Pernai kovai su Parkinsono liga išleista 4,8 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Tai – 14 proc. daugiau nei 2017 m., kai buvo panaudota per 4,17 mln. eurų.

Jaunieji gydytojai kelia ir rezidentūros programų bei studijų kokybės kontrolės klausimus

2019-04-09

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė susitiko su jaunųjų medikų organizacijų atstovais ir išklausė nuomones bei pasiūlymus dėl medikų ruošimo proceso trūkumų. Sutarta, kad klausimus būtina nagrinėti Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.

„Jaunieji medikai kelia profesinėje veikloje itin aktualius klausimus. Vienas iš tokių – tai „minkštųjų“ kompetencijų poreikis kiekvieno mediko darbe, tačiau šiandien tokie svarbūs aspektai kaip bendravimas su pacientais, pacientų psichologija, kolegų tarpusavio santykiai ir palaikymas sunkiu, tiesioginio darbo, metu (kai reikia pranešti apie nepagydomą ligą, mirtį ir pan.), gydytojų patiriamas nuolatinis stresas ir „perdegimas“, galimos psichoemocinės pagalbos įgūdžiai ir žinios gydytojams, komunikacijos pagrindai, vadybos pagrindai, yra palikti medicinos studentų savišvietai arba susipažinimui praktiniame darbe. Tai nėra nei gera, nei toleruotina praktika, nes valstybė turi užtikrinti, kad medikų rengimas vyktų pagal gerąją pasaulinę praktiką, visa apimtimi, neapsiribojant vien dalykinių medicininių žinių įgijimu. Turime rengti ne amatininkus, o tikrus gydytojus“, – sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė.

Susitikimo metu buvo aptartas ne ką mažiau svarbus studijų programų kokybės užtikrinimo klausimas, nes šiandien medikus ruošiančios aukštosios mokyklos iš esmės neturi objektyvaus palyginamojo standarto. Dėl to tos pačios disciplinos kokybiniai reikalavimai vienoje ar kitoje mokymo įstaigoje gali akivaizdžiai skirtis tiek turinio, tiek ir reikalavimų lygio aspektais. Be to, studentų atstovai atkreipė dėmesį ir į studijų programų gausybę bei situacijas, kai programos yra parašytos prieš daugelį metų ir nėra sistemiškai atnaujinamos, todėl gali kilti abejonių dėl šių programų atitikimo šiuolaikiniams sveikatos sistemos iššūkiams, vertinant tai, kad specialistas ruošiamas ilgam savarankiškam darbui. Programos privalo būti tikslingos, kokybiškos, standartizuotos, orientuotos į gydytojo rezidento žinių ir praktinių įgūdžių lavinimą, nepriklausomai nuo konkretaus dėstytojo gebėjimų.

Studentai taip pat atkreipė dėmesį į ydingą situaciją, kai daliai 2013–2015 metais priimtų medicinos studentų 2019 metais gali iškilti pavojus negauti galimybės studijuoti rezidentūroje, dar seniai valdžiai nutarus, kiek valstybė užsako ruošti gydytojų ir kiek yra priimama, savarankiškai mokant už studijas. Vyriausybė yra patvirtinusi medikų 3 metų atlygio kėlimo programą, tuo siekiama stiprinti Lietuvos gydytojų ir slaugytojų motyvaciją dirbti šalies gydymo įstaigose. Tačiau dėl valstybės užsakymą formuojančios politikos pokyčių būtina ieškoti sprendimų, kaip dabar studijuojantiems studentams medikams užtikrinti galimybę įgyti gydytojo specialisto kvalifikaciją ir likti dirbti Lietuvoje. Priėmimo procesą reiktų organizuoti taip, kad jis neformuotų nepagrįstų lūkesčių atitinkamą medicinos sritį pasirenkantiems abiturientams, priimant į vientisąsias studijas tiek daug ir ypač gabių jaunuolių. Nors akivaizdu, kad universitetų dėstytojų darbo užmokestis priklauso nuo studentų skaičiaus (kuo daugiau studentų, tuo jis didesnis), vis tik iš universitetų tikimasi, kad nebus slapstomasi už „Universitetų autonomijos“, o valstybės mastu bus atsakingai planuojamos valstybės lėšos  gydytojų rengimui, nemanipuliuojant jaunų gydytojų išvykimu į užsienį (pagal EBPO 2018 m. ataskaitą Lietuvoje 1000 gyventojų tenka 4,5 gydytojo, o Europos  vidurkis – 3,6 gydytojai 1000 gyventojų). Tikimasi, kad bus atsakingai ruošiami jauni specialistai pagal valstybės poreikius, kad būtų galima didinti medikų darbo užmokestį ir skatinant nuolatinį medikų tobulėjimą ieškant būdų ir galimybių, nukreipiant studentus į trūkstamas specialybes trūkstamuose regionuose.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės siūlymu sutarta, kad aptarti klausimai bus nagrinėjami komiteto posėdyje balandžio 17 dieną. Tikimasi, kad juose dalyvaus tiek visų medicinos studentų organizacijų, tiek aukštųjų mokyklų ir Vyriausybės bei Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.

 

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė

Asta Kubilienė

 

© 2006 Visos teisės saugomos.