Pradėjo veikti nauja ligonių kasų interneto svetainė www.ligoniukasa.lrv.lt, kurioje lankytojams pateikiama išsami informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą ir visus su juo susijusius klausimus. Svetainė veikia portale „Mano Vyriausybė“.

Antrinė ir tretinė lėtinio skausmo profilaktika. Tarptautinė skausmo studijų asociacija

2021-03-09

Įvadas

Skausmo ir jo lėtinių formų profilaktika gali sumažinti naštą asmenims ir visuomenei. Antrinės profilaktikos tikslas – nustatyti ligą ankstyvos stadijos ir sulėtinti jos progresavimą [1, 2], o tretinės – sumažinti ar išvengti esamos ligos komplikacijų ar neigiamų pasekmių [1]. Kalbant apie skausmą, siekiama apsaugoti asmenis nuo lėtinio skausmo išsivystymo po ūminio skausmo (antrinė profilaktika) ar sumažinti negalią, kad būtų išvengta socialinių ryšių ir darbo praradimo, kai skausmas tampa lėtinis (tretinė profilaktika). Nors tyrimų, skirtų antrinei skausmo profilaktikai, pastaraisiais metais padaugėjo, pagrindinis jų taikinys yra lėtinio skausmo gydymas.

Pasauliniai skausmo pažinimo metai – proga pagerinti žinias apie taktikas ir priemones, taikomas pirminėje ir antrinėje ligos raidos stadijose, kurios padeda palaikyti kasdienį fizinį, asmeninį ir socialinį aktyvumą, o tai yra geriausias būdas sumažinti lėtinio skausmo vystymąsi. Paskelbtos profilaktikos tyrimų planavimo rekomendacijos [3], kurios, tikimasi, surinks patikimų įrodymų.

 

Antrinė skausmo profilaktika lėtinio skausmo profilaktika

Antrinę skausmo profilaktiką pirmą kartą aprašė W. Fordyce 20 a. aštuntajame dešimtmetyje [4], jis atskyrė skausmą nuo skausmo sąlygoto elgesio (bejėgiško elgesio). Profilaktikos režimas, taikytas siekiant paveikti skausmo sąlygotą elgesį, davė vilčių teikiančius rezultatus profilaktikos srityje [2, 4], įskaitant fizinius pratimus ir vaistus. Norint sėkmingai taikyti antrinę profilaktiką, reikia suprasti veiksnius, dalyvaujančius vystantis lėtiniam skausmui, naudoti validuotus instrumentus pacientų rizikai įvertinti, įdiegti validuotas klinikinės taktikas, kuriomis šiuos rizikos veiksnius būtų galima modifikuoti specialiomis priemonėmis [5]. Keliuose apžvalginiuose straipsniuose nurodyti rizikos veiksniai, kurie palaiko skirtingų formų skausmą: biologiniai (raudona vėliavėlė) ir psichosocialiniai (geltona vėliavėlė), susiję su raumenų ir skeleto sistemos skausmu, yra dažniausi; profesiniai (mėlyna vėliavėlė), kompensaciniai (juoda vėliavėlė) ir socialiniai bei kultūriniai (balta vėliavėlė) [6] kol kas stokoja naudos įrodymų antrinėje skausmo profilaktikoje. Atsižvelgiant į specifiniais mechanizmais pagrįstus rizikos veiksnius, būtų galima sukurti profilaktikos strategiją, kuri ateityje taptų pamatu taikyti poveikio priemones [5, 7]. Nustatyta, kad kelio [8] ar apatinės nugaros dalies lėtinio skausmo [9] vystymosi rizikos veiksniai yra psichosocialiniai – blogas suvokimas ir depresinė nuotaika (geltonos vėliavėlės), sąnario pažeidimas, lemiantis kelio skausmą, – biologinis rizikos veiksnys (raudona vėliavėlė) [8]. Kiti autoriai nurodė lėtinio pooperacinio skausmo rizikos veiksnius [10–12]: amžius, lytis, operacijos pobūdis, genetiniai veiksniai, esamu metu patiriamas skausmas ar kitos kilmės lėtinis skausmas anamnezėje ir daug psichosocialinių veiksnių. Tyrimams turima atrankinių instrumentų, ypač esant nugaros skausmui, kurių diagnostinė vertė preliminariai įrodyta [13]. Yra įrodymų, kad pacientų grupavimas pagal lėtinio skausmo riziką ir taikytiną specifinį gydymą duodą trumpalaikį ir vidutinės trukmės efektą [14]. Kol kas geriausiai įrodymais pagrįstos lėtinio nugaros skausmo profilaktikos priemonės yra mokymas ir fiziniai pratimai, veiksmingi trumpalaikėje ir vidutinėje perspektyvoje.

 

Plačiau skaitykite žurnale „Skausmo medicina“ Nr. 1 (45), 2020Nr. 1 (46), 2021.

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.