Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės (ELPKC) centro duomenimis, informuoja, kad Prancūzijoje (Var departamente, Hyères mieste) užregistruotas vietinis Zikos virusinės infekcijos atvejis. Siekiant išsiaiškinti užsikrėtimo aplinkybes šiuo metu šalyje vykdomi detalesni tyrimai.

Kauno klinikose sėkmingai atliktos pirmosios 100 kaulų čiulpų transplantacijų

2019-05-29

„Nepakeliamas skausmas stubure, rankose ir visame kūne. Niekada neįtariau, jog tokie simptomai gali reikšti pavojingą ligą“, – prisimena buvusi Kauno klinikų pacientė Rūta, kuriai buvo diagnozuota reta mielomos forma.

Ieškodama skausmo priežasties, moteris atliko visus įmanomus tyrimus. „Iš pradžių gydžiau stuburą, galvodama, kad skausmo priežastis – išvarža. Tačiau vis blogėjantys kraujo tyrimai ir žemi hemoglobino rodikliai vertė sunerimti, todėl iš karto kreipiausi į Kauno klinikų gydytojus hematologus. Tada ir sužinojau apie klastingą ligą – mielomą.“

Moteris pasakoja, kad gydymas buvo sunkus ir ilgas, tačiau jį ištverti labiausiai padėjo artimųjų palaikymas, malonus ir paslaugus Kauno klinikų personalas – gydytojai, slaugytojos – ir jos pačios bei artimųjų humoro jausmas. „Remisijoje esu jau dvejus metus – jaučiuosi puikiai, gyvenu visavertį gyvenimą, keliauju po pasaulį. Po sėkmingo ligos gydymo pradėjau gyventi kokybišką gyvenimą iš naujo, kadangi iki ligos diagnozavimo kelis metus gyvenau dideliame skausme“, – džiaugiasi moteris, kuriai Kauno klinikose buvo atlikta autologinė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija.

Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja hematologė dr. Milda Rudžianskienė pabrėžia, kad nors mielomine liga serga daug žmonių, tačiau Rūtos liga pasireiškė reta forma. „Piktybinės plazminės ląstelės negamino įprasto joms baltymo, todėl nustatydami šią ligą užtrukome ilgiau nei įprastai. Nesekretuojanti mieloma yra labai reta mielominės ligos forma ir ją galima diagnozuoti tik atlikus kaulų čiulpų biopsiją.“

Šios formos mielominė liga pažeidžia kaulų čiulpus, sukeldama mažakraujystę ir kitų kraujo kūnelių sumažėjimą, taip pat pažeidžiami kaulai, atsiranda kaulų retėjimas, destrukciniai židiniai.

„Pacientei buvo paskirti chemoterapijos kursai, po kurių, pasiekus remisiją, Rūtai buvo sėkmingai atlikta autologinė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija. Džiaugiuosi, kad pacientė gyvena normalų, kiekvienam žmogui įprastą gyvenimą ir dabar tik kartą per pusę metų jai atliekame kontrolinius kraujo tyrimus“, – sėkminga pacientės gydymo pabaiga dalijasi dr. M. Rudžianskienė.

Kauno klinikose nuo 2015 metų atlikta 100 sėkmingų autologinių kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų. Šiandien vykusioje onkologų-hematologų konferencijoje apie ląstelinę terapiją Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius teigė, kad Kauno klinikos jau yra pasirengusios atlikti alogenines kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijas. Pasak hematologo dr. Domo Vaitiekaus, ligoninė taip pat aktyviai ruošiasi atlikti kūno apšvitinimus, kurie atstos aukštų dozių chemoterapiją.

Autologinė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos programa Kauno klinikose buvo pradėta ir vystoma vadovaujant žymiam hematologui ir kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos specialistui, Leipcigo universiteto Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovui profesoriui Dietger Niederwieser.

Kauno klinikų informacija ir nuotrauka

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.