Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) Lietuvoje 2019 metais buvo mažesnis nei užpernai - LPI susirgimų pernai užregistruota 38 atvejais mažiau, lyginant su 2018 metais: atitinkamai 421 ir 459. Sergamumo 100 tūkst. gyventojų rodiklis Lietuvoje 2019 metais chlamidioze siekė – 8,9 atvejo, sifiliu – 4,2 atvejo ir gonorėja – 2 atvejus. Visi pastarieji rodikliai 2018 m. buvo nežymiai didesni.

Juvenilinė nazofaringinė angiofibroma

2020-04-23

Prof. Rūta Pribuišienė 1, Mindaugas Šilkūnas 2

1 LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika, 2 LSMU MA

Juvenilinė nazofaringinė angiofibroma – gerai vaskuliarizuotas gerybinis navikas, susiformuojantis sparninėje gomurio duobėje. Dažniausiai pasireiškia paaugliams berniukams. Diagnozė patvirtinama esant būdingiems klinikiniams požymiams ir atlikus radiologinius tyrimus. Visuotinai priimtas pagrindinis gydymo būdas – chirurginė auglio ekstirpacija.

 

Juvenile nasopharyngeal angiofibroma

Keywords: juvenile nasopharyngeal angiofibroma.

Summary. Juvenile nasopharyngeal angiofibroma is a highly vascularized benign tumor that forms in the pterygopalatine fossa. This tumor mostly occurs in adolescent boys. The diagnosis of Juvenile nasopharyngeal angiofibroma is confirmed if typical clinical symptoms are present and if there are representative radiological signs. Surgical extirpation is widely accepted as the primary choice of treatment.

 

Įvadas

Juvenilinė nazofaringinė angiofibroma (JNA) – tai gerybinis užpakalinės nosiaryklės dalies auglys. Jis pasireiškia beveik išimtinai paaugliams berniukams. Auglio etiopatogenezė nėra visiškai aiški. Šis auglys sudaro 0,5 proc. visų galvos ir kaklo auglių. Vietinis intrakranijinis išplitimas būdingas 20 proc. atvejų. Dėl labai geros vaskuliarizacijos, sukeliamos destrukcijos ir dėl topografinių vystymosi savybių JNA siejamas su dideliu mirtingumu, dažnais atkryčiais [1]. Todėl būtina kuo anksčiau jį diagnozuoti ir gydyti. Per pastarąjį dešimtmetį, patobulėjus radiologiniams vizualizacijos būdams, ligos diagnostika pagerėjo. Pagrindinis JNA gydymo būdas yra chirurginis kartu su auglio embolizacija. Jei liga pažengusi, galima taikyti chemoterapiją, spindulinį, hormoninį gydymą.

 

Etiologija

Literatūroje pateikiamos kelios JNA etiopatogenezės hipotezės. Kadangi šis auglys dažniausiai pasireiškia brendimo laikotarpiu, manoma, jog jo vystymosi skatinamasis veiksnys – stipri androgenų receptorių raiška ir silpna estrogeno bei progesterono receptorių raiška. Kitos teorijos teigia, jog JNA išsivysto dėl genetinių veiksnių (sutrikusios onkogenų ir protoonkogenų raiškos), molekulinių pokyčių, žmogaus papilomos viruso ar kitų DNR virusų įtakos. Tačiau nė viena teorija nėra patvirtinta [2, 3].

 

Anatominė topografija

JNA dažniausiai susiformuoja sparninėje gomurio duobėje (fossa pterygopalatina) (1 pav.), ties sparniniu kanalu (2 pav.). Auglį krauju aprūpina a. maxillaris interna (a. carotis externa atšaka) distalinės šakos, tačiau, JNA išplitus toliau, prie maitinimo gali prisidėti ipsilateralinės a. carotis interna bei kontralateralinės a. carotis externa atšakos. Klinikinė auglio išraiška priklauso nuo to, kuria kryptimi plinta onkologinis procesas [4, 5] (1 lentelė).

 

Klinika

Dėl JNA topografijos bei didelės vaskuliarizacijos dažniausi yra šie simptomai: pasikartojantis, neskausmingas, neišprovokuotas, vienpusis, negausus kraujavimas iš nosies ir vienpusė nosies obstrukcija su rinorėja.

Augliui išplitus į akiduobės sritį, gali pasireikšti regėjimo sutrikimai, proptozė, epifora, į burnos ertmę – veido patinimas ir asimetrija, į kaukolės ertmę – nuotaikos ar elgesio sutrikimai. Dėl prienosinių ančių obstrukcijos gali atsirasti galvos skausmas, o augliui suspaudus Eustachijaus vamzdį, išsivysto vidurinės ausies uždegimo sąlygotas kondukcinis klausos sutrikimas [6, 7].

 

Diagnostika

Tiek instrumentiniu, tiek endoskopiniu tyrimais nustatoma rinorėja, pogleivinės masės nosiaryklėje, balkšva, vaskuliarizuota masė užpakalinėje ertmės dalyje.

Didesnę reikšmę diagnozuojant JNA turi radiologiniai tyrimai: kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) ir angiografija. Jie padeda nustatyti onkologinio proceso išplitimą, stadiją, santykį su aplinkinėmis neurovaskulinėmis struktūromis. Šie tyrimai svarbūs ir gydymo taktikai. Dėl didelės vaskuliarizacijos JNA biopsija neatliekama [6].

KT atliekama frontalinėje ir horizontalioje plokštumose, su kontrastine medžiaga ir be jos. Pagrindiniai JNA požymiai atliekant KT: užpakalinėje nosies ertmėje ir sparninėje gomurio duobėje esanti masė, aplinkinių kaulinių struktūrų erozija arba destrukcija ir Holmano-Millerio požymis (viršutinio žandikaulio sinuso užpakalinės sienelės išsigaubimas į priekį dėl angiofibromos spaudimo) (3 pav.). KT itin naudinga tiriant išplitimą į pleištakaulį, pagal invazijos laipsnį galima numatyti pooperacinio atkryčio tikimybę [8].

 

Plačiau skaitykite Otorinolaringologijos aktualijų žurnale Nr. 1, 2019

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.