Pradėjo veikti nauja ligonių kasų interneto svetainė www.ligoniukasa.lrv.lt, kurioje lankytojams pateikiama išsami informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą ir visus su juo susijusius klausimus. Svetainė veikia portale „Mano Vyriausybė“.

Abipusis ryšys tarp COVID-19 infekcijos ir psichikos sutrikimų: JAV atliktas retrospektyvusis kohortinis 62 354 COVID-19 atvejų tyrimas

2021-03-23

Maxime Taquet, Sierra Lucian, John R. Geddes, Paul J. Harrison

 

Sergant COVID-19 infekcija pasitaiko įvairių šalutinių nepageidaujamų psichikos sutrikimų, kaip antai nerimas, depresija, tačiau jie iki šiol nėra patikimai įvertinti. Nustatyta daug fizikinių COVID-19 infekcijos rizikos veiksnių, tačiau nėra žinoma, ar egzistuoja psichiatriniai šios ligos riziką didinantys veiksniai.

 JAV atliktoje elektroninio sveikatos registro kohortinėje analizėje remtasi 69 mln. individų duomenimis, 62 354 iš jų buvo diagnozuota COVID-19 infekcija. Įvertinta, ar COVID-19,  palyginti su kitomis ligomis, diagnozės nustatymas buvo susijęs su dažnesniais vėliau diagnozuotais psichiatriniais sutrikimais,  taip pat ar anksčiau buvusi diagnozuota psichikos liga padidino COVID- 19 infekcijos diagnozavimo riziką.

Metodai. Tyrime remtasi TriNetX Analytics Network, visuotiniu federaciniu registru, kuriame kaupiami anoniminiai elektroninių sveikatos duomenų įrašai iš 54 JAV sveikatos priežiūros organizacijų, iš viso 69,8 mln. pacientų. TriNetX bazėje buvo 62 354 pacientų, kuriems 2020 m. sausio 20–rugpjūčio 1 dienomis diagnozuota COVID-19 infekcija, duomenys. Vieną kohortą sudarė COVID-19 infekcija sergantys, kitą – įvairių kitokių sveikatos sutrikimų turintys pacientai. Analizei panaudota vadinamoji polinkio vertinimo skalė, padedanti valdyti COVID-19 ir ligos sunkumo rizikos įvertinimą trikdančius veiksnius. Tyrimu įvertinti  psichiatrinių sutrikimų, demencijos ir nemigos dažnumas ir santykinė rizika per pirmąsias 14–90 dienų nustačius COVID-19 diagnozę.

Rezultatai. Nustatyta, kad asmenų, anksčiau neturėjusių psichikos ligų anamnezės, grupėje COVID-19 infekcijos diagnozavimas buvo susijęs su didesniu pirmosios psichiatrinės ligos nustatymo dažnumu per pirmąsias 14–90 dienų, palyginti su 6 kitokių ligų diagnozavimu, atitinkamai: galimybių santykis 2,1, 95 % PI 1,8–2,5 vs gripo; 1,7, 1,5, 1,9,9 vs kitos kvėpavimo takų infekcijos; 1,6, 1,4–1,9 vs odos infekcijų; 1,6, 1,3–1,9 vs tulžies akmenligės; 2,2, 1,9–2,6 vs šlapimo takų akmenligės ir 2,1, 1,9–2,5 vs didžiųjų kaulų lūžių. Sergant COVID-19 infekcija buvo didžiausia santykinė nerimo sutrikimo, nemigos ir demencijos rizika. Įvertinus ligos atkryčius ir naujas nustatytas diagnozes, gauti panašūs duomenys, tačiau mažesnė santykinė rizika. Bet kokio psichiatrinio sutrikimo nustatymo dažnumas per pirmąsias 14–90 COVID-19 infekcijos dienų siekė 18,1 proc., o pirmojo psichikos sutrikimo atvejo dažnumas – 5,8 proc. Pirmą kartą per 14–90 dienų nustatytos demencijos dažnumas vyresnių negu 65 metų amžiaus asmenų grupėje buvo 1,6 proc.

Per praėjusius metus diagnozuota psichikos liga buvo susijusi su didesniu COVID-19 infekcijos diagnozavimo dažnumu (santykinė rizika 1,65; 95 % PI 1,59–1,71). COVID-19 infekcijos diagnozavimo rizika nepriklausė nuo žinomų fizikinių COVID-19 rizikos veiksnių, bet tyrimo autoriai nurodo, kad negalima paneigti ir socialinių bei ekonominių veiksnių įtakos analizės rezultatams. Nustatyta, kad persirgus COVID-19 infekcija padidėja psichiatrinių pasekmių grėsmė, kita vertus, esanti psichikos ligos diagnozė yra nepriklausomas COVID-19 diagnozės rizikos veiksnys. Šio tyrimo rezultatai, nors ir preliminarūs, yra svarbūs sveikatos priežiūros tarnyboms. Akivaizdu, kad reikalingi tolesni kohortiniai perspektyvieji šios problematikos tyrimai.

 

Lancet Psyciahry 2020, November 9

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 9.

freepik.com iliustracija

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.