Gyvenimas kasdien kelia iššūkių – svarbu juos priimti ir įveikti...

2021-10-15

Manoma, kad Lietuvos akušeriai ginekologai, palyginti su kitų sričių specialistais, yra vieni aktyviausių, šiuolaikiškiausių ir pažangiausių gydytojų. Tokia išvada peršasi bendraujant su šios srities specialistais, vertinant jų darbus ir rūpestį mūsų svarios visuomenės dalies – moterų ir būsimų kūdikių – sveikata. Apie tai, kokiomis nuotaikomis gyvena akušeriai ginekologai, kaip organizuoja savo veiklą ir kokie iššūkiai jų laukia ateityje, kalbamės su Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos profesore, VU ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadove, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidente dr. Diana Ramašauskaite. 

 

Kaip apibrėžtumėte pastarojo meto Lietuvos akušerių ginekologų veiklą? Kokioms akušerijos ir  ginekologijos kryptims tenka skirti daugiausia dėmesio pastaruoju metu?

Jau antrus trečius metus daug dirbame siekdami įteisinti tokios pažeidžiamos moterų grupės – paauglių ir jaunų moterų – kontracepcijos priemonių kompensavimą. Įvairioms institucijoms buvome pateikę savo siūlymus, skaičiavimus ir šį projektą jau baigiame įgyvendinti. Aišku, dirbti šia kryptimi buvo labai sunku, pirmiausia dėl to, kad visuomenėje gausu prieštaringų nuomonių ne tik dėl kontracepcijos, bet ypač dėl kontracepcijos taikymo minėtai pažeidžiamai moterų grupei. Buvo keliama daugybė klausimų – kodėl pasirinkta tokia kontracepcijos priemonė kaip mažoji intrauterinė spiralė, o ne tabletės ir t. t. Na, bet šiuo metu sveikatos apsaugos ministras jau yra pasirašęs įsakymą, kuriuo įteisinama kontracepcijos kompensacija 18–19 metų merginoms, t. y., kol joms sukaks 20 metų. Dalis merginų jau pasinaudojo šia galimybe ir yra tikrai patenkintos ilgalaike grįžtamąja kontracepcija. Dėl kontracepcijos priemonių kompensavimo mergaitėms nuo 15 iki 18 metų tvarkos šiuo metu dirba speciali Sveikatos apsaugos ministerijos sudaryta darbo grupė, kurios sudėtyje – akušeriai ginekologai, psichologai, teisininkai, kiti specialistai. Rengiamasi atnaujinti ambulatorinių paslaugų teikimo aprašą, kuriame ir bus nurodyta tvarka, kaip nepilnametei mergaitei, kuri nori pasinaudoti kontracepcija, ši paslauga gali būti  suteikta, tiksliau – kad mažoji gimdos spiralė būtų kompensuojama. Labai džiaugiamės, kad mūsų pastangos nenuėjo perniek, ir jaučiamės padarę tikrai gerą darbą.

Kitas dabar savo eilės laukiantis klausimas susijęs su pagalbinio apvaisinimo tvarkos nustatymu ir įgyvendinimu. Rengdami pasiūlymus bendradarbiaujame ir su Sveikatos apsaugos ministerija ir kitomis valstybės institucijomis, įvairiomis politinėmis partijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, nes norime, kad būtų pakeistas šiuo metu galiojantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas. 

Šiuo metu labai apribota vaisingumo išsaugojimo galimybė – ji galima tik asmenims nuo 14 metų. Tad jeigu mergaitė ar berniukas suserga kokia nors onkologine liga iki 14 metų, jie tokios galimybės neturi. Todėl mes norime ir siekiame, kad amžius nebūtų ribojimas ir kad visiems būtų suteikta galimybė susilaukti savo biologinių vaikų. Dabar jaunesni asmenys, kurie po chemoterapijos ar spindulinės terapijos galbūt tampa nevaisingi, tokios galimybės neturi. Tai labai jautrus klausimas ir jis mus labai jaudina.

Kita problema, kurią taip pat norime efektyviai spręsti, yra susijusi su vadinamuoju amžinu embrionų šaldymu. Šiuo metu pagal Lietuvos įstatymus embrionai turi būti saugomi ir šaldomi neribotą laiką. Deja, mediciniškai tai nėra pagrįsta. Kitas dalykas – žmonės nenori amžinai saugoti embrionų, nes už tai jiems tenka mokėti, valstybė šios paslaugos nekompensuoja. Taigi žmonės nemato prasmės ir nenori už tai mokėti. Juolab atšildžius embrionus (sakykim, po 20 metų) išlieka labai neaiški jų kokybė – nėra žinoma, ar jie tikrai galės prigyti moters įsčiose. Taip pat yra labai apribojamos žmonių teisės, jeigu jie nėra susituokę. Taigi, šis įstatymas nėra visiškai aiškus ir jį reikia tobulinti. 

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2021 m. nr. 7

 

© 2006 Visos teisės saugomos.