Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės (ELPKC) centro duomenimis, informuoja, kad Prancūzijoje (Var departamente, Hyères mieste) užregistruotas vietinis Zikos virusinės infekcijos atvejis. Siekiant išsiaiškinti užsikrėtimo aplinkybes šiuo metu šalyje vykdomi detalesni tyrimai.

Latentinė vaikų tuberkuliozė... Kas neramina?

2019-05-14

Tuberkuliozė – labiausiai pasaulyje paplitusi infekcija. Lietuva pagal šios ligos paplitimo ir ją sukeliančių mikobakterijų atsparumo vaistams skaičius Europoje dėl pirmos vietos „konkuruoja“ tik su Rumunija. Nors dažniausiai visuomenė bauginama dėl atviros tuberkuliozės pavojaus, specialistai įspėja dėl latentinės (slaptosios) šios ligos formos. Daugiau nei du milijardai žmonių pasaulyje yra užsikrėtę tuberkulioze, tačiau apie tai gali nė neįtarti. Neretai be dėmesio lieka vaikai, kai net neįtariama, jog jie serga arba yra šio viruso nešiotojai... Plačiau apie tai kalbamės su LSMU MA Vaikų ligų klinikos Vaikų lėtinių kvėpavimo organų ligų centro vadove, doc. dr. Valdone Misevičiene.

 

Pastaruoju metu vaikų tuberkuliozė (TB) pripažįstama jau kaip gana problemiška sveikatos būsena, ko iki šiol nebuvo. Kokia iš tiesų situacija Lietuvoje? Ar vaikų, sergančių šia liga, gydymo organizavimas mūsų valstybėje atitinka europinius standartus?

 

Vaikų sergamumas TB ilgus metus, iki 2011 m. svyravo maždaug nuo 16 iki 21 TB atvejo 100 000 vaikų, o sergamumo kreivė dažniausiai tolygiai atitiko suaugusiųjų sergamumo rodiklius. Nuo 2012 iki 2014 m. vaikų sergamumas TB ėmė smarkiai mažėti ir 2014 metais registruota tik 7,1 susirgimo atvejų 100 000 vaikų. Tuo pačiu metu suaugusiųjų sergamumas mažėjo labai palengva, nemažėjo atviros ir neišgydytos TB, išliko didelis atsparumas vaistams. Sergančių tuberkulioze vaikų skaičius vėl ėmė sparčiai augti nuo 2014 metų. Tais metais Lietuvoje registruoti 38 vaikų susirgimo atvejai, 2015 metais – 58, 2016 metais – 69, 2017 metais registruotas 71 tuberkulioze sergantis vaikas. Tokia situacija, mano supratimu, labiau kelia klausimą, kodėl buvo toks staigus vaikų sergamumo TB sumažėjimas, o ne kodėl vėl blogėja epidemiologinė situacija Lietuvoje? Nepatikslintais duomenimis, vaikų TB atvejų skaičius 2018 metais vėl sumažėjo. Akivaizdu, kad trūksta visuomenės švietimo, visų sveikatos priežiūros grandžių tinkamo dėmesio šiai problemai, nėra sėkmingai valdomi suaugusiųjų TB atvejai, netobulai veikia visa TB profilaktikos ir valdymo sistema, nors pastangų pagerinti situaciją dedama tikrai daug.

Palyginti su suaugusiųjų duomenimis, vaikų TB gydymo rezultatai iki šiol tikrai džiugino: pavyksta išgydyti beveik visus, susirgusius šia liga, vaikus, mirties atvejai pavieniai ir tai daugiausia susiję su papildomais veiksniais. Susirūpinimą kelia vis dažniau vaikams nustatoma atvira ir atspari vaistams TB, vaistų ir pediatrinių jų formų trūkumas, ypač atsparios vaistams tuberkuliozės atvejais.

Kiekvienoje šalyje TB valdymo strategija priklausomai nuo situacijos labai skiriasi. Lietuva pagal visus epidemiologinius rodiklius priklauso didelio sergamumo TB šalims, o vaikų sergamumas tuberkulioze beveik penkis kartus viršija ES vidurkį, tad bet kurios Europos šalies standartai mums netinka.

Įvairūs sprendimai dėl geresnės TB kontrolės Lietuvoje priimami, atsižvelgiant į naujausius mokslo įrodymus bei PSO ir kitus tarptautinius sutarimus, pritaikant juos mūsų šalies poreikiams ir galimybėms.

 

Kas yra latentinė arba, kitaip tariant, – organizme „mieganti“ tuberkuliozės infekcija (LTBI)? Kuo ji skiriasi nuo ligos atvirosios formos?

 

LTBI yra būsena, kada, užsikrėtus tuberkuliozės mikobakterijomis, inicijuojamas ir nuolat stimuliuojamas specifinis imuninis atsakas, bet bakterijos nėra aktyvios ir organizme nesidaugina, todėl mikrobiologiniuose pasėliuose jų augimo nėra, jos nesukelia ligos požymių, radiologiniai tyrimai būna normalūs. Tokiu atveju žmogus neserga TB ir nėra užkrato šaltinis kitam asmeniui, tačiau turi didesnę riziką ateityje susirgti šia liga. Kartą užsikrėtus tuberkulioze ir atsiradus LTBI, organizme ji išliks visą gyvenimą, net ir paskyrus profilaktinį specifinį gydymą, kuris infekcijos nepanaikins, bet sumažins aktyvios ligos išsivystymo riziką.

Sergantieji atvira tuberkulioze išskiria į aplinką mikobakterijas kalbėdami, kosėdami, čiaudėdami ir yra labiausiai pavojingi visuomenei. Vaikai dažniausiai užsikrečia savo artimoje aplinkoje nuo sergančių suaugusių asmenų. Patys vaikai dėl mažo išskiriamo bakterijų kiekio retai kada būna užkrato šaltiniu net ir sirgdami aktyvia ligos forma.

Maždaug trečdalis pasaulio gyventojų yra užsikrėtę TM, tačiau tik apie 5–10 proc. iš jų ateityje susirgs TB. Kuo vaikas mažesnis, tuo rizika susirgti didesnė ir gali siekti net iki 50 proc.

 

Kuriais atvejais rizika, kad LTBI taps aktyvi, yra didesnė? Kokie veiksniai tai lemia?

 

Pirmieji 2–5 metai po užsikrėtimo yra patys rizikingiausi. Didžiausia rizika susirgti TB yra mažiems iki 5 metų amžiaus vaikams, nuolat bendraujantiems artimoje aplinkoje, dažniausiai šeimoje, su sergančiaisiais atvira TB. Maža to, šio amžiaus vaikams tuberkuliozė gali būti daug sunkesnės eigos, greičiau progresuoja ir plinta organizme. LTBI taip pat labiau pavojinga paaugliams, neskiepytiems nuo TB, dializuojamiems, transplantuotiems, ŽIV infekuotiems ar dėl kitų priežasčių imunosupresiniams asmenims, taip pat ligoniams, gaunantiems imunosupresinę terapiją (pvz. antiTNF alfa).

Ar žmogus užsikrės TB, labai priklausys nuo kontakto artumo ir laiko, praleisto su sergančiu asmeniu, taip pat nuo bakterijų kieko, patekusio į organizmą, o ar susirgs – nuo tų pačių bakterijų virulentiškumo ir nuo organizmo bendros imuninės būklės.

 

Kokie tyrimai padeda patikimai nustatyti, kad pacientas jau užsikrėtęs tuberkuliozės bakterijomis?

 

Iki šiol tuberkulino mėginys buvo laikomas auksiniu LTBI diagnostikos standartu, tačiau, surinkus pakankamai įrodymų, neseniai PSO patvirtino imunologinį interferono gama išskyrimo tyrimą (IGRA – interferon-gama release assay) kaip lygiavertį net ir mažiems vaikams (stipri rekomendacija, įrodymų lygmuo labai žemas).

Diagnostika tuberkulinu – tai žmogaus organizmo pakitusio reaktyvumo, atsiradusio užsikrėtus TM ar po BCG vakcinacijos, tyrimo metodas. Deja, jis nepadeda atskirti seniai ir naujai užsikrėtusių asmenų, be to, dėl įvairių priežasčių rezultatai kartais gali būti klaidingai teigiami arba neigiami.

Imunologinių tyrimų (IGRA) tikslas yra kiekybiškai nustatyti kraujyje interferoną gama, kurį po kontakto su antigenu išskiria žmogaus T atminties limfocitai, atpažįstantys specifinius ESAT-6 ir CFP10 M. tuberculosis antigenus, todėl tyrimo specifiškumas ir jautrumas tikėtinas didesnis nei tuberkulino mėginių. Naudojami du komerciniai testai: T-SPOT TB (ELISPOT) ir Quantiferon TB-GOLD (QFT-GIT).

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“. 2019 Nr. 1

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.