukcinė kvėpavimo takų liga (LOPL) yra ketvirta pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. 2012 m. duomenimis, daugiau nei 3 milijonai, t. y. 6 proc., žmonių visame pasaulyje mirė nuo šios ligos. LOPL yra apibrėžiama kaip dažna liga, kuriai būdingi nuolatiniai kvėpavimo sistemos simptomai ir plaučių funkcijos sutrikimas, atsiradę dėl kenksmingų dalelių ar dujų sukeltų pakitimų kvėpavimo takuose ir/ ar alveolėse. Šios ligos galima išvengti ir ją gydyti.
 

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos aktualijos koronaviruso pandemijos metu

2021-03-01
Pastaruoju laikotarpiu sveikatos apsaugos sistema, kartu su ja – ir visa visuomenė, patiria didžiausius iššūkius. Kad ir kaip būtų gaila, dabar daugiausia dėmesio skiriama grėsmingo koronaviruso sutramdymui. COVID-19 komplikacijos yra tiesiogiai siejamos su plaučių ir kvėpavimo takų ligomis, todėl labai įdomu panagrinėti situaciją, kurioje atsiduria šiomis ligomis, taip pat ir obstrukcine plaučių liga, sergantys pacientai. Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovu profesoriumi Edvardu Danila.
 

SAM: užsieniečiai apie COVID-19 tyrimo rezultatus sužinos trumpąja žinute

2021-03-01
Nuo šiol užsieniečiams informacija apie koronaviruso (COVID-19) ligos tyrimų rezultatus bus siunčiama trumpąja žinute. Atšaukiama viena iš Karštosios koronaviruso linijos 1808 funkcijų – gydytojų konsultacinė linija.
 

Kauno klinikos savo pacientams pradėjo teikti ambulatorines slaugos paslaugas namuose

2021-02-26
Kauno klinikų Šeimos medicinos klinika – viena pirmųjų įstaigų, pradėjusių teikti ambulatorines slaugos paslaugas namuose savo klinikos pacientams: neįgaliems vaikams, pacientams su specialiaisiais ar nuolatinės slaugos poreikiais bei žmonėms, kuriems sunku pasirūpinti savimi. Komandą, prižiūrinčią žmones namuose, sudaro slaugytojai, slaugytojo padėjėjai, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas ir išplėstinės praktikos slaugytojas, koordinuojantis pacientų lankymą ir paslaugų poreikį.
 

Beta adrenoblokatorių vieta gydant prieširdžių virpėjimą

2021-02-26
Šiuolaikinis prieširdžių virpėjimo (PV) gydymas yra neįsivaizduojamas be beta adrenoblokatorių (BAB). BAB yra pirmo pasirinkimo vaistai sergančiųjų PV dažnio kontrolei (IB lygmens rekomendacija) ir gali būti skiriami nepriklausomai nuo paciento kairiojo skilvelio išstūmio frakcijos (KSIF) tiek monoterapijai (titruojant iki maksimalių dozių), tiek ir kartu su kitu širdies susitraukimų dažnį retinančiu vaistu [1]. BAB svarba sergančiųjų PV ritmo kontrolei taip pat nekelia abejonių.
 

Atnaujinta į gydymo įstaigas vykstančių asmenų testavimo dėl COVID-19 tvarka

2021-02-26
Siekiant užtikrinti efektyvų COVID-19 tyrimų atlikimą prieš stacionarines paslaugas ir medicininę reabilitaciją, atnaujinta tyrimų dėl koronaviruso tvarka. Atsirado galimybė tokiems pacientams atlikti tyrimą paimant ėminį iš paciento nosiaryklės ir ryklės mobiliame punkte.
 

Baigta sveikatos sistemos darbuotojų vakcinacija

2021-02-25
Šią savaitę nuo koronaviruso (COVID-19) infekcijos baigta vakcinuoti pirmoji prioritetinė grupė – Lietuvos sveikatos sistemos darbuotojai. Per beveik du mėnesius buvo vakcinuoti daugiau nei 60 tūkst. sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių žmonių. Imunitetą nuo COVID-19 dabar turi per 75 proc. Lietuvos medikų.
 

Lietuvoje nustatyta vienuolika naujų britiškosios koronaviruso mutacijos atvejų

2021-02-25
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad mūsų šalyje nustatyta 11 naujų britiškosios koronaviruso (COVID-19) atmainos atvejų. Tai patvirtinančius sekoskaitos tyrimų rezultatus gavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų laboratorija, kurioje per pastarąją savaitę buvo ištirti 96 ėminiai, o šiandien 11-oje ėminių nustatyta šio viruso mutacija.
 

Raudonukė – dar viena liga, kurią galime suvaldyti skiepais

2021-02-25
Raudonukė tai ūmi virusinė infekcija plintanti oro lašiniu būdu, pasireiškianti karščiavimu, specifiniu (makulopapuliniu) bėrimu bei padidėjusiais pakaušio, užausiniais limfmazgiais.
 

Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras paskelbė atnaujintas rekomendacijas

2021-02-25
Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras paskelbė atnaujintas rekomendacijas „Infekcijų prevencija, kontrolė ir pasiruošimas COVID-19 sveikatos priežiūros įstaigose“
 

Gydytoja akušerė ginekologė: ką žinoti, planuojant nėštumą

2021-02-24
COVID-19 pandemija kelia nerimą daugeliui, ne išimtis ir besilaukiančios moterys ar nėštumą planuojančios poros. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė Edita Vabolienė ramina, kad nepaisant įtemptos COVID-19 situacijos, laikantis rekomendacijų, galima sėkmingai išnešioti ir pagimdyti sveiką naujagimį. Gydytoja akušerė ginekologė pasakoja, į ką atkreipti dėmesį planuojant nėštumą ir ką daryti, jei nepavyko išvengti COVID-19 infekcijos.
 

VVKT sulaukė 802 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas

2021-02-24
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) praneša, kad nuo vakcinacijos nuo COVID-19 ligos pradžios (nuo gruodžio 27 dienos) iki vasario 19 dienos sulaukta 802 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vakciną.
 

Paprastas, saugus ir efektyvus lėtinio hepatito C gydymas

2021-02-23
Lėtinis hepatitas C (LHC) traktuojamas kaip visuomenės sveikatos problema pasauliniu mastu. Dėl besimptomės eigos LHC vadinamas tyliąja epidemija. Europos regione daugiau nei 15 mln. žmonių serga LHC. Imlumas hepatito C virusui (HCV) yra visuotinis, tai reiškia, kad visi gali užsikrėsti šiuo virusu. Skiepų nuo HCV nėra. Tik gydymas gali sustabdyti šios ligos plitimą.
 

Senatvė – ne priežastis atsisakyti gyvenimo kokybės

2021-02-22
Dalis vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje savo valia atsisako pagyventi dar penkerius metus, dešimt ar ilgiau. Šalies kardiologai pastebi, kad tūkstančiai vyrų ir moterų galėtų džiaugtis geresne gyvenimo kokybe, jeigu laiku kreiptųsi į šeimos gydytojus. Vasario 22-ąją visame pasaulyje minima Širdies vožtuvų ligų žinomumo diena primena, kad kiekvienas 75 metų ir vyresnis asmuo turėtų pasitikrinti dėl aortos stenozės.
 

Kauno regiono gydymo įstaigose penktą kartą mažinimas covid lovų skaičius

2021-02-19
Atsižvelgiant į gerėjančią COVID-19 infekcijos epidemiologinę situaciją Kauno regione, mažėjantį atvykstančių pacientų skaičių ir stacionaro lovų užimtumo rodiklį, nuo vasario 22 d., pirmadienio, mažinamas covid lovų skaičius. Tai jau penktasis lovų skaičiaus mažinimo etapas Kauno regione. Iš viso nuo kitos savaitės naikinamos 67 lovos, skirtos gydyti COVID-19 pacientus.
 

Atnaujinamas planinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas

2021-02-19
​Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nustatė kriterijus, kuriais vadovaujantis vykdomas spartesnis planinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo atnaujinimas. SAM ragina gyventojus, kuriems buvo atidėtos planinės paslaugos, aktyviai kreiptis į savo šeimos gydytojus, vykti planinėms dienos chirurgijos, dienos stacionaro ir kitoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti.
 

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė: „Politikavimo sveikatos sistemoje yra per daug“

2021-02-19
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) vadovei Živilei Gudlevičienei sutikus dirbti Premjerės I. Šimonytės patarėja, vadovauti aktyviai medikų sąjūdžio bendruomenei buvo vieningai išrinkta gydytoja Auristida Gerliakienė. Žurnalistė Virginija Grigaliūnienė pateikė LMS valdybos pirmininkei keletą klausimų.
 

Po išgydytos kataraktos Regina dėkoja gydytojams: mačiau iš karto po operacijos

2021-02-18
Regina pamena, kad pirmuosius akinius užsidėjo būdama 42 metų, tačiau tai problemos neišsprendė. „Kol vienus akinius užsisakau ir sulaukiu, jau prireikia kitų, nes rega nuolatos prastėja“, – pasakojimą pradeda moteris.
 

Nepageidaujamas poveikis - normali organizmo reakcija

2021-02-18
Socialiniuose tinkluose paskutiniuoju metu žmonės itin aktyviai dalijasi su patirtimi po vakcinacijos nuo COVID-19 ligos. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, kad nepageidaujami šalutiniai poveikiai į vakcinas yra normali organizmo reakcija ir kad šią informaciją reikėtų pateikti Tarnybai, o ne interneto platybėse. Taip pat pabrėžia, kad visos Lietuvos rinkoje šiuo metu esančios vakcinos yra registruotos Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad jos yra saugios, veiksmingos ir atitinka visus Europos Sąjungos kokybės standartus.
 

Dar kartą apie erkes: šylant orams jos taps vis pavojingesnės

2021-02-17
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena – pavasaris ne už kalnų, atšilus orams, suaktyvės erkės. Dažniausia erkių platinama liga – erkinis encefalitas, kuris gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, todėl svarbu tinkamai rūpintis savo sveikata ir imtis visų galimų prevencijos priemonių. Efektyviausia priemonė, padedanti išvengti erkinio encefalito – skiepai. Jie ypač rekomenduotini gyvenantiems didelės rizikos vietovėse ir mėgstantiems laisvalaikį gamtoje.
 

24 valandų trukmės stemplės impedanso-pH-metrijos tyrimas – tiksliausias metodas diagnozuoti neerozinę GERL

2021-02-17
Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) – viena dažniausių virškinimo trakto ligų išsivysčiusiose Vakarų šalyse. Eusebi ir bendraautorių sisteminės metaanalizės duomenimis, 2016 m. pasaulyje šios ligos paplitimas siekė 14,8 proc., Europoje – 15,1–19,1 proc. [1]. Kitų šaltinių duomenimis, apie 30 proc. populiacijos, vyresnės nei 18 metų, bent 2–3 kartus per savaitę vargina GERL būdingi simptomai. Tai blogina pacientų gyvenimo kokybę ir kartu didina naštą sveikatos sistemai.
 

Po inksto transplantacijos vasario 16-oji tapo antruoju Kristinos gimtadieniu

2021-02-16
Prieš šešerius metus iš žemaitijos kilusi Kristina išgyveno, ko gero, įsimintiniausią vasarį savo gyvenime. Vasario 12 d. atšventusi 50-ąjį jubiliejų, vasario 16-ąją ji sulaukė pačios geriausios ir neįkainojamos dovanos – ilgiau kaip dvejus metus laukto donoro inksto. „Ši ypatinga Lietuvai diena tapo ir mano gimtadieniu. Dabar švenčiu du gimtadienius,“ – sako prie įprasto gyvenimo sugrįžusi laiminga moteris.
 

Gyventojus ragina neatidėlioti vizitų pas medikus

2021-02-15
Specialistai ragina visus žmones, kuriems reikalinga medicinos pagalba, nesibaiminti ir kreiptis į gydymo įstaigas. Tiek ambulatorinės, tiek stacionarinės paslaugos, kurių mastai karantino metu iš tiesų gerokai sumenko, pastaruoju metu, Lietuvoje mažėjant sergančiųjų COVID-19 liga, iš lėto grįžta į įprastas vėžes.
 

Vyriausybė pritarė pilotiniam profilaktinių COVID-19 tyrimų projektui

2021-02-15
Vilniuje bus vykdomi pilotiniai profilaktiniai koronaviruso (COVID-19) nustatymo tyrimai, grupuojant ėminius iš nosies landų. Tai leis koronavirusą nustatyti ankstyvoje stadijoje ir suvaldyti tolimesnį jo plitimą. Sėkmingai įgyvendinus pilotinį projektą, bus užkirstas kelias židinių susidarymui įmonėse, o šalies mokiniai galės greičiau sugrįžti į klases.
 

COVID-19 vakcina ir epilepsija: ar skiepytis?

2021-02-14
Prasidėjus skiepijimui COVID-19 vakcina, gydytojai sulaukia vis daugiau klausimų, ar šia vakcina galima skiepytis žmonėms, sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis. Ne išimtis ir pacientai, sergantys epilepsija. Remiantis Tarptautinės lygos prieš epilepsiją (ILAE) rekomendacijomis dėl sergančiųjų epilepsija skiepijimo COVID-19 vakcina, Kauno klinikų Retų ligų komptencijų Epilepsijos centro vadovė gydytoja neurologė doc. Giedrė Gelžinienė bei gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė atsako į klausimus apie COVID-19 vakcinas ir epilepsiją.
 

Sekoskaitos tyrimai: praėjusią savaitę naujų viruso atmainų nenustatyta

2021-02-12
Kauno klinikose jau tris savaites atliekami klinikinėmis indikacijomis paremti SARS-CoV-2 genomo sekoskaitos tyrimai, remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) rekomendacijomis šiuos tyrimus atlikti didžiuosiuose klinikiniuose centruose. Atlikus pastarųjų trijų savaičių COVID-19 liga sirgusių ligoninės pacientų ėminių SARS-CoV-2 genomo tyrimus, nauja „britiškojo“ viruso atmaina nerasta. Šią savaitę sėkmingai ištirta 15 genomų, kuriuose naujųjų atmainų taip pat nerasta.
 

Gera žinia: Kauno regiono gydymo įstaigose ketvirtą kartą mažinimas covid lovų skaičius

2021-02-12
Atsižvelgiant į gerėjančią COVID-19 infekcijos epidemiologinę situaciją Kauno regione, mažėjantį atvykstančių pacientų skaičių ir stacionaro lovų užimtumo rodiklį, nuo vasario 15 d., pirmadienio, mažinamas covid lovų skaičius. Tai jau ketvirtas lovų skaičiaus mažinimo etapas Kauno regione. Iš viso nuo kitos savaitės naikinama 31 lova, skirta gydyti COVID-19 pacientus.
 

Savanoriškai testuojami šalies pedagogai ir švietimo sektoriaus darbuotojai

2021-02-12
Nuo sausio 26 d. atlikus 8 tūkst. šalies pedagogų ir švietimo sektoriaus darbuotojų serologinius antikūnų testus, paaiškėjo, kad iš jų beveik 18 proc. yra persirgę COVID-19 liga. Tai rodo, kad ugdymo įstaigos yra tos viešosios vietos, kuriose yra gana didelė rizika perduoti ar užsikrėsti koronavirusu. Dėl šios priežasties švietimo darbuotojai toliau išlieka viena iš prioritetinių savanoriško testavimo grupių, juolab kad švelnėjant karantino sąlygoms vis daugiau pedagogų grįš į ugdymo įstaigas.
 

Lietuva įsigis 10 tūkst. papildomų COVID-19 vakcinos dozių iš kompanijos „Moderna“

2021-02-12
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui įsigyti 10 tūkst. papildomų COVID-19 vakcinos dozių iš farmacijos kompanijos „Moderna“. Gamintojas šias vakcinas turėtų pristatyti šių metų antroje pusėje.
 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.