Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės (ELPKC) centro duomenimis, informuoja, kad Prancūzijoje (Var departamente, Hyères mieste) užregistruotas vietinis Zikos virusinės infekcijos atvejis. Siekiant išsiaiškinti užsikrėtimo aplinkybes šiuo metu šalyje vykdomi detalesni tyrimai.

Išmatų transplantacija

2019-09-17

Doc. dr. Vaidotas Urbonas

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, Vaikų ligoninė

Žmogaus virškinamajame ir urogenitaliniame traktuose, viršutiniuose kvėpavimo takuose, ausyse, odoje gyvena milijardai bakterijų, virusų, grybelių, pavieniai pirmuonys ir helmintai. Šie mikroorganizmai gyvena kartu su žmogumi jau tūkstančius metų. Paskutinį šimtmetį daugėjant alerginių, autoimuninių, onkologinių susirgimų susirūpinta, kad jų priežastimi gali būti oralinės tolerancijos sutrikimas, kurį sukelia organizmo disbiozė, t. y. kiekybinis ir kokybinis mikrobiotos pakitimas, kai sumažėja obligatinės, t. y. normalios mikrobiotos, o pagausėja sąlyginai patogeninių bakterijų ar grybelių.

 

Disbiozę lemiantys veiksniai ir priežastys

 

Disbiozę gali sukelti daugelis įvairių veiksnių:

  1. Aplinkos sąlygos (gimimas – natūraliai ar per sekciją, rūkymas, pesticidai, higieninės priemonės, gyvenimas kaime ar mieste, išsivysčiusioje ar besivystančioje šalyje ir kt.);
  2. Maistas (kiek ir kokių valgo angliavandenių, baltymų, riebalų, motinos pieną ar pieno mišinėlius);
  3. Stresai (psichinis, fizinis);
  4. Ligos: infekcinės ir neinfekcinės (alergija, obstipacija, cukrinis diabetas, onkologinės ir kt.);
  5. Vaistai (antibiotikai, priešvėžiniai, mažinantys skrandžio rūgštingumą, aspirinas ir kt.);
  6. Įvairios operacijos.

 

Vienas iš svarbiausių disbiozės sukėlėjų – antibiotikai. Kol kas mažai duomenų apie antivirusinių, antiparazitinių vaistų įtaką disbiozei. Antibiotikai plačiai paplitę ne tik medicinoje, bet ir veterinarijoje bei žemės ūkyje. Antibiotikų pašalinis poveikis virškinamajame trakte pasireiškia viduriavimu, pilvo skausmu, pykinimu, rėmeniu, vėmimu, apetito sumažėjimu, rečiau vidurių užkietėjimu. ASV gali atsirasti antibiotikų vartojimo metu ar net praėjus kelioms dienoms ar net savaitėms po gydymo pabaigos. Svarbiausias virškinamojo trakto sutrikimo patogenezinis mechanizmas – žarnyno mikroorganizmų pusiausvyros sutrikimas (disbiozė) ar patogeninių Clostridium difficile bakterijų išvešėjimas. Ilgą laiką šiai bakterinei infekcijai gydyti buvo naudojami antibiotikai (metronidazolis, vankomicinas, fidaksomicinas ir kt.). Šio gydymo efektyvumas (70–80 proc.), ypač pasikartojančios C. difficile žarnyno infekcijos atvejais buvo nepakankamas. Viskas pasikeitė 2013 m., kai Nyderlandų gydytojų grupė England Journal of Medicine paskelbė savo tyrimo duomenis. Jie ligonius, sergančius pasikartojančia C. difficile žarnyno infekcija, gydė išmatų transplantacija. Rezultatai buvo puikūs – pasveiko 94 proc. ligonių, o vankomicino grupėje tik 31 proc. Šie rezultatai buvo tokie reikšmingi, kad FDA (JAV) agentūra jau po kelių mėnesių pripažino šį gydymo metodą kaip efektyvų gydant C. difficile žarnyno infekciją. Išmatų transplantacija pasirodė daug kartų efektyvesnė už gydymą įvairiais probiotikais. Nuo to laiko atgimė išmatų transplantacija kaip gydymo metodas ir jis pradėtas taikyti ne tik gydant C. difficile infekciją, bet ir daugelį kitų ligų:

  • uždegimines žarnyno ligas, ypač opinį kolitą,
  • dirgliosios žarnos sindromą,
  • hepatinę encefalopatiją,
  • metabolinį sindromą,
  • autizmą,
  • transplantato prieš šeimininką ligas,
  • dauginį bakterijų atsparumą,
  • kt.

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2019 m. Nr. 5

 

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.