Valstybinė ligonių kasa primena, kad Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) patvirtina apdraustųjų teisę laikinai viešint Europos Sąjungos šalyse, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje gauti būtinosios medicininės pagalbos paslaugas, kurių išlaidas visiškai arba iš dalies apmoka ligonių kasos.

Kalio ir magnio trūkumo reikšmė

2019-03-05

Kalis (K) ir magnis (Mg) yra vieni svarbiausių elektrolitų, palaikantys normalią širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją. Tyrimai rodo, kad kalis ir magnis yra vieni svarbiausių tinkamai hipertenzijos kontrolei. Pastebėta, kad mažas su maistu gaunamo kalio kiekis gali didinti kraujo spaudimą, o papildomai vartojant kalį, kraujospūdis gali sumažėti [1]. Mažas kalio suvartojimas gali sumažinti natrio, kuris yra įrodytas arterinės hipertenzijos rizikos veiksnys, ekskreciją [2]. Šio elektrolito kiekio sumažėjimas slopina kalio kanalus ląstelių membranoje, membranos depoliarizacija didina viduląstelinio kalcio kiekį kraujagyslių lygiuosiuose raumenyse, todėl kraujagyslės susitraukia [3].

 

Kalis gali aktyvuoti azoto oksido (NO) išsiskyrimą iš kraujagyslių endotelio sienelės [3]. Šis elektrolitas, slopindamas simpatinę nervų sistemą, skatina kraujagyslių lygiųjų raumenų atsipalaidavimą [3]. Kalis gali sukelti vazodilataciją dėl įvykusios hiperpoliarizacijos endotelio ląstelėse stimuliuojant natrio-kalio siurblį ir aktyvuojant plazmos membranos kalio kanalus [3]. Kai kurie autoriai teigia, kad didesnis kalio kiekio suvartojimas mažina lipidų peroksidazės kiekį plazmoje, slopina reaktyviųjų deguonies formų susidarymą [5].

Mokslinių tyrimų duomenimis, didesnis suvartoto magnio kiekis taip pat pasižymi kraujo spaudimą mažinančiu poveikiu. Be to, magnio jonų koncentracija yra svarbi širdies raumenyje, nes šis jonas aktyvina miozino ATPazę, todėl veikia miokardo susitraukimus [4]. Magnis yra ir natrio-kalio ATPazės aktyviklis, todėl dažnai magnio jonų stoka sukelia kalio kiekio sumažėjimą ląstelėje [4]. Magnis dalyvauja reguliuojant kraujagyslių susitraukimą, išsiplėtimą, augimą, apoptozę, diferenciaciją ir uždegimo procesus [5]. Šis elektrolitas stimuliuoja vazodilatacinėmis savybėmis pasižyminčių prostaciklinų ir azoto oksido gamybą [5].

Hipokalemija yra dažnas elektrolitų balanso sutrikimas, ypač pacientams, gydomiems ligoninėje [6]. Hipokalemija nustatoma, kai kraujo serume stebimas sumažėjęs kalio kiekis. Ją lemia įvairios priežasties. Dažniausiai šį sutrikimą sukelia padidėjęs kalio išskyrimas, kiek rečiau – sumažėjęs suvartojimas [6]. PSO rekomenduoja, kad suaugusieji kasdien turėtų suvartoti po 3510 mg kalio [7]. Pagrindinis kalio šaltinis yra vaisiai ir daržovės [8]: pupelėse ir žirniuose yra maždaug 1300 mg/100 g, riešutuose – 600 mg/100 g, daržovėse (špinatai, kopūstai, petražolės) – 550 mg/100 g, vaisiuose (bananai, papajos, datulės) – 300 mg/100 g [7]. Apdorotame maiste kalio sumažėja. Remiantis JAV maisto ir vaistų tarnyba (FDA), rekomenduojama paros kalio norma suaugusiems žmonėms yra 4,7 g [1]. Respublikinio mitybos centro atliktų Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenimis, 2007 m. suaugusieji vidutiniškai kalio su maistu gavo 2,9 g per parą.

Nors magnis yra antras pagal kiekį viduląstelinis katijonas, medicinos literatūroje hipomagnezemijai skiriamas nedidelis dėmesys, palyginti su hipokalaemija, hiponatremija ar hipokalcemija [9]. Tai gali būti paaiškinama tuo, kad hipomagnezemijos klinikiniai požymiai pastebimi tik esant labai mažai magnio koncentracijai kraujo plazmoje. Tačiau magnis dalyvauja daugelyje gyvybinių funkcijų žmogaus fiziologijoje. FDA rekomenduoja 19–30 m. amžiaus vyrams per dieną suvartoti 400 mg magnio, moterims – 310 mg, vyresniems nei 30 m. vyrams – 420 mg, moterims – 320 mg [1]. Pagrindinis magnio šaltinis yra migdolai, špinatai, žemės riešutai, anakardžiai, juodosios pupelės [9].

 

Hipokalemija

Hipokalemija diagnozuojama, kai kalio koncentracija serume yra mažesnė nei 3,5 mmol/l [6]. Sunki ir gyvybei grėsminga hipokalemija yra tada, kai kalio kiekis sumažėja mažiau nei 2,5 mmol/l. Ambulatoriniams pacientams lengva hipokalemija nustatoma 14 proc. atvejų, o gydomiems ligoninėje – 20 proc. atvejų [6].

Hipokalemiją sukelia arba nepakankamas kalio suvartojimas, arba per didelis išskyrimas per inkstus ar virškinamąjį traktą. Dažniausios priežastys yra diuretikų ir laisvinamųjų, taip pat kai kurių kitų medikamentų vartojimas, pirminis hiperaldosteronizmas, Kušingo sindromas, tirotoksikozė, užsitęsęs vėmimas ar viduriavimas, hipomagnezemija [6].

Hipokalemijos klinikinių požymių sunkumas priklauso nuo kalio kiekio sumažėjimo laipsnio ir trukmės. Aiškūs simptomai dažniausiai išryškėja, kai kalio koncentracija serume yra mažesnė nei 3 mmol/l arba sumažėja greitai [6]. Dažniausi klinikiniai požymiai yra kojų raumenų spazmai, silpnumas, tachikardija, sunkiais atvejais – parezė, inkstų, žarnyno ir kvėpavimo funkcijos sutrikimas, pokyčiai elektrokardiogramoje, aritmijos ir širdies nepakankamumas [6].

Pastebėta, kad mityba, kurioje yra mažai kalio turinčių produktų (K <1,5 g/d.), yra susijusi su kraujo spaudimo padidėjimu bei didesne insulto ir lėtinės inkstų ligos rizika [2]. Dviejuose tyrimuose, iš kurių viename dalyvavo sveiki vyrai, kitame – pacientai, sergantys pirmine hipertenzija, pastebėta, kad kalio kiekio mityboje sumažinimas nuo 3120–3510 mg/d. iki 390–702 mg/d. statistiškai reikšmingai buvo susijęs su sistolinio kraujospūdžio padidėjimu 4–5 mm Hg [2].

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 7

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.