Pernai kovai su Parkinsono liga išleista 4,8 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Tai – 14 proc. daugiau nei 2017 m., kai buvo panaudota per 4,17 mln. eurų.

Antros kartos antihistamininių vaistų pasirinkimas vyresnio amžiaus pacientams

2019-01-15

Alerginis rinitas yra viena dažniausių alerginių ligų, kuria serga 10–20 proc. visos populiacijos [1]. Alerginio rinito išsivystyme dalyvauja imunoglobulinas (Ig) E, kuris geba prisijungti prie putliosios ląstelės. Šioje ląstelėje sukauptas didelis histamino kiekis. Patekus į organizmą alergenui, IgE sukelia putliosios ląstelės degranuliaciją, todėl išsiskiria histaminas. Tai pagrindinė biologiškai aktyvi medžiaga, kuri ir lemia alerginio rinito simptomų atsiradimą: rinorėją, nosies užsikimšimą, niežulį, čiaudulį, nosies gleivinės paburkimą [1, 2, 3]. Dažnai sergant šia liga pasireiškia ir alerginis konjunktyvitas. Kita dažna liga yra dilgėlinė. Šiai ligai būdingas bėrimas pūkšlėmis su/be angioedema. Jei simptomai kartojasi 6-ias ar ilgiau savaičių, dilgėlinė laikoma lėtine [3-5]. Šios ligos simptomų išsivystymą taip pat lemia histaminas, išsiskyręs degranuliavus putliosioms ląstelėms. Putliųjų ląstelių degranuliaciją gali sąlygoti imuniniai, autoimuniniai ir neimuniniai mechanizmai [3-5].

 

Tiek alerginiu rinitu, tiek dilgėline serga įvairaus amžiaus asmenys, taip pat vyresni žmonės, kurie dažnai turi įvairių gretutinių ligų ir nuolat vartoja keletą vaistų. Tokiems žmonėms labai svarbu skirti tokį gydymą, kuris būtų efektyvus ir gerai toleruojamas, nesukeltų nepageidaujamų reiškinių, nesąveikautų su vartojamais medikamentais ir neturėtų įtakos gretutinių ligų eigai. Tyrimų duomenimis, alerginio rinito paplitimas tarp vyresnio amžiaus asmenų yra 5–8 proc., kai kurie autoriai pateikia didesnius skaičius – daugiau nei 10 proc. [12]. Vyresnio amžiaus pacientai, sergantys alerginiu rinitu, dažniausiai serga arterine hipertenzija, ateroskleroze ir galvos smegenų ligomis [12]. Dilgėlinės paplitimas tarp vyresnio amžiaus asmenų nėra tiksliai žinomas, bet manoma, kad tai dažna liga [13]. Dilgėlinės simptomai neretai yra susiję su lėtinėmis vidaus organų ligomis, kuriomis vyresnio amžiaus žmonės serga dažniau nei jaunesni asmenys [3-5]. Be to, mažėjant gimstamumui ir ilgėjant gyvenimo trukmei, galima daryti prielaidą, kad vyresnių asmenų, sergančių alerginiu rinokonjunktyvitu ir dilgėline, skaičius didės.

Antihistamininiai vaistai yra pagrindiniai medikamentai, vartojami alerginiam rinitui ir dilgėlinei gydyti. Remiantis 2016 m. Allergic Rhinitis and its Impact on Asthma (ARIA) rekomendacijomis, tiek nuolatinio, tiek epizodinio alerginio rinito ir konjunktyvito gydymui siūloma rinktis II kartos antihistamininius vaistus, kurie neslopina centrinės nervų sistemos (CNS) ir nesąveikauja su citochromo P450 sistema [2]. Naujos dilgėlinės apibrėžimo, klasifikacijos, diagnozės ir gydymo rekomendacijos siūlo II kartos antihistamininius vaistus kaip pirmos eilės dilgėlinės gydymui [5]. Šių vaistų dozę rekomenduojama didinti iki 4 kartų per parą, jei simptomai išlieka, todėl vaistai turi būti ypač saugaus profilio ir nesukeliantys nepageidaujamų reakcijų [5].

 

Bilastinas

Bilastinas yra saugaus profilio, nesukeliantis CNS slopinimo II kartos antihistamininis vaistas, skirtas alerginio rinokonjunktyvito ir dilgėlinės gydymui. Šį vaistą gali vartoti suaugusieji (20 mg) ir 6–11 m. vaikai, sveriantys bent 20 kg (10 mg) [6]. Bilastinas yra greitai absorbuojamas, todėl jo poveikis pasireiškia maždaug po 30 min., ir pasižymi ilgu veikimu (16 val. ir daugiau) [7, 8]. Šis vaistas yra selektyvus H1 receptoriams ir neturi afiniteto muskarino receptoriams [7]. In vitro tyrimai parodė, kad bilastinas neveikia H2, H3, H4, serotonino, bradikinino, kalcio, leukotrieno D4, muskarino M1, alfa-1 ir beta-2 adrenoreceptorių [9]. Bilastinas turi labai nedidelį arba visai jokio poveikio M1–M5 muskarino receptoriams, dėl to nesukelia nepageidaujamų reiškinių, susijusių su anticholinerginiu poveikiu [9]. Šis vaistas nesąveikauja su citochromo P450 sistema, kuri yra viena pagrindinių, dalyvaujančių vaistų metabolizme, ir nėra reikšmingai metabolizuojamas žmogaus organizme. Tai lemia minimalią sąveikos su kitais vaistais riziką, kuri yra ypač svarbi vyresnio amžiaus žmonėms, vartojantiems ne vieną medikamentą. Kadangi bilastinas yra pašalinamas su šlapimu ir išmatomis nepakitęs, nereikia keisti vaisto dozės vyresnio amžiaus žmonėms, asmenims, sergantiems inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimu. Bilastinas yra gerai toleruojamas, nesukelia anticholinerginio ir kardiotoksinio poveikio.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 6

 

© 2006 Visos teisės saugomos.