Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui aiškiau apibrėžti laisvalaikio, pramogų ir sporto paslaugas, kurioms yra taikomi apribojimai karantino metu. Vyriausybės nutarimu buvo patikslinta, kokioms laisvalaikio, sporto ir pramogų paslaugoms taikomi ribojimai, nustatant, kad draudžiama teikti laisvalaikio, sporto įrenginių eksploatavimo, sporto klubų, pramogų, poilsio, baseinų, pirčių (išskyrus viešąsias pirtis, skirtas asmenų higienos poreikiams tenkinti), diskotekų, šokių salių, kino teatrų ir kino klubų paslaugas.

Ar visi GLP-1 receptorių agonistai vienodi?

2020-11-17

Doc. dr. Lina Radzevičienė,

LSMU MA Endokrinologijos institutas ir klinika,

VšĮ Kauno miesto poliklinika

 

Inkretinai – tai tuščiosios ir klubinės žarnos dalyse, L ir K ląstelėse, gaminami hormonai, atsakingi už maisto medžiagų pasisavinimą iš virškinimo trakto. Inkretinas į gliukagoną panašus peptidas-1 (angl. glucagon like peptide-1 (GLP-1), sekretuojamas iš klubinės ir gaubtinės žarnų L ląstelių. Jis išskiriamas po valgio, smegenyse skatina sotumo jausmą ir mažina apetitą, skrandyje sulėtina maisto pasišalinimą, kasos β ląstelėse skatina nuo gliukozės priklausomą insulino sekreciją, atkuria pirmąją insulino sekrecijos fazę, kasos α ląstelėse slopina padidėjusią gliukagono sekreciją, kepenyse dėl sumažėjusio gliukagono išsiskyrimo mažėja hepatinės gliukozės gamyba. GLP-1 veikia labai trumpai, nes jį suskaldo fermentas dipeptidilpeptidazė-4 (DPP-4). Sergant cukriniu diabetu (CD) GLP-1 kiekis būna sumažėjęs ir silpnesnė sekrecija po valgio. Įvertinus inkretinų ir fermento DPP-4 veikimo mechanizmus sukurti preparatai – GLP-1 receptorių agonistai, kurie veikia analogiškai kaip GLP-1 [1].

GLP-1 receptorių agonistai pasižymi ne tik glikemiją mažinančiu poveikiu, centrinėje nervų sistemoje prisideda prie apetito reguliavimo, baltajame riebaliniame audinyje didina lipolizę, rudajame riebaliniame audinyje didina termogenezę. Įrodytas teigiamas GLP-1 receptorių agonistų poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai, jie lėtina išeminės širdies ligos progresavimą, atkuria fiziologinę žarnyno veiklą, mažina kasos β ląstelių apoptozę, kepenų steatozę, pasižymi nefroprotekciniu poveikiu ir kt. [1]. Pleotropiniai GLP-1 receptorių agonistų poveikiai pateikti 1 paveiksle.

Amerikos diabeto asociacija (American Diabetes Association (ADA) ir Europos diabeto tyrimų asociacija (European Association for the Study of Diabetes (EASD) 2018 metais pateikė sutarimą, apžvelgiantį naujausias 2 tipo CD gydymo rekomendacijas [8]. Pagrindinis šio sutarimo tikslas – kiekvienam pacientui parinkti individualų gydymą, optimizuojant gyvenimo kokybę, užtikrinant komplikacijų prevenciją. Pacientams, kuriems yra širdies ir kraujagyslių patologija, turėtų būti parenkami natrio ir gliukozės 2-ojo vienakrypčio nešiklio inhibitoriai (SGLT2) arba GLP-1 receptorių agonistai, kurių kardioprotekcinis poveikis įrodytas [2]. Kaip injekuojamą preparatą ADA/ EASD sutarime rekomenduojame 2 tipo CD sergantiems pacientams prieš gydymą insulinu skirti GLP-1 receptorių agonistą [2].

GLP-1 receptorių agonistų skyrimo tvarka

Dėl natūralios 2 tipo CD eigos ilgainiui daugumai pacientų nepakanka pakeisti gyvenimo būdą ir vartoti glikemiją mažinančius vaistus bei jų derinius, todėl, nepasiekus reikiamos glikemijos kontrolės gydant dviejų geriamųjų medikamentų deriniu (metforminu ir sulfonilkarbamido dariniais arba netoleruojant metformino, esant kontraindikacijų jį skirti – tik sulfonilkarbamido dariniais), siekiant išvengti diabeto komplikacijų, remiantis Lietuvos cukrinio diabeto algoritmu [3], gydymas neišvengiamai turi būti stiprinamas. Pagal CD gydymo metodiką GLP-1 receptorių agonistai skiriami tik tiems pacientams, kurių kūno masės indeksas (KMI) ≥ 32 kg/m2 ir glikozilintas hemoglobinas (HbA1c) yra 7,5 proc. arba daugiau, kaip trečias arba kaip antras vaistas CD gydyti, jei metforminas netoleruojamas ar yra jo vartojimo kontraindikacijų [3]. Po 6 mėnesių gydymas šiuo vaistu tęsiamas tiems pacientams, kurių HbA1c ir kūno masės rodikliai pagerėjo, tai yra HbA1c sumažėjo ≥ 1 proc., palyginti su buvusiu gydymo pradžioje, arba tapo < 7 proc., ir kūno masė sumažėjo daugiau kaip 3 proc., palyginti su buvusia prieš pradedant gydymą GLP-1 receptorių agonistu [3].

Veiksmingumas ir saugumas

Moksliniais tyrimais įrodytas GLP-1 receptorių agonistų veiksmingumas ir saugumas. GLP-1 receptorių agonistai veiksmingai mažina HbA1c 0,6–1,6 proc. Stebimas įrodymais pagrįstas jų ilgalaikis efektas bei minimali hipoglikemijos rizika palyginamuose tyrimuose su baziniu insulinu glarginu [4]. Reikšmingai mažina svorį iki 3 kilogramų, palyginant su baziniu insulinu glarginu, tačiau GLP-1 receptorių agonistai, kaip ir kiti gliukozės kiekį mažinantys medikamentai, turi ir trūkumų – tai dažniausiai gydymo pradžioje pasireiškiantis trumpalaikis šalutinis poveikis virškinimo traktui: pykinimas, lengvo ar vidutinio sunkumo viduriavimas ir vėmimas [5–6].

AWARD-2 tyrime buvo vertinamas kartą per savaitę vartojamo GLP-1 receptorių agonisto dulagliutido veiksmingumas ir saugumas, palyginant su kasdien vartojamu insulinu glarginu, 2 tipo CD sergantiems pacientams, vartojantiems maksimaliai toleruojamas metformino ir glimepirido dozes. Įrodyta, kad dulagliutidas yra veiksmingesnis nei insulinas glarginas. Po 52 savaičių gydymo dulagliutido (Trulicity) grupėje HbA1c sumažėjo 1,1 proc., o insulino glargino grupėje – 0,6 proc. Svarbu tai, kad dulagliutidas pradeda veikti greitai: glikemija nevalgius reikšmingai sumažėja per 2 savaites nuo gydymo pradžios (2 pav.). Vaisto titruoti nereikia. O bazinio insulino glargino dozė yra titruojama pagal rytinius gliukozės kiekio kraujyje rodmenis, kol pasiekiama tikslinė glikemija, todėl rezultatui pasiekti reikia ilgesnio laiko. Mažiau injekcijų per tyrimo laikotarpį skiriant dulagliutidą (iš viso 52 injekcijos, nes tik 1 injekcija per savaitę), palyginti su insulinu glarginu (iš viso 364 insulino injekcijos, kadangi 1 injekcija per dieną). Taip pat Trulicity pasižymi svorį mažinančiu poveikiu, o paskyrus bazinį insuliną svoris didėja [7].

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 7.

Nuotraukoje - doc. dr. L. Radzevičienė

 

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.