Biožymenys ir ŠN – kasdienybė ar vis dar iššūkis?

2021-08-27

Doc. dr. Jolanta Laukaitienė, 

LSMU MA Kardiologijos klinika

 

Širdies nepakankamumas (ŠN) vadinamas šių laikų epidemija dėl sparčiai augančio paplitimo, blogos pacientų prognozės ir didelės ekonominės naštos. Širdies nepakankamumu serga apie 130 000 Lietuvos gyventojų, kuriems gydyti kasmet išleidžiama per 42 mln. eurų. Ligai būdingi paūmėjimo epizodai ir dažnas pakartotinų hospitalizacijų poreikis, paūmėjus širdies nepakankamumui: 1 iš 4-ų pacientų miršta ir 2 iš 3-ų grįžta į stacionarą per vienus metus. 

Skubiai atvykstantys pacientai dažnai skundžiasi dusuliu, tačiau tai itin nespecifinis simptomas ir ŠN požymiai nėra įprasti. Užsitęsus diagnostikos procesui, ilgėja hospitalizavimo trukmė, didėja komplikacijų ir mirčių skaičius. Diagnozuoti ŠN, parinkti gydymą, įvertinti pacientų prognozę – sunki užduotis. Kaip greitai ir tiksliai nustatyti ŠN diagnozę? Kokį gydymą galima saugiai pradėti ligoninėje paūmėjimo metu? Kada išleisti pacientą namo? Kaip išskirti didelę kartotinos hospitalizacijos riziką turinčius pacientus? Šioms problemoms spręsti vis dažniau pasitelkiami biožymenys, kad diagnozuoti ir įvertinti pacientų riziką tiek ūminėse, tiek planinėse situacijose, kuriose sprendimus priima ne tik gydytojai kardiologai, bet ir skubiosios pagalbos gydytojai, vidaus ligų, šeimos ir kitų specialybių gydytojai. Biožymenų įvertinimo tyrimai yra patogiai ir greitai atliekami, o tai padeda teisingai planuoti ir organizuoti paciento, sergančio ŠN, gydymą bei priežiūrą.

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2021 m. nr. 4

Nuotraukoje - doc. dr. J. Laukaitienė

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.