Pradėjo veikti nauja ligonių kasų interneto svetainė www.ligoniukasa.lrv.lt, kurioje lankytojams pateikiama išsami informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą ir visus su juo susijusius klausimus. Svetainė veikia portale „Mano Vyriausybė“.

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostikos ir gydymo principai pagal GOLD 2020 rekomendacijas

2021-03-01

Lėtinė obstrukcinė kvėpavimo takų liga (LOPL) yra ketvirta pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. 2012 m. duomenimis, daugiau nei 3 milijonai, t. y. 6 proc., žmonių visame pasaulyje mirė nuo šios ligos. LOPL yra apibrėžiama kaip dažna liga, kuriai būdingi nuolatiniai kvėpavimo sistemos simptomai ir plaučių funkcijos sutrikimas, atsiradę dėl kenksmingų dalelių ar dujų sukeltų pakitimų kvėpavimo takuose ir/ ar alveolėse. Šios ligos galima išvengti ir ją gydyti.

1998 m. buvo pradėta programa Global Initiative for Chronic Obstructive Lung Disease (GOLD). Jos tikslas – parengti LOPL diagnostikos ir gydymo rekomendacijas. Pirmosios rekomendacijos buvo išleistos 2001 m. Nuo to laiko jos nuolat atnaujinamos. Šiame straipsnyje apžvelgiama LOPL diagnostika ir gydymas pagal naujausias GOLD 2020 rekomendacijas.

Dažniausi LOPL simptomai yra dusulys, kosulys ir skrepliavimas. Šiai ligai būdingi paūmėjimai. LOPL sergantys asmenys dažnai serga ir kitomis ligomis, pvz., cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Pagrindinis LOPL rizikos veiksnys yra rūkymas, tačiau įtakos turi ir oro tarša, biomasės kuras, taip pat ir su pacientu susiję veiksniai, pvz., genetinė predispozicija, vyresnis amžius. LOPL patogenezėje svarbus vaidmuo tenka uždegiminiams ir struktūriniams kvėpavimo takų pokyčiams. LOPL etiopatogenezė apibendrinta 1 paveiksle.

LOPL diagnostikos principai

LOPL turėtų būti įtariama bet kuriam pacientui, kuris skundžiasi dusuliu, lėtiniu kosuliu ar skrepliavimu, ir/ ar yra žinoma šios ligos rizikos veiksnių. Pagrindiniai požymiai, kurie leidžia įtarti LOPL, pateikti 2 paveiksle. Visada tokiam pacientui plaučių funkciją reikia įvertinti atliekant spirometriją. Pagrindiniai vertinami rodikliai yra forsuoto iškvėpimo tūris per pirmą sekundę (FEV1), forsuota gyvybinė plaučių talpa (FVC) ir FEV1/FVC. LOPL metu dažniausiai jie visi būna sumažėję. Jei kvėpavimo takų obstrukcijos rodiklis FEV1/FVC sumažėjęs, reikia atlikti bronchų plėtimo mėginį skiriant bronchus plečiančių vaistų (įprastai trumpai veikiančio beta-2 adrenoreceptorių agonisto salbutamolio 400 µg). Jei FEV1/FVC išlieka

LOPL sunkumas pagal oro tėkmės sumažėjimą nustatomas vertinant FEV1 (1 lentelė). Simptomų sunkumą rekomenduojama vertinti pagal validuotus klausimynus (pvz., LOPL vertinimo testas (CAT), modifikuotas britų medicinos tyrimų tarybos klausimynas (mMRC), Šv. Jurgio kvėpavimo klausimynas, LOPL kontrolės klausimynas) ir sunkių bei vidutinio sunkumo paūmėjimų skaičių (3 pav.).

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 9.

freepik.com nuotrauka

 

© 2006 Visos teisės saugomos.