Seimui pristatytas Medicinos praktikos įstatymo pataisų projektas Nr. XIIIP-4503, kuriuo siekiama sudaryti efektyvias teisines prielaidas gydytojų savanorystės institutui Lietuvoje, įteisinant gydytojų savanoriškos ir neatlyginamos medicinos praktikos galimybę teikiant kompleksinę paliatyviąją pagalbą.

Gydymo mineralkortikoidų receptorių blokatoriais aktualijos

2020-03-25

Širdies nepakankamumas (ŠN) vis dar išlieka bene aktualiausias ir vis dar sunkiai valdomas klinikinis sindromas. Diagnostikos ir gydymo efektyvumo vertinimas naudojant biožymenis, inovatyvaus ŠN gydymo prieinamumas, pagaliau – galimybė rinktis naujos kartos mineralkortikoidų blokatorius leidžia naujai pažvelgti į individualizuotą šios patologijos valdymą. Šį kartą apie mineralkortikoidų receptorių blokatorių poveikį bei ypatumus kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto MA Kardiologijos klinikos gydytoja kardiologe profesore Aušra Kavoliūniene

 

Ilgą laiką gydant lėtinį širdies nepakankamumą mineralkortikoidų receptorių blokatoriais didelio pasirinkimo nebuvo – turėjome tik spironolaktoną. Kokią vietą gydymo grandinėje užima atsiradęs kitas šios grupės vaistas – eplerenonas?

 

Šiandien pasaulyje yra žinomi trys mineralkortikoidų receptorių blokatoriai – jau seniai vartojamas spironolaktonas, šiek naujesnis vaistas, be to, selektyvus mineralkortikoidų receptorių blokatorius – eplerenonas, na, ir klinikiniais tyrimais neseniai vertintas (tyrimas jau baigtas) dar vienas šios grupės vaistas – finerenonas. Šie mineralkortikoidų receptorių blokatorių grupės vaistai yra tikrai geri, įvairiai vartojami klinikinėje praktikoje.

Lietuvoje vaisto taikymas klinikinėje praktikoje priklauso ir nuo to, ar jis kompensuojamas. Plačiausiai vartojamas vis dėlto spironolaktonas, kuris yra kompensuojamas. Eplerenonas yra pažangesnis vaistas, tačiau jo kompensavimo klausimas dar nėra išspręstas ir jis laikomas tarsi rezerviniu. Šis preparatas dažniausiai skiriamas tada, kada praktikas kardiologas ar bet kuris klinicistas mato spironolaktono dažniausiai sukeliamą šalutinę reakciją – ginekomastiją. Šis šalutinis poveikis ypač skausmingas vyrams psichologiškai, nes jiems padidėja krūtys – tai jau problema ir dar neretai ginekomastija tampa skausminga tikrąja šio žodžio prasme. Būtų gerai, kad ginekomastija kiekvieną gydytoją paskatintų pagalvoti, kuo, kokiais vaistais galima pakeisti spironolaktoną Lietuvoje, apsvarstyti pažangesnio vaisto – eplerenono pasirinkimą.

 

Kokie būtų šių dviejų veikliųjų medžiagų pagrindiniai ypatumai ir privalumai klinikinėje praktikoje?

 

Spironolaktonas yra neselektyvus, o eplerenonas yra selektyvus mineralkortikoidų receptorių blokatorius. Jie skiriasi savo poveikiu nesteroidiniams hormonų receptoriams, turiu omenyje, kad, skirtingai veikdami receptorius, skirtingu intensyvumu juos ir blokuoja.

 

Kokiais atvejais pirmu pasirinkimu galėtume skirti eplerenoną ar inicijuoti jo skyrimą jau vartojantiems spironolaktoną pacientams?

 

 

Kalbėjosi Ramutė Pečeliūnienė 

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 2.

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.