Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo (VVSS) fondo taryba patvirtino 2019 m. prioritetus bei priemones, pagal kurias bus finansuojami projektai. Tad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kviečia pareiškėjus aktyviai dalyvauti konkursuose.

Apie arterinę hipertenziją...

2019-01-15

Doc. dr. Jūratė Barysienė

VUL Santaros klinikos

 

Kokios galimybės ir rekomendacijos gydant arterinę hipertenziją, komplikuotą dislipidemija bei organų taikinių pažaida?

Tiriant AH sergantį pacientą būtina įsitinkinti – yra organų pažaida ar ne. Jei ne – skiriamas nemedikamentinis gydymas, bet patvirtinta organų pažaida iškart ir labai griežtai atveria kelią ir medikamentiniam gydymui. Medikamentinis gydymas taip pat nuo pat pradžių skiriamas didelės ir labai didelės rizikos pacientams. Mažos ir vidutinės rizikos pacientams, jeigu nenustatyta organų taikinių pažaida, iš pradžių rekomenduojamas 3–6 mėn. gyvensenos keitimas, o po to skiriamas gydymas vaistais Jeigu pacientas serga II ar III laipsnio hipertenzija, hipertenzijos kontrolė turėtų būti pasiekta per 3 mėnesius. Tokie reikalavimai nustatyti naujosiose Europos kardiologų draugijos AH diagnostikos ir gydymo gairėse.

Sergančiam AH pacientui taip pat būtina įvertinti bendrąją širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) riziką. Įvertinus padidėjusio arterinio kraujospūdžio (AKS) laipsnį, rizikos veiksnius, organų taikinių pažaidą, gretutines ligas (cukrinis diabetas, inkstų nepakankamumas, išeminė širdies liga), pacientas priskiriamas vienai ar kitai ŠKL rizikos grupei – nedidelės, vidutinės, didelės ar labai didelės. Yra įrodyta, kad vidutinės ir didelės bei labai didelės rizikos grupės pacientams naudingi statinai, nes jie mažina bendrąją ŠKL riziką. Jei sergančiųjų AH cholesterolio koncentracija padidėjusi, statinai sumažina infarkto riziką maždaug triskart, o insulto – apie keturiskart net tada, kai kraujospūdis yra gerai kontroliuojamas. Tai reiškia, jog atsiranda galimybė sumažinti bendrąją ŠKL riziką. Nauda yra taikant gydymą statinais mažos ir vidutinės rizikos pacientams.

 

Vis dar netyla diskusijos apie tai, kaip gydyti jaunesnio amžiaus pacientų arterinę hipertenziją? Ar jiems numatytas koks nors išskirtinis dėmesys bei gydymas?

Dėl senstančios visuomenės ir sėslios gyvensenos sergančiųjų AH labai padaugėjo. Padidėjęs kraujospūdis yra dažniausia ankstyvos širdinės mirties priežastis, kaip ir mirtys, kurias lemia širdies nepakankamumas, prieširdžių virpėjimas ir kitos šios ligos komplikacijos Kadangi AH yra tiesioginė „žudikė“, būtinas didesnis dėmesys profilaktikai, t. y. sergančius AH asmenis reikia nustatyti taikant patikros programas. Todėl visiems suaugusiems žmonėms, pradedant nuo 18 m., rečiausiai kas 5-erius metus būtina matuoti kraujospūdį (matuoti gali tiek patys asmenys, tiek gydytojai). Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į tuos asmenis, kurių kraujospūdis yra šiek tiek padidėjęs, nes jie yra potencialūs kandidatai susirgti AH. Tokiems asmenims rekomenduojama stebėti AKS dažniau.

Gydymas visų amžiaus grupių pacientams yra vienodas. Naujosiose gairėse atkreiptas dėmesys į paciento amžiaus ir sveikatos būklės ypatumus. Gydymo pasirinkimą lemia ne faktinis paciento amžius, o biologinis amžius. Jei pacientas yra vyresnio amžiaus, tačiau fiziškai ir socialiai aktyvus, jo arterinės hipertenzijos gydymas nesiskiria nuo jaunesnių asmenų, tačiau jei yra trapus, gydyti rekomenduojama atsargiau. Todėl to paties amžiaus žmonės gali būti gydomi skirtingai priklausomai nuo jų fizinės būklės.

 

AH gairėse akcentuojamos sudėtinių vaistų skyrimo galimybės. Į ką labiausiai reikia atsižvelgti skiriant sudėtinius vaistus, kurių sudėtyje yra antilipidinių vaistų? Kaip ilgai tuos vaistus galima skirti, kaip titruoti dozes?

Vienas svarbiausių kongreso klausimų – vaistų vartojamumas. Pacientai tinkamai nevartoja antihipertenzinių vaistų. Be to, norint pasiekti AH gydymo tikslą, būtina koreguoti ir rizikos veiksnius – tablečių skaičius dar padidėja. Kaip padėti pacientams laikytis gydymo režimo – apjungti keletą vaistų, taip pat statinus į vieną tabletę. Kongrese labai daug dėmesio buvo skirta tiek pirminei, tiek antrinei IŠL prevencijai, kuri susijusi su AH ir rizikos veiksnių (dislipidemijos) korekcija. Tam skirtos sudėtinės tabletės – polipilam, arba politabletės, į kurių sudėtį greta antihipertenzinių vaistų įeina ir statinai.

 

xxx

 

Prof. dr. Marius Miglinas /AH komentaras/

VU Medicinos fakulteto, VUL SK Nefrologijos centras

 

Kokie Jūsų įspūdžiai neseniai grįžus iš Europos AH kongreso?

Šiame kongrese buvo paskelbta trumpa Arterinės hipertenzijos gairių versija, o rugpjūčio 25 dieną, Europos kardiologų draugijos kongrese, kuris įvyks Miunchene, bus paskelbta visa Arterinės hipertenzijos diagnostikos ir gydymo gairių medžiaga. Kongresas, kuriame dalyvavo daugiau nei 2 tūkst. dalyvių, sulaukė didžiulio susidomėjimo.

Kongresą pradėjęs Europos kardiologų draugijos prezidentas prof. K. Narkevič paklausė, jog mes, dalyviai, galbūt laukėme žemės drebėjimo, bet AH klasifikacija ir apibrėžimas išliko tokie patys kaip ir 2013 metais... Hipertenzija apibrėžiama, kai arterinis kraujospūdis siekia 140/90 mm Hg arba daugiau. I–III laipsnio hipertenzijų apibrėžimai nepasikeitė. Šios nuostatos skiriasi nuo Amerikos kardiologų draugijos ir Amerikos širdies asociacijos naujųjų 2017 m. gairių.

Naujosios AH rekomendacijos man pasirodė realistinės, subalansuotos, šiek tiek konservatyvesnės nei amerikietiškosios gairės. Kalbėdami kiti pranešėjai, pavyzdžiui, britas prof. B. Williams, pirmą kartą paskelbė, jog beta adrenoblokatoriai išimti iš pirmaeilių vaistų ir palikti hipertenzijai gydyti tik esant specialioms indikacijoms (širdies nepakankamumui, poinfarktinei būklei). Tokios būtų garsiausios kongreso naujienos.

Kongrese buvo labai daug kalbama apie vaistus nuo vėžio bei imunoterapinius vaistus ir hipertenziją, apie nėštumą ir hipertenziją. Sugriežtėjus AKS mažinimo tikslams, atsiranda iššūkiai. Todėl labai svarbu stebėti pacientų vartojamus vaistus, skirti sudėtinius vaistus. Pirmą kartą gairėse rekomenduojama vyriausybėms ir visoms šalims pradėti AH patikros programas, kad visi suaugę žmonės žinotų savo kraujospūdį ir jis būtų kur nors užfiksuotas. Kad gydytųsi ne tik tie, kuriems reikia, bet ir vyktų visuotinė patikra dėl AH. Visi vyresni nei 18 m. gyventojai turi kas 5 metus pasitikrinti savo kraujo spaudimą.

Kitos naujienos – norint patvirtinti hipertenzijos diagnozę, daugiau dėmesio bus skiriama AKS stebėsenai namuose. Taip pat pabrėžta, jog daugeliui pacientų kaip pradinis gydymas turi būti taikomas sudėtinis gydymas viena tablete, ne monoterapija, ne vaistų deriniais atskirose tabletėse, žinoma, išskyrus labai jaunus, I laipsnio hipertenzija sergančius, mažos rizikos pacientus. Visiems kitiems ar daugumai tokių pacientų rekomenduojama gydymą pradėti dviem vaistais vienoje tabletėje. Kongrese taip pat buvo pateikti labai supaprastinti gydymo algoritmai. Pabrėžiama, jog gydant hipertenziją keliami nauji gydymo tikslai: iš pradžių, pradedant gydymą, reikia siekti AKS 140/90 mm Hg, po to, jei pacientas toleruoja gydymą, – mažinti iki 130/80 mm Hg, bet ne mažiau nei 120/70 mm Hg. Taip pat buvo pabrėžta, kad reikia labai stengtis nustatyti blogą vaistų vartojamumą.

 

Kas naujo AH ir inkstų ligų gydymo grandinėje?

Šiuo aspektu buvo pateiktas gydymo algoritmas. Jeigu yra nustatyta AH ir lėtinė inkstų liga, pirmasis žingsnis yra dviejų vaistų derinys – AKFI/ARB su KKB arba AKFI/ARB su diuretiku. Kilpinis diuretikas turi būti skiriamas taip pat, jeigu glomerulų filtracijos greitis (GFG) mažesnis nei 30 ml/min. Jeigu kraujospūdis vartojant tokį vaistų derinį dar nesukontroliuojamas, antrasis žingsnis yra trigubas gydymas: AKF, KKB ir diuretikas. Kai GFG


Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 6

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.