ULAC: toksoplazmozė – žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys – toksoplazmos, kuriomis dauguma susirgusiųjų užsikrečia valgydami nepakankamai termiškai (iki 60°C temperatūros) apdorotą ar žalią mėsą, dalis – maistui vartodami užkrėstą vandenį, nevirintą pieną, valgydami neplautas daržoves, vaisius, uogas, per užterštas rankas ar kitus daiktus.

Nauja apie meldonį: veiksminga pagalba sergant COVID-19

2021-04-30

Absoliuti dauguma pacientų, persirgusių COVID-19 infekcija, dar keletą savaičių ar mėnesių jaučia simptomus, kurie pastebimai riboja kasdienį aktyvumą, mažina darbingumą ir blogina gyvenimo kokybę. Persirgusieji COVID-19 dažniausiai skundžiasi įvairiais negalavimais: bendru silpnumu, dusuliu, greitu nuovargiu,  prakaitavimu, tachikardija ir kitais širdies ir kraujagyslių ligų simptomais, virškinimo organų veiklos sutrikimais, raumenų skausmu ir jėgos sumažėjimu, otito, sinusito simptomais, klausos susilpnėjimu, įvairiais psichoemociniais, pažintinių funkcijų sutrikimais (nemiga ar mieguistumu, nerimu, panikos atakomis, depresija, suicidinėmis mintimis, atminties susilpnėjimu, kalbos sutrikimais ir kt.) ar kitokiais simptomais (urogenitaliniais, seksualine disfunkcija, dermatologiniais ir kt.).

 

COVID-19 simptomai ir jų trukmė

 

Simptomų pobūdis, trukmė ir intensyvumas priklauso nuo persirgtos COVID-19 infekcijos sunkumo, organų pažeidimo, individualaus organizmo atsako, taikomo gydymo ir kitų dar nenustatytų veiksnių.

Apie 80 proc. pacientų perserga lengva arba vidutinio sunkumo COVID-19 infekcija, iki 14 proc. atvejų ligos eiga būna sunki (vargina dusulys, kvėpavimo dažnumas >30 k./min., arterinio kraujo deguonies prisotinimas, vadinamoji saturacija50 proc. plaučių parenchimos ploto), o 6,1 proc. pacientų būklė – kritinė (kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, sepsinis šokas, daugelio organų pažeidimas).

Apie 20–25 proc. stacionarizuotų ligonių reikia gydymo intensyvios terapijos skyriuje ir dirbtinės plaučių ventiliacijos dėl hipoksemijos ir hipotenzijos. Iki 80 proc. ligoninėje gydytų pacientų prireikia ilgesnio stacionarinio gydymo (apie 21 d.).  

Persirgusių COVID-19 infekcija pacientų būklė dažniausiai gerėja iš lėto, ilgai išlieka įvairių simptomų, negalavimų. Dauguma lengva ar vidutinio sunkumo COVID-19 ir plaučių uždegimu sirgusių žmonių dar 6 savaites po stacionarinio gydymo turi dujų difuzijos sutrikimų, o po ūminio respiracinio distreso sindromo – dar vienus metus patiria nerimą (34 proc.), depresiją (33 proc.), potrauminio streso ligos simptomų [19]. Užsitęsus dirbtinei plaučių ventiliacijai 56 proc. ligonių ne mažiau kaip vienus metus vargina vadinamasis poreanimacinis sindromas, pasireiškiantis fizinės, protinės ir pažinimo veiklos sutrikimais.

COVID-19 infekcija paveikia ir paciento šeimą: net 31 proc. pacientų, išgyvenusių ūminio respiracinio distreso sindromą, šeimos narių pusę metų vargina potrauminio streso simptomai.

2020 metų vasarą Olandijoje atliktas tyrimas parodė, kad daugelis pacientų netgi praėjus 79 ± 17 d. po pirmojo simptomų pasireiškimo dar jautė įvairių negalavimų ir turėjo kasdieninės veiklos apribojimų. Dažniausiai pasireiškė kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, virškinimo trakto, dermatologiniai, neurologiniai, urogenitaliniai, otolaringologiniai simptomai, o iš sisteminių simptomų – karščiavimas. 

Šiame tarptautiniame tyrime dalyvavo 3 762 COVID-19 infekcija ilgiau negu 28 dienas sirgę 30–59 metų pacientai iš 56 pasaulio šalių. Dauguma (4/5) buvo moterys, 8,4 proc. gydyti stacionare. Praėjus >90 dienų nuo ligos pradžios, net 96 proc. pacientų teigė tebejaučiantys kai kuriuos COVID-19 infekcijos simptomus (1 pav.).

Tyrimo duomenimis, susirgę COVID-19 infekcija pacientai jautė 205 simptomus, susijusius su 10 organizmo sistemų pažeidimu, o 66 simptomai išliko ir praėjus 7 mėnesiams nuo ligos pradžios.

Praėjus daugiau negu 6 mėnesiams nuo COVID-19 pradžios dažniausiai buvo išlikę šie simptomai:

  • silpnumas (74,9–80,3 proc.),
  • nuovargis po fizinio krūvio (69,3–75,0 proc.),
  • kognityvinė disfunkcija (52,4–58,8 proc.).

Šiuos tris simptomus kaip dažniausius nurodė dauguma visų amžiaus grupių pacientų.

Grupėje pacientų, kurie pasveiko greičiau negu per 90 dienų, didžiausias skaičius simptomų pasireiškė antrąją ligos savaitę (9,4–13,6 simptomų), o grupėje nepasveikusių per 90 dienų – antrąjį ligos mėnesį (16,5–17,8 simptomų).

Net 85,9 proc. sirgusiųjų COVID-19 po 6 mėnesių nuo ligos pradžios teigė, kad fizinis ar emocinis aktyvumas ir stresas sukelia ar provokuoja simptomų atkrytį.

Tyrimo metu 86,7 proc. nepasveikusių grupės pacientų jautė silpnumą, pasveikusiųjų grupėje tokių buvo 44,7 procento.

Kone kas antras (45,2 proc.) COVID-19 persirgęs tyrimo dalyvis po 6 mėn. nuo susirgimo pradžios teigė dirbąs mažesniu krūviu, palyginti su buvusiu iki ligos, o 22,3 proc. dar buvo nedarbingi. 

Daugelis COVID-19 persirgusių pacientų ilgą laiką jaučia įvairius simptomus, tačiau neaišku, kas lemia tokią užsitęsusią ligos eigą. Patys ligoniai save vadina „ilgai tempiančiais“, o ligą – pokovidiniu sindromu. Kol kas nėra visuotinai ekspertų pripažinto pokovidinio sindromo definicijos. Tačiau moksliniuose tyrimuose, COVID-19 simptomams tęsiantis ilgiau negu 28 dienas nuo susirgimo pradžios, diagnozuojamas pokovidinis sindromas.

Pasveikusiais pripažinti tokie pacientai, kurie save įvertino kaip pasveikusius, nes nebejautė ligos simptomų tyrimo pabaigoje. Po 28 dienų nuo ligos pradžios pasveikę buvo 6,8 proc. pacientų, o 93,2 proc. ir po šio termino vis dar jautė ligos simptomų.

Ilgiau negu 35 savaites persirgtos infekcijos pasekmes (simptomus) jautė 91,8 proc., o 2 454 asmenys iš 3 762 – ir praėjus daugiau negu 180 dienų nuo ligos pradžios.

Atminties sutrikimais ketvirtą mėnesį nuo ligos pradžios skundėsi  55,9 proc. pacientų, o po 6 mėnesių – 50,5 procento.

Tyrimo dalyviai nurodė tris juos labiausiai varginančius simptomus, tai:

  • silpnumas,
  • dusulys, oro trūkumas,
  • kognityviniai sutrikimai.

Pacientų teigimu, 52,8 proc. atvejų varginantys COVID-19 simptomai atsinaujindavo be aiškios priežasties, nereguliariai, o 52,4 proc. atvejų simptomų pasireiškimą išprovokuodavo kokie nors veiksniai (stresas, fizinė ar emocinė įtampa).

Sunkesnės COVID-19 eigos ir blogesnių baigčių riziką didina kai kurios anksčiau buvusios gretutinės ligos.

  • Didelė rizika: vėžys, lėtinė inkstų liga, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, nutukimas, autoimuninės/ reumatinės ligos, 2 tipo diabetas.
  • Padidėjusi rizika: bronchinė astma, arterinė hipertenzija, demencija, periferinė neuropatija, 1 tipo cukrinis diabetas, kai kurios alergijos, vitamino D stoka, dislipidemija.

 

Kvėpavimo simptomai

 

COVID-19 infekcija dažniausiai pažeidžia kvėpavimo sistemą. Tyrimų duomenimis, kvėpavimo sutrikimo simptomai vargino net 93,0 proc. COVID-19 sirgusių pacientų:

  • dusulys – 77,4 proc.,
  • sausas kosulys – 66,2 proc.,
  • oro trūkumas esant normaliam kraujo deguonies prisotinimui – 60,4 proc.,
  • švokštimas – 17,0 proc. 

 

Širdies ir kraujagyslių simptomai

 

Širdies ir kraujagyslių simptomai pasireiškė 86 proc. COVID-19 persirgusių pacientų:

  • širdies plakimą jautė 67,4 proc.,
  • tachikardiją – 61,4 proc.,
  • krūtinės skausmą ar maudimą – 23,1 proc.,
  • alpimo jausmą – 12,9 proc.

Širdies ir kraujagyslių simptomai dažniausiai vargino pirmuosius 2 mėn. nuo ligos pradžios, tačiau 40,1 proc. pacientų praėjus >6 mėn. nuo ligos pradžios dar jautė širdies plakimą, 33,7 proc. – tachikardiją, 23,7 proc. – krūtinės skausmą ar deginimą.

 

Reabilitacijos svarba

 

Parengė gyd. Jonas Kastys

 

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE  2021 m. Nr.1

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.