Svarbu: viešojoje erdvėje sklindant prieštaringai informacijai, Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį, kad gydytojai akušeriai ginekologai ragina moteris skiepytis nuo COVID-19 ir tokiu būdu apsaugoti save nuo sunkių ligos pasekmių.

Bizoprololio antiaritminis poveikis esant paroksizminiam prieširdžių virpėjimui

2021-05-19

Nors svarbiausias beta adrenoblokatorių vaidmuo gydant ritmo sutrikimus – širdies dažnio kontrolė, žinoma, kad jų antiaritminis poveikis pasireiškia ir dėl simpatinės nervų sistemos slopinimo. Šiame straipsnyje pateikiamas tyrimas, apžvelgiantis didelio selektyvumo β1 adrenoblokatoriaus bizoprololio efektyvumą, gydant paroksizminį prieširdžių virpėjimą (PV).

 

Santrauka

Į tyrimą įtraukti 136 pacientai, kuriems pasireiškė simptominis PV. Jie suskirstyti į grupes pagal du kriterijus: PV pasireiškimo laiką (dieną ar bet kuriuo paros metu) ir vartojamus antiaritminius vaistus (tik bizoprololį ar jo derinius su kitais antiaritminiais vaistais). Bizoprololio efektyvumas vertintas remiantis trimis kriterijais: geresnė simptomų kontrolė, pagerėjusi gyvenimo kokybė (angl. quality of life – QOL) bei paroksizminių PV epizodų nebuvimas, patvirtintas Holterio stebėsenos metodu. Pacientams, kuriems gydymas buvo veiksmingas, ilgalaikis bizoprololio poveikis vertintas iki 24 mėnesių.

Penki pacientai (3,7 proc.) nutraukė bizoprololio vartojimą dėl šalutinių poveikių. Pradėjus gydymą bizoprololiu, 109 pacientams (80 proc.) pagerėjo simptomų kontrolė, 103 (76 proc.) – gyvenimo kokybė, 84 (62 proc.) elektrokardiogramose (EKG) nebebuvo matyti paroksizminio PV priepuolių. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių, vartojusių tik bizoprololį ir bizoprololį su kitais antiaritminiais vaistais, nenustatyta. Ilgalaikis teigiamas bizoprololio poveikis pasiektas 84 proc. pacientų.

Rezultatai rodo, jog bizoprololis turi antiaritminį poveikį paroksizminio PV atveju: gerina simptomų kontrolę bei gyvenimo kokybę, dviem trečdaliams pacientų išnyksta PV paroksizmai.

Paroksizminis prieširdžių virpėjimas – kai PV epizodas nutrūksta savaime arba nutraukiamas atliekant  kardioversiją per 7 dienas. Tai dažniausias ritmo sutrikimas kasdienėje klinikinėje praktikoje. Nors tai nėra blogą prognozę turinti aritmija, ji gali sukelti jaučiamus širdies permušimus ar net sunkias komplikacijas, pavyzdžiui, išeminį insultą.

Paroksizminis PV gydomas medikamentiniu arba kateterinės abliacijos būdu. Medikamentinis šios aritmijos gydymas skirstomas į ritmo ir dažnio kontrolės strategijas. Remiantis naujausiomis aritmijų gydymo gairėmis, ritmo kontrolei rekomenduojami I klasės antiaritminiai vaistai [1, 2].

Beta adrenoblokatoriai dėl savo atrioventrikulinio mazgo laidumą mažinančio poveikio dažniausiai pasirenkami dažnio kontrolei, pvz., gydant tachiaritmijas [3]. Beta adrenoblokatorių antiaritminis poveikis galimai pasireiškia ir dėl numanomo simpatinės nervų sistemos slopinimo [4]. Šių vaistų poveikis išsamiai apžvelgtas skilvelines aritmijas nagrinėjančiuose tyrimuose [5–8]. Pastebėta, jog beta adrenoblokatoriai efektyviai slopina gyvybei pavojingų skilvelinių ritmo sutrikimų epizodus ir mažina staigios širdinės mirties riziką. Kita vertus, vos keliuose tyrimuose apžvelgiamos supraventrikulinės aritmijos bei paroksizminis prieširdžių virpėjimas.

Šiame tyrime, skiriant bizoprololį, selektyviausią β1 adrenoblokatorių, gydymo efektyvumas vertintas pacientams, kuriems paroksizminis PV pasireiškė dienos metu, atsižvelgiant tiek į simpatinės nervų sistemos aktyvumą, tiek į kitų I klasės antiaritminių vaistų vartojimą. Tiriamieji, kuriems pasiektas teigiamas gydymo bizoprololiu poveikis, buvo stebimi toliau.

 

Metodika

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE 2021 m. Nr. 1

 

© 2006 Visos teisės saugomos.