Seimui pristatytas Medicinos praktikos įstatymo pataisų projektas Nr. XIIIP-4503, kuriuo siekiama sudaryti efektyvias teisines prielaidas gydytojų savanorystės institutui Lietuvoje, įteisinant gydytojų savanoriškos ir neatlyginamos medicinos praktikos galimybę teikiant kompleksinę paliatyviąją pagalbą.

Lietuvoje panikos ir nevilties banga slūgsta

2020-04-17
„Žmogaus studijų centro“ Lietuvos emocinio klimato antroji tyrimo banga, atlikta per Covid-19 karantiną, rodo, kad Lietuvos žmonių emocinė būsena, iš pradžių dramatiškai pablogėjusi, per 10 dienų pastebimai pagerėjo.
Pirmoji reprezentatyvi apklausa, atlikta kovo 25-30 dienomis, parodė dramatiškus rezultatus: patiriančių nerimą padaugėjo beveik pustrečio karto ( nuo 26,1 proc. iki 64,3 proc.), liūdesį - daugiau nei du kartus ( nuo 21,9 proc. iki 46,8 proc.), pyktį – beveik dvigubai (nuo19,8 proc. iki 35,6 proc.).
Tyrimo partneris – draudimo bendrovė „Gjensidige“. Tyrimas remiasi UAB „Baltijos tyrimai“ atlikta reprezentatyvia 18-74 m. Lietuvos 507 gyventojų apklausa.
Antroji apklausa, atlikta balandžio 5-8 dienomis, atskleidė sparčią ir pozityvią emocijų dinamiką. Didžiausias pokytis - patiriančių nerimą skaičiuje: nerimaujančių Lietuvos gyventojų nuo 64,3 procento sumažėjo iki 49 proc. Patiriančių liūdesį žmonių sumažėjo nuo 46,8 iki 40 procento, jaučiančių pyktį - nuo 35,6 iki 29,3 procento, streso sumažėjo nuo 45,8 iki 33,8 procento.
„Žmogaus studijų centro” vadovas dr. Gintaras Chomentauskas sieja neigiamų emocijų mažėjimą su keliais veiksniais.
“Žmonės pradėjo matyti, kad vaizduotėje susikurtas katastrofos vaizdas neatitinka realybės ir labiau pradėjo vadovautis šaltu protu, realia statistika, o ne fantazijomis. Antra, įsijungė natūrali psichikos apsauga, kuri padeda žmogui išvengti ilgalaikio neigiamų emocijų poveikio jas slopindama ar keisdama. Trečia, Lietuvoje neįvyko naujų, ryškių dramatiškų įvykių, kurie būtų galėję sukelti naują emocijų pliūpsnį. Ketvirta, emocijų karščiui kiek atslūgus žmonės apsiprato su naujomis sąlygomis bei pradėjo atrasti naujų nusiraminimo priemonių karantino sąlygomis – ramybę patiriančių padaugėjo nuo 52,9 iki 65,1 procento. Šiuo faktu ypač džiaugiuosi, nes bent kai kuriems iš dalies apmokamos atostogos buvo malonios “, - sako G.Chomentauskas
Apklausą atlikusios bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė teigia, kad gyvenimo ribojimai, iš pradžių sukėlę emocinį šoką, dabar jau nebėra naujiena – visuomenė su jais apsiprato.
„Karantino pradžioje matėme, kad kartu su nerimu dėl artimųjų ir savo sveikatos, gyventojai nerimavo ir dėl to, kad praras darbą ir pajamas. Besibaigiant pirmam karantino mėnesiui, šis lūkestis, deja, virsta realybe . Taip atsitikus gali vėl padidėti neigiamų emocijų, tokių kaip stresas, pyktis ir nerimas“, - sako R.Ališauskienė. .
„Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas sako, kad verslo įmonėms pereinant prie naujos darbo tvarkos, buvo gana daug nežinomybės, darbuotojai buvo sutrikę,. Tačiau per porą savaičių dauguma priprato prie naujos realybės, prisitaikė prie kitokio bendravimo ir darbo būdo, todėl situacija verslo įmonėse stabilizavosi.
„Verslas ryžtingai ir greitai sprendė kylančias problemas, kartu su darbuotojais prisitaikė prie kitokių darbo aplinkybių. Pagrindinė darbdavių pareiga šiandien yra suburti savo žmones, įkvėpti jiems pasitikėjimo ir ramybės. Tyrimai rodo, kad šiuo metu žmonės labiausiai pasitiki informacija, gaunama iš savo darbdavio. Tai - didelė atsakomybė ir galimybė patikrinti įmonės vertybių gyvybingumą“ - sako M. Jundulas.
Vis dėlto G.Chomentauskas sako, kad neigiamų emocijų lygis išlieka labai aukštas. Turint galvoje, kad tai tęsiasi jau ilgą laiko tarpą, neigiamos emocijos gali turėti stiprią neigiamą įtaką individui ir visuomenei. Todėl būtinos bendros ir tikslingos pastangos ne tik kovoti su COVID-19, bet ir gerinti žmonių emocinę savijautą bei bendruomeniškumą.
emedicina.lt inf.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
 

© 2006 Visos teisės saugomos.