ULAC: toksoplazmozė – žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys – toksoplazmos, kuriomis dauguma susirgusiųjų užsikrečia valgydami nepakankamai termiškai (iki 60°C temperatūros) apdorotą ar žalią mėsą, dalis – maistui vartodami užkrėstą vandenį, nevirintą pieną, valgydami neplautas daržoves, vaisius, uogas, per užterštas rankas ar kitus daiktus.

Magnetinio rezonanso tomografijos saugumas nėštumo metu

2021-04-09

Studentė Emilija Narvydaitė,

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

 

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) iš daugelio radiologinių tyrimų išsiskiria tuo, kad pacientas nėra veikiamas jonizuojančiąja spinduliuote. Šiuo neinvaziniu metodu galima gauti aukštos kokybės, apie 1 mm skiriamosios gebos anatominius vaizdus bet kurioje plokštumoje – sagitalinėje, frontalinėje ir horizontaliojoje. Dėl to galima atlikti trimates vaizdų rekonstrukcijas, kurios labai naudingos vertinant audinių, organų savybes bei funkcijas.

 

Magnetinio rezonanso tomografija – vienas saugiausių ir tiksliausių radiologinių tyrimų, kuris nėštumo metu atliekamas vis dažniau. Tai svarbus tyrimas nustatant gimdos, kiaušidžių navikus, uždegiminius pakitimus, galvos ir nugaros smegenų pakitimus – meningoencefalitą, trauminius pažeidimus, preeklampsiją bei kitas patologijas. Taip pat atliekant MRT galima vertinti netaisyklingą vaisiaus smegenų ir pilvo vystymąsi (1 pav.). Nors magnetinio rezonanso tyrimo diagnostinė nauda visuotinai pripažinta, neretai kyla abejonių dėl saugumo vaisiui.

 

Galima žala vaisiui

Poveikis vaisiui iki šiol dar nėra gerai ištyrinėtas. Nerimą kelia išliekanti teorinė MRT teratogeninio poveikio tikimybė. Neatmetamas ir statinių magnetinių laukų, radijo dažnio energijos galimas žalingas poveikis. Be to, kontrastinių medžiagų, pagamintų gadolinio pagrindu, naudojimas nėščių ar žindančių moterų tyrimams yra griežtai ribojamas.

 

MRT teratogeniškumas

Tiriant žinduolius buvo iškelta hipotezė, kad MRT atlikimas nėštumo metu galimai  susijęs su nenormaliu vaisiaus akių vystymusi, gimusiųjų gyvų jauniklių skaičiaus sumažėjimu, mažesniu gimimo svoriu ir viršugalvio sėdmenų matmeniu (angl. crown rump length, CRL), (2 pav.). Žinoma, kad magnetinis laukas gali daryti įtaką ląstelių migracijai, diferenciacijai ir proliferacijai per pakitusius ląstelinius signalus. Kitas įtarimas susijęs su audinių įšilimu – radijo dažnio impulsų šiluminis poveikis  lemia motinos hipertermiją. Tyrimai atskleidė, kad didžiausias specifinis absorbcijos greitis (SAR) motinos audiniuose atsiranda 1,5 T arba 3 T magnetiniuose laukuose, o vaisiaus SAR svyruoja nuo 40 proc. iki 70 proc. didžiausio motinos organizmo absorbcijos greičio. Per didelis šiluminis poveikis teoriškai gali lemti vaisiaus anatomines anomalijas ar net žūtį. Tyrimai su pelėmis parodė, kad genetinį polinkį turinčioms pelėms pasireiškė akių pakitimai, o labai stiprių magnetinių laukų paveikti viščiukų embrionai žūsta. Nepaisant šių įtarimų, jokie vėliau atlikti tyrimai su gyvūnais, taip pat limituoti tyrimai su žmonėmis iki galo nepatvirtino teratogeninio magnetinio rezonanso tomografijos poveikio (lentelė). Vis dėlto tyrimų šiuo klausimu dar akivaizdžiai trūksta.

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 9.

 

© 2006 Visos teisės saugomos.