Naujos įžvalgos apie teriflunomidą

2021-09-01

Raminta Godelienė,

Klaipėdos universitetinė ligoninė

 

Išsėtinė sklerozė yra uždegiminė demielinizuojanti centrinės nervų sistemos liga, sukelianti negalią jauniems darbingo amžiaus žmonėms [1]. Išsėtinė sklerozė pažeidžia ne tik baltąją medžiagą – ilgainiui nyksta ir pilkoji medžiaga. Tai pablogina tiek fizinę būklę, tiek kognityvines funkcijas [2]. Nors ir nėra gydymo, kuris galėtų visiškai išgydyti ligą, tačiau pastaraisiais metais mokslininkai ieško vaisto, stabdančio ligos progresavimą, mažinančio paūmėjimų skaičių bei negalios laipsnį [1].

Nuo 1993 metų išsėtinė sklerozė gydoma interferonu, o iki šiol išsėtinės sklerozės gydymui Lietuvoje patvirtinta 11 ligos eigą modifikuojančių vaistų. Kiekvienas vaistas skiriasi veikimo mechanizmu, farmacine forma, galimomis vartojimo rizikomis, todėl gydymą galima individualizuoti, pritaikyti konkrečiam pacientui, atsižvelgiant į esamą klinikinę būklę bei prognozinius veiksnius [1]. Tačiau koks turėtų būti pagrindinis ligos eigą modifikuojančio gydymo taikinys? Susikoncentruoti į ligos paūmėjimus, židinių aktyvumą, nustatomą magnetinio rezonanso tyrimu, ar saugoti patį smegenų nervinį audinį ir stabdyti jo tūrio mažėjimą? Šiuo metu išsėtinės sklerozės ekspertai atkreipia dėmesį ne tik į ligos klinikinius ir radiologinius aktyvumo požymius, bet ir į smegenų atrofijos dydį, jis tampa vienu iš išsėtinės sklerozės gydymo tikslų [3]. 

 

Neurodegeneracija sergant išsėtinė skleroze

 

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE EKSPERTŲ REKOMENDACIJOSE, 2020 - 2021 m.

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.