Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido periodinį sveikatos statistikos leidinį „Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2019 m. (išankstiniai duomenys)”. Jame pateikiami pagrindiniai išankstiniai praėjusių metų Lietuvos gyventojų sveikatos ir svesiatos priežiūros įstaigų veiklos rodikliai.

Arterinė hipertenzija ir dislipidemija: fiksuotų dozių deriniai reikšmingai gerina ligos baigtis

2020-05-19

Ilgą laiką arterinės hipertenzijos (AH) gairėse visas dėmesys buvo telkiamas į kraujospūdžio reikšmes, tačiau artimosioms ir atokiosioms baigtims lemiamos reikšmės turi bendros širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos įvertinimo svarba. Ši samprata grindžiama tuo, kad tik nedidelei populiacijos daliai nustatomas vien padidėjęs kraujospūdis – dauguma turi papildomų ŠKL rizikos veiksnių (dažniausiai nustatoma dislipidemija), kurie yra susiję su kraujospūdžio padidėjimo sunkumu. Keli kartu esantys rizikos veiksniai sustiprina vienas kito žalingą poveikį.

 

Dislipidemijos svarba sergančiųjų AH baigtims

Dislipidemija šiandien lemia apie 50 proc. populiacijos ŠKL rizikos. Kaip ir hipertenzijos atveju, netgi nežymi dislipidemijos korekcija sukelia reikšmingų pokyčių. Lipidologai pabrėžia, kad MTL-C sumažėjimas 1 mmol/l – širdinių įvykių riziką per 1 metus sumažina 12 proc., per 2 metus – 17 proc., per 3 metus – 20 proc., per 4 ar daugiau metų – net 22 proc. Taigi, vienu metu atitinkamai pakoregavę hipertenziją ir MTL-C koncentraciją, galime sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką net 86,1 proc.

 

Medikamentinio arterinės hipertenzijos gydymo algoritmas

Nepaisant prieinamo įrodymais grįsto ir efektyvaus arterinės hipertenzijos medikamentinio gydymo, statistikos duomenimis, AKS kontrolė išlieka nepakankama visame pasaulyje. Tai lemia antihipertenzinio gydymo inertiškumas ir nepatogumas reguliariai vartoti didelį kiekį tablečių. 2018 m. Europos kardiologų draugijos (EKD) AH diagnostikos ir gydymo gairėse pateiktas paprastas ir praktiškas hipertenzijos medikamentinio gydymo algoritmas, apimantis kelis esminius principus ir rekomendacijas:

  1. Daugumai pacientų rekomenduojama pradėti arterinės hipertenzijos medikamentinį gydymą sudėtine dviejų veikliųjų medžiagų tablete, siekiant padidinti vaisto veikimo greitį, efektyvumą ir AKS kontrolės nuspėjamumą. Tai pagrindžia sampratą, jog daugumai pacientų efektyviam pradiniam arterinės hipertenzijos gydymui reikia mažiausiai dviejų vaistų derinio.
  2. Rekomenduojami dviejų vaistų deriniai – RAAS blokatoriai (AKFI ar ARB) kartu su KKB ar diuretikais, arba kita medikamentų grupe, priklausomai nuo gretutinės būklės ar rizikos veiksnio pasireiškimo. Pvz., RAAS ir statinų derinys, esant dislipidemijai.

Juolab vaistų vartojamumui gerinti ir 2019 m. EKD dislipidemijų diagnostikos ir gydymo rekomendacijose taip pat siūloma vartoti sudėtinius vaistus – šiuo metu Lietuvoje galima skirti net keletą fiksuotų dozių vaistų derinių, kuriuose statinai yra kartu su antihipertenziniais vaistais. Tokie deriniai pagrįsti tvirtais klinikiniais įrodymais – gydydami arterinę hipertenziją ir mažindami MTL-C koncentraciją kraujyje galime labiau sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką nei vien gydydami arterinę hipertenziją.

 

Drausmingo vaistų vartojimo svarba

Vienas svarbiausių veiksnių, bloginančių svarbiausių ŠKL rizikos veiksnių kontrolę, yra netinkamas paskirtų vaistų vartojimas dėl užmaršumo, nepageidaujamų poveikių ar jų baimės, nepakankamo vaistų veiksmingumo, gydymo sudėtingumo. Įrodyta, kad kuo daugiau skiriama vaistų, tuo didesnė tikimybė, kad pacientas nesilaikys gydymo režimo.

Dar 2016 m. Gnjidic su kolegomis įrodė, kad, praėjus 10 dienų nuo gydymo pradžios, kas trečias pacientas nevartoja paskirtų vaistų taip, kaip nurodė gydytojas. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad netinkamas vaistų vartojimas yra viena svarbiausių nekontroliuojamos hipertenzijos priežasčių: net 50–70 proc. hipertenzija sergančių ligonių nevartoja jiems paskirtų vaistų taip, kaip nurodyta. Pavyzdžiui, įrodyta, kad kai pacientui reikia vartoti dviejų rūšių vaistus kompleksiškai gydant AH, net 21 proc. pacientų jų nevartoja pagal pateiktas rekomendacijas.

 

Ravalsyo – dvigubas smūgis ŠKL rizikai

 

Taigi, apžvelgiant AH ir dislipidemijos efektyvios korekcijos svarbą, reikia pabrėžti, kad labai svarbu parinkti tinkamą vaistų derinį. Jau turime prieinamą kol kas vienintelį RAAS blokatoriaus valsartano ir HMG-KoA reduktazės inhibitoriaus rozuvastatino derinį (Ravalsyo, – redaktoriaus pastaba). Valsartanas yra geriausiai ištyrinėtas, daugiausia įrodymų, kad yra veiksmingas gydant ŠKL, turintis ir plačiausiai vartojamas sartanas. 2019 m. EKD dislipidemijų gydymo gairėse pabrėžiama, kad didelio intensyvumo statinas – rozuvastatinas, priklausomai nuo dozės, sumažina MTL-C koncentraciją >50 proc. Ilgas pusinės rozuvastatino eliminacijos periodas užtikrina nepertraukiamą antilipideminį rozuvastatino poveikį net jei ligonis pamiršta išgerti ir praleidžia eilinę jo dozę. Ypač rozuvastatinas naudingas antrinei ŠKL prevencijai, kada reikia siekti naujų, dar mažesnių tikslinių verčių (MTL-C

Vienoje Ravalsyo tabletėje telpa efektyviausias AH ir dislipidemijos korekcijai skirtas ir kol kas vienintelis tokių veikliųjų medžiagų derinys, todėl šis sudėtinis vaistas padeda pasiekti geresnių klinikinių baigčių, reikšmingai sumažinti ŠKL riziką ir kartu išvengti nepatogumo vartojant daug tablečių.

 

Parengė dr. Raimondas  Zaleckis

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 1.


 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.