Svarbu: viešojoje erdvėje sklindant prieštaringai informacijai, Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį, kad gydytojai akušeriai ginekologai ragina moteris skiepytis nuo COVID-19 ir tokiu būdu apsaugoti save nuo sunkių ligos pasekmių.

Apie fizinio aktyvumo ir SPA procedūrų naudą žmonių sveikatai

2021-06-07

Gyvename sudėtingu metu – visi skubame, stengiamės sukurti ir realizuoti kuo daugiau sumanymų, o visa tai negali neatsiliepti sveikatai. Nėra žmogaus, kuris nebūtų patyręs psichoemocinių problemų - net vaikai skundžiasi pervargimu, nuotaikų kaita, nemiga, nepaaiškinamu nerimu. Ką daryti, kaip iš tokios būsenos išsivaduoti?

 Apie fizinio aktyvumo ir įvairių procedūrų naudą organizmui bei psichoemocinei būsenai kalbamės su biomedicinos mokslų daktare Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektore Brigita Zachovajeviene.

 Apie teigiamą fizinio aktyvumo ir vandens procedūrų, pirčių, mankštos  poveikį organizmui kalbama labai daug. Kuo ta nauda mums visiems – suaugusiems ir vaikams – pasireiškia?

 Pirmiausia norėčiau išskirti tris pagrindines jungtis, kurių dėka kiekvieno žmogaus organizmas gali normaliai funkcionuoti. Tai fizinė, emocinė ir biocheminė dedamosios dalys. Jei vertiname vandens, pirčių ir fizinio aktyvumo arba mankštos poveikį, būtent tas poveikis ir pasireiškia per visas šias sistemas - tiek fiziškai, tiek psichoemociškai, tiek biochemiškai. Minėtų užsiėmimų dėka apkraunama tiek griaučių - raumenų sistema, tiek visos kitos organizmo sistemos, reguliuojančios žmogaus organizme vykstančius procesus. Todėl veikiant vandeniui, fiziniam ir psichoemociniam krūviams, koreguojamos visos mano minėtos dedamosios dalys, tokiu būdu organizmui suteikiama kompleksinė pagalba, žmogus iš tokių užsiėmimų gauna visapusišką naudą.

 Papasakokite plačiau apie psichoemocinį vandens ir pirties poveikį žmogui. 

 Prisiminkime, kokia gi yra žmogaus vystymosi pradžia. Be abejo, vanduo. Vaisius auga ir vystosi gimdoje, vandens terpėje. Vaisiaus vandenys jį saugo. Taigi vandens terpė žmogui yra pažįstama. Antra vertus, vanduo veikia atpalaiduojančiai - tiek girdint jo cirkuliavimo garsą, tiek esant vandenyje skatinamos teigiamos emocijos, vanduo veikia raminančiai. Vanduo paveikus ir judesiais, kuriuos mes atliekame vandenyje, ir pirmiausia per griaučių - raumenų sistemą, taip pat lytėjimą, o endokrininė sistema sąlygoja laimės hormonų išsiskyrimą, taip žmogus pajunta tam tikrą psichoemocinį pakylėjimą. Na, o pirties šiluma, kaip fizikinis veiksnys, taip pat veikia atpalaiduojančiai, mažina psichoemocinę ir minkštųjų audinių įtampą. Kitaip sakant, tiek vandens, tiek pirties poveikis žmogaus organizmui yra panašus, tarpusavyje gana glaudžiai susijęs.

Ar baseinas, mankšta vandenyje sietini vien su kūno raumenų sustiprinimu, ar užsiėmimus vandenyje galima įvardyti ir kaip veiksnius, susijusius su tam tikrų susirgimų, ligų, traumų prevencija ir gydymu?

 Taip, įvairaus pobūdžio kineziterapiniai pratimai, fizinis aktyvumas vandenyje – toli gražu ne vien raumenų stiprinimas! Kaip žinia, vanduo mažina gravitacinių jėgų poveikį, todėl žmogaus kūnas vandenyje tampa daug lengvesnis. Dėl to didelę dalį reabilitacinių procedūrų, skirtų griaučių - raumenų sistemos sutrikimams šalinti, yra rekomenduojama atlikti būtent vandenyje. Pavyzdžiui, kaulų lūžius ar kitą sunkią traumą patyręs žmogus dar nevaikšto, tačiau jam jau galima vandenyje atlikti tam tikrus aktyvius judesius, kurie stiprina griaučių – raumenų sistemą bei grąžina sutrikusių judesių stereotipus. Kineziterapija vandenyje labai efektyvi ir traumų prevencijos atžvilgiu, nes tai yra ne kas kita, kaip aktyvus raumenų darbas. Pratimai vandenyje teigiamai veikia esant ir kitiems sveikatos sutrikimams, kaip antai artrozei, su raumenų senėjimu susijusiems artroziniams pakitimams, ir panašiai.

Šio laikmečio rykštė yra judamojo – atramos aparato ligos. Koks galėtų būti tokių ligų gydymas vandenyje, kokia tokių ligų profilaktika? 

Kadangi, kaip minėjau, dėl gravitacinių jėgų poveikio mažėjimo vandenyje sumažėja bendras kūno svoris, kartu ir galūnės tampa lengvesnės, todėl bet kokius judesius vandenyje atlikti yra daug paprasčiau. Be to, judesio metu susidariusios vandens srovės veikia ir odos receptorius, ir susitraukiančias struktūras, raumenis, taigi lengvėja  sąnarių darbas, gerėja sąnario kapsulės elastingumas. Kadangi vanduo turi kėlimo funkciją, vandenyje sąnariams  esant tam tikrose padėtyse, mąžta jų apkrova, gerėja kraujotaka, didėja minkštųjų audinių elastingumas, tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl visos procedūros vandenyje yra neabejotinai puiki ir įvairiapusė reabilitacija, kartu ir įvairių organizmo sistemų gero funkcionavimo prevencija.

Skoliozė ir jos gydymas plaukimo pagalba. Ar tai efektyvu? 

Skoliozės gydymas vandens procedūromis ir konkrečiai plaukiojimu – nuo seno žinomas, efektyvumu pasižyminis pagalbos tokiems ligoniams metodas, nes plaukiant mažinama stuburo apkrova (o juk stuburas pirmiausiai ir reaguoja į vertikalią kūno apkrovą ir apdaptuojasi taip, kad apkrovos būtų kuo mažiau, be to, aktyviai veikiamas ir visas kūno raumenynas. Vis dėlto sergantieji skolioze turėtų atminti, kad labai svarbu yra teisingi judesiai vandenyje, todėl visada šalia turėtų būti kvalifikuotas specialistas – kineziterapeutas, plaukimo treneris, kad pakonsultuotų, prižiūrėtų, paaiškintų... Plaukimas ir kitos vandens procedūros skolioze sergantiems žmonėms efektyviausios prižiūrint pagal tik tam asmeniui individualiai sudarytą programą... Tiesa, plaukimas - ne vienintelė priemonė, galinti padėti nuo skoliozės kenčiantiems pacientams – tiek vaikams, tiek suaugusiems. Labai svarbu išsiaiškinti skoliozės išsivystymo priežastis, nes ne visada šis sveikatos sutrikimas yra susijęs su griaučių - raumenų sistema. Kartais skoliozė išsivysto ir dėl vidaus organų patologijos.

Girdėta nuomonė, kad ir aktyviai sportuojantiems  žmonėms rekomenduojamos pirtys, baseinas. Kodėl?

Pirtys, baseinas gali būti kaip viena iš akyvių reabilitacijos, atsistatymo ar prevencijos priemonių, nes visi sportuojantys asmenys po intensyvių krūvių gauna vadinamąsias aktyvaus atsistatymo procedūras. Regis, po didelio fizinio krūvio reikėtų pailsėti, pagulėti, vis dėlto dabar dažniau naudojamos aktyvios atsistatymo priemonės, nes jų dėka greičiau iš organizmo pašalinami metabolizmo produktai. Todėl baseinas, pirtis yra vienos iš efektyviausių priemonių, nes veikia atpalaiduojančiai. Žinoma, pirtis neturėtų  būti labai karšta. Didelį krūvį turėjusius raumenis puikiai atstato ir masažai pirtyje, tai yra šiltoje aplinkoje, ir haloterapija, krioterapija, kontrastiniai dušai.

Kokiomis ligomis sergantiems žmonėms reikėtų vengti lankymosi baseine?

Kalbant apie vandens terapiją, būtų sunku išskirti kokią nors ligą, kai vandens procedūrų rekomenduojama vengti. Jeigu žmogus baseine ir pirtyse siekia tik atsipalaiduoti, lankymasis čia jam tikrai nepakenks. Na, žinoma, išskyrus tuos atvejus, kai pasireiškia ūmūs uždegiminiai procesai, karščiuojama, yra žaizdų, vargina ūmios užkrečiamosios infekcijos ar kai kurios odos ligos – tokiu atveju  kelionę į SPA centrą reikėtų atidėti. Atsargiau reikėtų elgtis ir turintiems aukštą kraujo spaudimą, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Priklausomai nuo to, kokių nusiskundimų žmogus turi, parenkamos individualios vandens procedūros, ypač jei galvojama apie intensyvesnius fizinius krūvius. Sergantiems neurologinėmis ligomis (pavyzdžiui, epilepsija) vandens procedūros taip pat labai veiksmingos, nes tai puiki atsipalaidavimo, nusiraminimo priemonė, tik rekomenduojama rinktis negilias baseino zonas. Nereikėtų vandens procedūrų baimintis ir sirgusiems insultu – Halliwick metodika tokiems ligoniams rekomenduoja vandens terapiją kaip labai efektyvią organizmo sustiprinimo, jėgų atstatymo priemonę. Baseinas padeda sustiprėti ir Parkinsono liga sergantiems pacientams, ir ligoniams, kurių medicinos kortelėje yra įrašyta grėsmingoji išsėtinės sklerozės diagnozė.

O kaip pirtis veikia žmogaus kūno sistemas (kraujotakos, nervų, endokrininę, kvėpavimo ir kt.) ?

Pirtis, be abejo, turi poveikį įvairioms organizmo sistemoms – nuo širdies ir kraujagyslių iki kvėpavimo, endokrininės, limfinės sistemų, centrinės nervų sistemos. Tinkamai parinkta pirties rūšis ir temperatūra – idealus organizmo atsipalaidavimas.

Pirtyje prakaituojant iš organizmo pašalinama daug toksinų, kurie kaupiasi ne tik kvėpuojant, ne tik veikiant įvairiems metaboliniams procesams, bet ir patiriant emocinius išgyvenimus, stresą, nuotaikų kaitą ir panašiai... Pirtis gali būti ne tik kaip relaksacinė priemonė, bet ir kaip kūno treniruočių vieta, todėl nereikėtų „perspausti“, rekomenduojama įvertinti savo organizmo pajėgmus ir pasirinkti tinkamą krūvį. Kodėl? Nes, kaip sakoma, pirties malonumai gali vesti dviem priešingomis kryptimis: tiek „nuo infarkto“, tiek - „į infarktą“. Taip pat reikėtų vertinti skirtingų pirčių poveikį, nes pirtys gali turėti įtakos uždegiminių procesų paūmėjimui. Tuo tarpu sergant kvėpavimo sistemos ligomis pirtys itin rekomenduojaos, ypač jei pasirenkama drėgna pirtis ir saikingai aukšta jos temperatūra. Tokios pirtys ypač rekomenduojamos bronchine astma sergantiems žmonėms, taip pat ir esant griaučių - raumenų sistemos sutrikimams, pasireiškiant sąnarių, nugaros, raumenų skausmams.

Ar tiesa, kad pirtis turi tokį patį poveikį skausmingiems raumenims kaip ir šildantys kompresai ar specialūs šildytuvai? O gal pirtis veikia kitaip? Koks pirties poveikis kūnui?

Šildantys kompresai yra naudojami lokaliai, o pirties poveikis organizmui yra sisteminis, todėl pirmiausia reikėtų išsiaiškinti raumenų skausmo priežastį. Jei ta priežastis - uždegiminė reakcija, tuomet šiluma apskritai nėra rekomenduojama; jei sąnarių skausmas susijęs su pofiziniais krūviais, tuomet pirtis gali būti vertinama kaip aktyvi atsipalaidavimo priemonė, nors, tiesa, dabar mokslas nagrinėja ir priešingo, šaldančio efekto (krioterapijos) poveikio naudą organizmui po intensyvaus fizinio krūvio. Na, o kontrastinės vonios ir dušai ypatingai gerai veikia ne tik raumenų sistemą, bet ir periferinių kaujagyslių sieneles. Kodėl? Nes jos pačios valingai susitraukti negali, tokius procesus reguliuoja vegetacinė nervų sistema, todėl kontrastinės (šalto ir karšto vandens) procedūros yra vienas iš veiksmingiausių kraujagyslių sienelių stiprinimo metodų. Tiesa, esant ūmiems nugaros skausmams kontrastinio dušo reikėtų vengti, nes nervinių šaknelių dirginimas gali iššaukti dar didesnį paūmėjimą.

Nors pirtis, kaip teigiama, puiki priemonė gerinti savijautą, vis dėlto ji rekomenduojama ne visiems?

Jei turime galvoje sausą ir karštą pirtį, joje jausis ne tiek gydomoji, atpalaiduojanti, kiek stresinė aplinka, nes į sausą karštį pirmiausia reaguos odoje esantys temperatūros receptoriai, iššaukdami organizmo apsauginę reakciją, reaguos vegetacinė sistema... Todėl visada ruošiantis į pirtį patariama išlaikyti laipsniškumo principą – vengti iš karto patekti į labai karštą aplinką - rekomenduojama pradėti nuo žemesnės temperatūros ir palaipsniui ją kelti. Na, o gydomojo poveikio galima tikėtis didesnio drėgnumo ir neaukštos temperatūros (iki 60 laipsnių) pirtyje. Tai puiki terpė lėtinių pulmonologinių ligų simptomams slopinti, nes šiltoje drėgnoje aplinkoje dažnėjant širdies susitraukimams dažnėja ir kvėpavimo sistemos ritmas. Druskų pirtys labai naudingos sergant kvėpavimo takų ligomis, puikiai tinka turintiems odos problemų. Aromaterapinės pirtys veikia psichoemociškai, atpalaidojančiai, aktyvina organizmo biochemines reakcijas. Visos pirtys – puiki priemonė gerinti savijautą, stiprinti imuninę sistemą, atsikratyti toksinų.

Kaip reikėtų elgtis pirtyje (gulėti, sėdėti, sulenkti ar ištiesti kojas, mūvėti galvos apdangalą), kad kūnas gautų maksimalią naudą?

Tinkamiausia padėtis pirtyje – gulimoji, kai galva ir kojos yra viename aukštyje. Sėdėti susilenkus, susispaudus, susirietus nepatariama todėl, kad dėl karščio aktyvėja kraujotaka, o juk kraujas turi lengvai cirkuliuoti. Tą įmanoma pasiekti tik esant laisvoje padėtyje. Be abejo, daug priklauso nuo pirties galimybių. Vis dėlto jei pirtyje daug žmonių ir nėra sąlygų laisvam buvimui, geriau palaukti, kol joje atsiras daugiau vietos. Rekomenduojama po plaukiojimo baseine ar pasilepinimo sūkurinėje vonioje, prieš einant į pirtį, pasikeisti ar bent išsiplauti maudymosi aprangą, kad karštoje aplinkoje chloro garų įkvėptume kuo mažiau. Galvos apdangalas pirtyje būtinas, nes nuo pavojingo aukštos temperatūros poveikio apsaugo ne tik plaukus, bet ir centrinę nervų sistemą.

Ką rekomenduotumėte žmonėms, kuriems diagnozuotos vienokios ar kitokios ligos, bet jie labai nori lankytis pirtyse?

Labai svarbu, kokios tai ligos, koks jų pažengimo laipsnis, progresavimas. Jei yra diagnozuoti ūmūs širdies ritmo sutrikimai, karštyje gali padažnėti širdies susitraukimo dažnis. Pirtys nerekomenduojamos onkologiniams ligoniams, po krūties pašalinimo, kai kurių ginekologinių ar urologinių operacijų, nes jei buvo pašalinti limfmazgiai, pirtis gali paskatinti metastazių formavimąsi.

Ar vaikams patartina lankytis pirtyje? Kokios būtų Jūsų rekomendacijos? 

Viskas priklauso nuo to, koks yra vaiko amžius, nes vaiku laikomas ir dvejų metukų mažylis, ir keturiolikmetis paauglys. Vaikas niekada nesėdės pirtyje kentėdamas, jeigu jam ten nepatiks, kad ir kaip to norėtų pirties entuziastai tėvai. Reikia stebėti vaiką ir  atsižvelgti į jo instinktyvų pasirinkimą. Noriu priminti, kad mažų vaikų termoreguliacinė sistema dar nėra pilnai susiformavusi, todėl juos prie pirties reikėtų pradėti pratinti atsargiai, pradedant nuo žemesnių temperatūrų ir, aišku, būtinai atsižvelgiant į vaiko norus. 

Yra teigiančių, kad buvimas pirtyje, atsipalaidavimas šiltame masažiniame baseine gali padėti įveikti ir nemigą. Tiesa?

Taip, kokybiškam miegui tai išties turi didelę įtaką, tačiau su viena sąlyga – jei laikomasi tam tikrų taisyklių: eiti į pirtį neprisivalgius, prieš pirtį nevartoti stimuliuojamųjų gėrimų, alkoholio. Pirties poveikis geresniam miegui pasireiškia ir netiesiogiai - per endokrininę sistemą, kuomet išsiskiria laimės hormonas endorfinas, kuris gerina nuotaiką, mažina stresą, stiprina malonumo pojūtį,  o kaip tik to ir reikia, kad greičiau užmigtume ir kokybiškiau miegotume. Kartu norėčiau akcentuoti ir žmogaus organizme vykstančias biochemines reakcijas – kadangi pirtis gerina kraujotaką, laikas, praleistas pirtyje, gali būti prilyginamas tam tikram fiziniam krūviui, o, kaip žinia, po kiekvieno fizinio krūvio organizmas atsipalaiduoja. Tai irgi gerina miego kokybę.

Dar norėčiau pasiteirauti apie mankštas baseine. Kuo jos naudingos skirtingų grupių žmonėms – vaikams, paaugliams, darbingo amžiaus žmonėms, senjorams?

Visiems – nuo vaikų iki senjorų – kineziterapija vandenyje, fizinis aktyvumas vandenyje naudingi visų pirma tuo, kad vienu metu veikiamos net kelios organizmo sistemos: dirba visi raumenys, sumažėja stuburo apkrova, inensyviai dirba raiščių sistema. Vaikų raiščių sistema dar yra laisva, ne tokia stabili kaip suaugusių žmonių, todėl minėti poveikiai vaikams, tap pat ir paauliams yra ypač naudingi. Mankštinantis vandenyje veikiama ir endokrininė sistema, be to, augimo metu didžiausias poveikis tenka stuburui, būtent paauglystėje gali pradėti formuotis skoliozė, nes tuo laiku raiščių sistema dar neturi taip vadinamos tarpusavio pusiausvyros, taigi mankša vandenyje paaugliams išties labai naudinga. Suaugusiems žmonėms mankšta baseine irgi labai palanki, nes, kaip jau minėjau, vienu metu veikiamos visos raumenų grupės, raumenys tvirtėja, didinama sąnarių judesių amplitudė, palankiai veikia mažesnė stuburo apkrova. Senjorai, be šių mankštos baseine privalumų, gali pasigerinti vyresniame amžiuje jau kiek pasidėvėjusių sąnarių būklę, nes vandenyje sumažėja krūvis sąnariams (ypač teigiamą poveikį jaučia apatinių galūnių sąnariai), gerinamas raumenų susitraukimas neprovokuojant per didelio sąnarinių paviršių apkrovimo, todėl įmanoma atitolinti artrozinių pakitimų ir net artritų vystymąsi.

Kodėl mankšta vandenyje rekomenduojama ir nėščioms moterims?

Nėštumo metu priaugama svorio, didėja krūvis sąnariams, o vandenyje sąnariams tarsi leidžiama pailsėti, nes, kaip minėjau, vandenyje sumažėja kūno svoris. Antras svarbus faktorius – malonios, teigiamos emocijos. Trečias dalykas – kaip jau sakiau, vaisius auga ir vystosi gimdoje, vandenyje, o vandens terpė žmogui yra labai artima, veikia atpalaiduojanciai, struktūriškai. Kadangi vandenyje raumenų grupės dirba „palengvintu režimu“, tai yra be per didelės sąnarių apkrovos, nėščioms moterims tai ypač naudinga. Be to, auganti gimda vis stipriau veikia dubens dugną, dėl šios priežasties gali pradėti tinti apatinės galūnės, kenčia sąnariai, didėja kraujotakos ir limfinės sistemos apkrovos, todėl mankšta vandenyje yra ne tik relaksacinė, bet ir efektyvi priemonė organizmui ir jo sistemoms atsipalaiduoti, pailsėti...

Ar nėščiosioms galima lankytis pirtyse, sūkurinėse voniose, masažiniuose baseinuose?

Jei iki nėštumo moteris lankėsi SPA centruose, jei organizmui tai nėra naujiena, jei moteris gerai pažįsta savo organizmą ir jo reakciją į šilumą – taip, galima, nes pirtis - ne kontraindikacija nėštumui. Kalbant apie masažinius baseinus ar sūkurines vonias, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog tokių procedūrų metu gali būti sudirginamos refleksogeninės zonos, susijusios su gimda, o tai gali sąlygoti gimdos susitraukimą,  kas jau yra gresiančio persileidimo požymis. Todėl kiekviena nėščioji po apsilankymo sūkurinėje vonioje ar masažiniame baseine pirmiausia turėtų įvertinti savo savijautą, atkreipti dėmesį į gimdos būseną. Jei viskas gerai, procedūras galima tęsti, tačiau pajutus menkiausią įtarimą rekomenduotina pasitarti su prižiūrinčia gydytoja ginekologe. Beje, užsienyje yra populiari praktika nėščiosioms rekomenduoti lankyti vandens terapijos procedūras dėl dubens raiščių atsipalaidavimo sindromo tikimybės, nes gimdyti besiruošdamas organizmas išskiria hormoną relaksiną, kuris atpalaiduoja viso organizmo raiščius, o dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas nėštumo metu sausumoje iššaukia didelius skausmus judant. Vandenyje tie skausmai sumažėja, nes sumažėja poveikis į dubens sritį bei dubens kaulus. Tokiu būdu nėštumo metu užtikrinamas fizinis aktyvumas.

Koks tokių procedūrų poveikis vaisiui? Ar jam tai nekenkia?

Vaisiui tikrai nekenkia. Nepasakysiu nieko naujo - vaisius išgyvena visas  emocijas, kokias išgyvena mama. Jei mamai vandenyje gera, malonu – tą patį jaučia ir vaisius. O visos teigiamos emocijos vaisiaus vystymuisi -  tik į naudą.

Plaukimo nauda skirtingų grupių žmonėms – vaikams, besilaukiančioms moterims, senjorams?

Vandenyje sumažėja stuburo apkrova, vienu metu dirba viso kūno raumenys. Plaukiojant labai svarbu išmokti teisingai, taisyklingai kvėpuoti, nes tik tada, kai kvėpuojama taisyklingai, treniruojami kvėpavimo takai, teigiamai veikiama širdies ir kraujagyslių sistema. Taisyklingas kvėpavimas yra vadinamas gyvybės šaltiniu.

 

Kalbėjosi Virginija Grigaliūnienė

 

© 2006 Visos teisės saugomos.