ULAC praneša: per dešimt šių metų mėnesių pasaulyje užregistruoti 107 susirgimai poliomielitu ir tai, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, virš penkių kartų daugiau susirgimų, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu – atitinkamai 107 ir 19 atvejų.

Bloga glikemijos kontrolė siejama su padidėjusia erektilinės disfunkcijos rizika

2019-11-11

Cukrinis diabetas (CD) yra labai klastinga liga. Jo sukeliamos komplikacijos gali pakenkti ne vienam organui. Širdies ir kraujagyslių sistema anksčiausiai pažeidžiama sergantiems cukriniu diabetu. Na, o kadangi vyro lyties organo kraujagyslės, kurios varpą aprūpina krauju, yra siauros, jų spindis maždaug tik milimetro storio, sergant CD jos nukenčia pirmiausiai. Todėl CD sergantys vyrai šį sveikatos sutrikimą pajunta anksčiau nei kitas šios ligos sukeltas komplikacijas. Plačiau apie CD ir jo sukeltą erektilinę disfunkciją kalbamės su Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėju gydytoju urologu onkologu Albertu Uliu ir Greta Undžyte.

 

Europos kardiologų draugija 2016 m. priimtose ŠKL prevencijos gairėse apibrėžė, kad erektilinė disfunkcija – ŠKL rizikos veiksnys. Kaip šį žymenį galėtume vertinti sergantiesiems cukriniu diabetu?

 

Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, dažnai diagnozuojamos ir širdies kraujagyslių ligos (ŠKL), todėl kraujagyslių pažeidimai, kurie daro įtaką erektilinei disfunkcijai, yra žymiai labiau išreikšti.

 

Ar dažnai sergantieji CD kreipiasi į urologus dėl erektilinės funkcijos gerinimo? Kodėl pacientai varžosi kalbėti apie lytines funkcijas ir sveikatą?

 

Į urologus dėl erektilinės disfunkcijos kreipiasi pacientai po radikalaus prostatos vėžio gydymo, kai buvo taikomas operacinis gydymas, spindulinis gydymas ir ypač kartu su hormonoterapija. Jeigu tokie pacientai dar serga ir CD, šie erektilinės disfunkcijos (ED) požymiai dar labiau išreikšti ir greičiau progresuojantys.

Tokie pacientai dažnai būna susirūpinę savo pagrindine liga ir kartais nepagalvoja, kad erektilinė disfunkcija yra atskiras susirgimas, kuriam reikalingas gydymas. Mes šiems pacientams turėtume būti dėmesingesni, vienaip ar kitaip paklausti apie jų lytinę funkciją ir kokią įtaką ji daro jų gyvenimo kokybei. Šiais atvejais erektilinė disfunkcija yra kaip jatrogeninė komplikacija, nepriklausanti nuo paties paciento pastangų.

 

Ar pagrindinės ligos (ŠKL, CD) kontrolė gali išsaugoti erektilinę funkciją? Kokia yra lytinės funkcijos norma vertinant pagal amžių?

 

Bloga glikemijos kontrolė siejama su padidėjusia erektilinės disfunkcijos rizika. Dėl užsitęsusios hiperglikemijos susidarę galutiniai glikozilinimo produktai neigiamai veikia daugelio organų struktūrą ir funkciją. Jie modifikuoja ekstraceliulinį matriksą ir tarpląstelinę adheziją bei atsideda varpos jungiamajame audinyje. Galutiniai glikozilinimo produktai formuoja kovalentinius ryšius su kolagenu, kas lemia kraujagyslių sienelių sustorėjimą ir sumažėjusį elastiškumą, dėl to sutrinka kaverninių kūnų funkcija. Tinkamai koreguojama glikemija gali atitolinti erektilinės disfunkcijos simptomų pasireiškimą, tačiau reikia nepamiršti ir kitų ED rizikos veiksnių, kurių reikėtų vengti: hiperlipidemijos, nutukimo, rūkymo.

Lytinė funkcija yra labai individualus dalykas, todėl amžius nėra pats svarbiausias rodiklis. Dėl šios priežasties reikia atsižvelgti į kiekvieno paciento lūkesčius – ar jo lytinė funkcija jį tenkina, ar ne.

 

Kokia rekomenduojama pagalba pacientams, kurie skundžiasi erektilinės disfunkcijos simptomais, ir ji gydytojo specialisto objektyvizuota?

 

Konsultuojant pacientą dėl erektilinės disfunkcijos pirmiausia reiktų atmesti galimas psichogenines priežastis, kurios gali būti 10–30 procentų pacientų. Dažniausia iš jų – depresija. Įdomu tai, kad depresija gali lemti erektilinės disfunkcijos atsiradimą, o erektilinė disfunkcija – depresijos išsivystymą, todėl tokiais atvejais svarbu nepamiršti ir psichoterapijos galimybės. Jeigu problemos kilmė organinė – galimas medikamentinis gydymas, vakuuminių pompų naudojimas ar varpos implantai. Svarbiausia, kad pasirinktas gydymo metodas būtų priimtinas pacientui ir pakankamai veiksmingas.

Objektyvizavimas galimas atliekant varpos kraujagyslių ultragarsinį tyrimą, ypatingais atvejais galimas angiografinis įvertinimas su kontrastu. Kai kuriais atvejais atliekamas naktinis erekcijos testas specialia juostele arba suleidžiant medikamentus į varpą. Dažniausiai pasikliaujama paciento pasakojimu.

 

Kokios medikamentinio gydymo galimybės ir ypatumai?

 

Erektilinės disfunkcijos gydymui galima rinktis fosfodiesterazės-5 (PDE5) inhibitorius, iš kurių labiausiai visiems žinomas sildenafilis. Šios grupės vaistai pagerina erekcijos kokybę daugumai vyrų. Jie pagerina kraujo pritekėjimą į varpos kaverninius kūnus. Yra skirtingų PDE5 inhibitorių, kurie skiriasi savo veikimo trukme. Pavyzdžiui, sildenafilis ir avanafilis veikia trumpiau – atitinkamai iki 4 ir 6 valandų. Ilgiau veikia vardenafilis (iki 12 valandų) bei tadalafilis (net iki 36 valandų) – vartojant šiuos vaistus galima išlaikyti lytinio akto spontaniškumą, kas pacientams yra labai patrauklu, tačiau reikia prisiminti, kad vaistus reiktų vartoti likus bent jau 30–60 minučių iki lytinio akto. Beje, šie vaistai kontraindikuotini pacientams, vartojantiems nitratų grupės vaistus (nitrogliceriną), kadangi jų tarpusavio sąveika su PDE5 inhibitoriais gali išprovokuoti sisteminę vazodilataciją, kuri pasireiškia rimta hipotenzija. Jeigu šie vaistai nepadeda ar pacientas tiesiog negali jų vartoti, reikia priminti, kad yra ir kitų medikamentinio gydymo galimybių.

Gali būti vartojami ir vietinio veikimo alprostadilio preparatai, kurie gali būti įvedami tiesiai į šlaplę ar suleidžiami į kaverninius kūnus. Veiklioji medžiaga yra tapati natūraliai organizmo medžiagai prostaglandinui E1. Atsakas į vaistą priklauso nuo dozės ir įprastai atsiranda per 10–15 minučių, be to, nereikalinga seksualinė stimuliacija. Jei prostaglandinai neveiksmingi, siūloma aptarti operacinio gydymo galimybes, kuomet panaudojami paprasti arba hidropneumatiniai varpos protezai.

Kaip minėjau, erektilinė disfunkcija sergant CD yra jatrogeninė komplikacija dažnai nepriklausanti nuo pačio asmens. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Danijoje, tam tikras vaistų kiekis yra kompensuojamas, jei pacientas serga CD. Būtų gražu, jei tokia praktika atsirastų ir Lietuvoje, kadangi ne visi turi galimybių įsigyti medikamentų, ypač alprostadilio injekcijų, kadangi šis vaistas Lietuvoje net nėra registruotas ir kiekvieną kartą tenka rašyti vardinį receptą. Šie vaistai būtų žymiai pigesni ir labiau prieinami, jei nebūtų vardiniai, tai yra, registruoti Lietuvoje.

 

Kalbėjosi Ramutė Pečeliūnienė

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“, 2019 m. Nr. 6

 

Nuotraukoje - gyd. A. Ulys

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.