ULAC praneša: per dešimt šių metų mėnesių pasaulyje užregistruoti 107 susirgimai poliomielitu ir tai, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, virš penkių kartų daugiau susirgimų, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu – atitinkamai 107 ir 19 atvejų.

Miringitas: diagnostikos ir gydymo apžvalga

2019-08-13

Jurgita Ivanauskaitė 1,2, prof. dr. Eugenijus Lesinskas 1,2

1VUL SK Ausų, nosies, gerklės ligų centras, 2Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas


Šiame straipsnyje pateikiama miringito etiologija, diagnostiniai aspektai, miringito klasifikacija ir gydymas. Pateikiami svarbiausi 2008 m. ir 2018 m. sisteminių apžvalgų aspektai, susiję su gydymo rekomendacijomis.

 

Miringitas – reta uždegimu pasireiškianti liga, apibūdinama kaip deepitelizacija ir/arba granuliacija lateraliniame būgnelio paviršiuje ir šalia esančioje odoje [1, 2]. Lėtinis miringitas apibūdinimas kaip būgnelio epitelio netekimas, trunkantis ilgiau nei vieną mėnesį, kai vidurinės ausies uždegimo požymiai nestebėti, epitelio netekimas gali apimti visą būgnelį ar jo dalį, taip pat šalia esančią išorinės klausomosios landos odą [3]. Miringitas turėtų būti diferencijuojamas nuo lėtinio vidurinės ausies uždegimo ir išorinio ausies uždegimo. Skirtingi autoriai mini vis kitokius miringito paplitimo dažnius. Blevinsas ir Karmodyʼis ištyrė, kad miringito dažnis – 1,2 proc. tarp otologinių pacientų ir kad miringitas pasitaiko keturis kartus rečiau nei cholesteatoma [3]. Anot Wolfo ir bendraaut., miringitas buvo nustatytas 0,41 proc. pacientų pirminėje otorinolaringologo praktikoje [4].

 

Etiologija ir ligos pasireiškimas

Miringito etiologija ir patogenezė vis dar lieka ne iki galo ištirta dėl reto ligos pasireiškimo. Vietinė trauma ar bakterinė infekcija gali sukelti būgnelio epitelio pažaidą [4]. Kai kurie autoriai įvardija, kad ankstesnės otologinės procedūros yra susijusios su miringitu, tačiau ne visiems pacientams, sergantiems miringitu, buvo atliktos ausies procedūros [3]. Makino ir bendraaut. teigia, kad miringito patogenezėje svarbiausia yra sutrikusi epitelio migracija [1]. Dažniausiai pasireiškiantis miringito simptomas yra otorėja, rečiau pasireiškia klausos sutrikimas, otalgija, niežulys, pilnumo jausmas ausyje, dalis pacientų skundų išvis nenurodo [3]. Miringito diagnozė yra paremta otoendoskopija ar otomikroskopija, nes liga neturi būdingų simptomų. Svarbiausias miringito diagnozės kriterijus yra epitelio nebuvimas ant būgnelio, gali būti įtrauktas visas būgnelis ar jo dalis [3]. Sergant miringitu gali būti stebimos granuliacijos, susidedančios iš uždegimo ląstelių ir kraujagyslinio komponento, tada miringitas vadinamas granuliaciniu [5]. Kai kurie otologai išskiria granuliacinį miringitą ir epitelitą [6, 7]. Tiek buliozinio, tiek granuliacinio miringito pažeidimas yra toje pačioje histologinėje ir anatominėje vietoje [2].

Diskusiniai klausimai kyla dėl būgnelio perforacijos kilmės miringito metu. Vieni autoriai teigia, kad, esant būgnelio perforacijai, reikėtų paneigti miringito diagnozę [1, 8, 9]. Kiti autoriai teigia, kad būgnelio perforacija neturėtų būti kriterijus paneigti diagnozę [3, 10-12]. Būgnelio perforacija miringito metu gali būti anksčiau buvusio, šiuo metu neaktyvaus vidurinės ausies uždegimo rezultatas arba tiesioginė ligos pasekmė [3]. Wolfas ir bendraaut. įvardijo būdingus granuliacinio miringito pasireiškimus: gerai apribotas būgnelio paviršiaus pažeidimas be granuliacijų, būgnelio paviršius drėgnas ir šviesus dėl sekreto; vietiškai apribota būgnelio infekcija su aiškiai išreikšta granuliacija; visiškas būgnelio įtraukimas su raudona polipodine granuliacija [12]. Atlikus pasėlio tyrimą stebimas Staphylococcus aureus, S. epidermidis, and Pseudomonas aeruginosa augimas, bakterijos panašios, esant lėtiniam vidurinės ausies uždegimui, tačiau Belvinsas ir Karmody‘is teigia, kad pasėlio tyrimo atlikimas esant miringitui yra kliniškai nereikšmingas [3]. Įvairūs autoriai bando suklasifikuoti būgnelio pažeidimą sergant miringitu, straipsnyje pateikiama viena iš klasifikacijų ir būgnelių nuotraukos pagal klasifikaciją [13].

 

Gydymas

Optimalus miringito gydymas iki šiol lieka neaiškus. Neilsonas ir Hussainas 2008 m. atliktoje sisteminėje apžvalgoje pateikia tokias granuliacinio miringito gydymo rekomendacijas: 1. Ilgalaikei gydymo sėkmei pasiekti vietinė antibiotikų ir steroidų terapija, palyginti su kitais gydymo būdais, nėra tokia efektyvi.

Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2018 Nr. 2

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.