Pradėjo veikti nauja ligonių kasų interneto svetainė www.ligoniukasa.lrv.lt, kurioje lankytojams pateikiama išsami informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą ir visus su juo susijusius klausimus. Svetainė veikia portale „Mano Vyriausybė“.

Fizinis aktyvumas skausmo profilaktikai

2021-03-15

Tarptautinė skausmo studijų asociacija

Skausmas, ypač lėtinis, yra svarbi medicininė ir socialinė bei ekonominė problema, veikianti visą populiaciją – nuo vaiko iki vyresnio amžiaus žmogaus, jo gydymui skiriama didelė sveikatos priežiūros išteklių dalis visame pasaulyje [9, 15, 16, 19]. Raumenų ir skeleto sistemos skausmas, pvz., apatinės nugaros dalies ir kaklo, yra patiriamas dažniausiai ir labiausiai mažina kasdienį bei profesinį aktyvumą [4, 15].

Mokslo literatūra pateikia tvirtus įrodymus, kad bendrojoje populiacijoje fizinis aktyvumas ir pratimai turi didelę ekonominę naudą ir yra palankūs sveikatą dėl poveikio raumenų ir skeleto, širdies ir kraujagyslių bei centrinei nervų sistemoms [7, 22]. Priešingai, nepakankamas fizinis aktyvumas yra žalingas sveikatai ir priskiriamas prie neužkrečiamųjų ligų (įskaitant lėtinį skausmą) rizikos veiksnių bei yra ketvirtas bendrojo mirštamumo rizikos veiksnys [8, 14]. Nors anksčiau buvo manoma, kad mažas fizinis aktyvumas būdingas vyresnio amžiaus žmonėms, dabar pastebima, kad jis dažnas įvairaus amžiaus grupėse [10].

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimą fizinis aktyvumas yra bet koks kūno judesys, sukeliamas skeleto raumenų, kuriam reikia energijos sąnaudų [26]. Fiziniai pratimai apibūdinami kaip planingi, struktūrizuoti ir pasikartojantys kūno judesiai, atliekami siekiant pagerinti ar palaikyti vieną ar kelis fizinės būklės komponentus [26]. Daugelyje rekomendacijų teigiama, kad fizinis aktyvumas ir fiziniai pratimai yra efektyvus būdas, padedantis sumažinti skausmą bei nuovargį ir pagerinti pacientų funkciją, sutrikdytą lėtinio skausmo: lėtinio kaklo skausmo, osteoartrito, galvos skausmo, fibromialgijos, lėtinio apatinės nugaros dalies skausmo [13]. Reguliarus fizinis aktyvumas ir fiziniai pratimai gali padėti apsisaugoti nuo skausmo. Vienoje neseniai atliktoje sisteminėje apžvalgoje pateikti vidutinės kokybės įrodymai, patvirtinantys fizinių pratimų programos efektyvumą mažinant naujo kaklo skausmo epizodo riziką [5]. Taip pat yra įrodymų, kad fiziniai pratimai (derinami su mokymu) sumažina apatinės nugaros dalies skausmo epizodo riziką [25]. Iš tikrųjų pacientai, patiriantys ūminį ar poūmį skausmą, gali būti poveikio priemonių, kurių tikslas – apsaugoti nuo reikšmingos įtakos asmenį ir ekonomiką, tikslinė grupė.

Sveikatos priežiūros teikėjams žinoma, kad rekomenduojamas fizinis aktyvumas sumažina skausmo intensyvumą ir neįgalumą, suteikia papildomos naudos: gerina jėgą, lankstumą ir ištvermę, mažina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų bei metabolinio sindromo riziką, gerina kaulų sveikatą bei pažinimo funkcijas, nuotaiką [18]. Fizinis aktyvumas ir fiziniai pratimai gali būti pasitelkiami psichikos sveikatai gerinti norint sumažinti psichikos sveikatos sutrikimų riziką, kuri dažnai yra susijusi su lėtiniu skausmu [2, 6, 21]. Taigi, kai skiriamas fizinis aktyvumas, sveikatos priežiūros tiekėjai turėtų [3, 7, 24]:

  • apsvarstyti ne tik biomedicininius, bet ir psichologinius ir socialinius aspektus;
  • individualizuoti fizinius pratimus, susieti su paciento tikslais, paversti juos teikiančiais džiaugsmą;
  • užtikrinti priežiūrą pagal specifinius poreikius, kad būtų pagerintas fizinio aktyvumo / pratimų režimo laikymasis;
  • personalizuoti paciento mokymą įtraukiant informaciją apie fizinio aktyvumo / pratimų naudą ir įtaką kūnui, aptarti netinkamą fizinio aktyvumo / pratimų ir skausmo sampratą;
  • atpažinti ir atkreipti dėmesį į kliūtis, kurios trukdo būti fiziškai aktyviam, atlikti pratimus: individualias (skausmo intensyvumas, judesių baimė ir vengimas, menkas suvokimas apie sveikatą, depresija) ir aplinkos (nėra kaip pasiekti vietą, kurioje galima atlikti fizinius pratimus, stinga laiko, palaikymo);
  • prižiūrėti pacientus ir „vesti“ juos per visas elgesio keitimo stadijas, kad būtų užtikrintas gydymo tęstinumas ir pasiektas sėkmingas rezultatas.

Plačiau skaitykite žurnale „Skausmo medicina“ Nr. 1 (45), 2020Nr. 1 (46), 2021.

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.