Mano žvynelinė. Atvejo pristatymas ir pastabos

2021-09-07

Gydytojas dermatologas Justas Arasimavičius,

VUL Santaros klinikų Dermatovenerologijos centras

 

Parduotuvės lentynoje pamatęs žurnalą pacientams apie tai, kad gydytojai jiems ne viską pasako, pagalvojau, jog, matyt, reikia daugiau kalbėti su pacientais. Visada vertinga dalintis savo patirtimi, ypač kai ji įgyta eksperimentuojant su savimi, todėl šį kartą papasakosiu apie savo žvynelinės gydymąsi. 

Žvynelinė – tai lėtinė uždegiminė ir hiperproliferacinė odos liga, sergamumas ja, priklausomai nuo regiono, svyruoja nuo 0,5 proc. gyventojų Jungtinėse Amerikos Valstijose iki 11,4 proc. gyventojų Norvegijos Tromso regione [1]. Lietuvoje apibendrintos statistikos vis dar trūksta. Higienos instituto 2019 metų Pasaulinės žvynelinės dienos proga pateikiamoje informacijoje teigiama, kad Lietuvoje žvyneline serga apie 120 000 gyventojų [2]. Labai gerai, kad Lietuvoje veikia žvyneline sergančiųjų draugija [3], nes niekas geriau už pačius pacientus negali papasakoti apie gyvenimą su lėtine liga. 

Esu 37 metų amžiaus dermatovenerologas, polinkį sirgti žvyneline paveldėjau iš savo senelio. Vaikystėje ir jaunystėje ligos epizodai buvo lengvi, todėl didelės stigmos, kuri vargina sunkiau žvyneline sergančius vaikus ir jaunuolius nepatyriau. Šią žiemą bėrimų kiek padaugėjo, o vienas nelabai didelis alkūnės bėrimas porą mėnesių atkakliai nepasidavė gydymuisi emolientais. Pagaliau nusprendžiau, kad reikia stipresnio vaisto. Nesant žvynelinės sukelto artrito, kai bėrimų nedaug, pirmojo pasirinkimo gydymas yra vietinio poveikio vaistai [5]. Paprastai gydymą reikia pradėti vietinio poveikio gliukokortikosteroido preparatu, kuris gali būti derinamas su kitokio veikimo vaistais. Naujausios, šių metų žvynelinės gydymo gairės primena, kad gliukokortikosteroidai ir jų forma turėtų būti parenkami atsižvelgiant į ligos sunkumą, bėrimo vietą, paciento amžių. Silpni kortikosteroidai paprastai naudojami veido, kūno linkių ir odos raukšlių sritims, taip pat toms vietoms, kur oda plonesnė (pvz. dilbio oda) ar didesnė odos atrofijos rizika [6]. Suaugusieji paprastai pradedami gydyti stipriais ar labai stipriais gliukokortikosteroidais, o jei žvynelinės plokštelės yra storos ar įsisenėjusios – siūlomi tik labai stiprūs gliukokortikosteroidai. Tačiau šių stipriausių vaistų nerekomenduojama skirti ilgesniu nei 4 savaičių gydymo kursu [6]. 

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2021 m. nr. 5

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.