Svarbu: viešojoje erdvėje sklindant prieštaringai informacijai, Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį, kad gydytojai akušeriai ginekologai ragina moteris skiepytis nuo COVID-19 ir tokiu būdu apsaugoti save nuo sunkių ligos pasekmių.

Nociplastinis skausmas – naujoji terminija

2021-05-20

Tarptautinė skausmo studijų asociacija (TSSA) reguliariai peržiūri ir patikslina skausmo terminiją. 2018 m. asociacijos pateikiamų rekomendacijų lentynoje atsirado naujas terminas – nociplastinis skausmas. Jis padės medicinos praktikams išspręsti daug klausimų, sukeliamų sparčiai gilėjančio skausmo pažinimo, bei pagelbės vertinant ir gydant skausmo, ypač lėtinio, pacientus. 

 

Papildyti skausmo terminiją pasitarė itin aktualu, kai 2011 m. buvo patikslintas neuropatinio skausmo terminas. Naujame neuropatinio skausmo apibrėžime nelikus disfunkcijos sąvokos, susidarė didelė grupė pacientų, kurių skausmo patirtis neteko patofiziologinio deskriptoriaus. Tai tie pacientai, kuriems nenustatoma nei akivaizdaus nociceptorių suaktyvėjimo (nocicepcinis skausmas), nei somatosensorinės nervų sistemos pažaidos ar ligos (neuropatinis skausmas), bet yra pakitusi, remiantis klinikiniais ir psichofiziniais požymiais, nocicepcinė funkcija, kaip antai: sergantys fibromialgija, kompleksinio regioninio skausmo sindromu I, nespecifiniu lėtiniu nugaros skausmu ar funkciniais vidaus organų skausmo sutrikimais (dirgliosios žarnos sindromas, šlapimo pūslės skausmo sindromas). 2005 m. Tarptautinei skausmo studijų asociacijai nocicepcinį skausmą apibrėžus kaip „skausmą, kylantį dėl pirminių nocicepcinių nervų aferenčių aktyvacijos“, o neuropatinį skausmą kaip „skausmą, kylantį dėl nervų sistemos pažaidos ar disfunkcijos“, tam tikrą laiką pacientai, kurių skausmo nebuvo galima priskirti traumai ar kitos kilmės nociceptorių suaktyvėjimui, patekdavo į neuropatinio „disfunkcinio“ skausmo ar „idiopatinio“ skausmo kategoriją. Tiesa, 2011 m. patikslinus nocicepcinio skausmo terminiją, jis apibūdintas kaip „kylantis dėl nociceptorių suaktyvėjimo esant faktiniam ar gresiančiam neneuralinio audinio pažeidimui“. Priede papildyta, kad nocicepcinis skausmas pateikiamas kaip priešingybė neuropatiniam skausmui, taigi išeina, kad jis gali egzistuoti esant tiek normaliai, tiek pakitusiai (pažeistai) somatosensorinei nervų sistemai. Patikslinimai lėmė, kad nuo 2011 m. kliniškai tiriant pacientą pirmiausia reikėjo ieškoti neuropatinio skausmo požymių, o jų nesant skausmas turėjo būti pripažįstamas nocicepciniu. Aišku, kad tai toli nuo klinikinės tiesos, nemažos dalies skausmo ligonių, apie kuriuos minėta, diagnostika „skrajojo“. 

2016 m. žurnale „Pain“ pasirodė prof. E. Kosek (Švedija) vadovaujamos klinicistų ir mokslininkų grupės straipsnis, kuriame pateikti pasiūlymai, kaip klaidinančią skausmo terminų situaciją būtų galima taisyti: 1) Nociceptinio skausmo tvirtinimas; 2) Neuropatinio skausmo apibrėžimo patvirtinimas, bet ne kaip numatytojo skausmo; 3) Reikia trečio termino. Straipsnyje nurodyta, kad terminas „nocicepcinis skausmas“ vartojamas apibūdinti skausmą, atsirandantį esant normaliai veikiančiai somatosensorinei nervų sistemai, neturėtų būti alternatyva neuropatiniam skausmui, t. y. nocicepcinis skausmas negali būti nustatomas automatiškai, neradus somatosensorinės nervų sistemos pažaidos. Tiesa, tam tikros sumaišties įneša neuropatinio skausmo vertinimo sistema, kai diagnozuojamas „galimas“ neuropatinis skausmas, nesant objektyvių klinikinių požymių. Bet net ir tai neįgalina priskirti esamiems deskriptoriams pacientų, kuriems negalima užtikrintai įrodyti „nociceptorių aktyvacijos“ arba neatitinkančių „apibrėžto“ ar „tikėtino“ neuropatinio skausmo apibrėžimo. Todėl daroma prielaida, kad pakitusi nocicepcinė funkcija yra pacientams, patiriantiems skausmą, išplitusį tam tikroje srityje ar plačiau, esant padidėjusiam akivaizdžiai normalių audinių jautrumui. Jiems nenustatoma nei nociceptorių suaktyvėjimo, nei somatosensorinės nervų sistemos pažaidos požymių. Galima manyti, kad tokiu atveju vyksta nocicepcijos proceso, tikriausiai centrinėje nervų sistemoje, pokyčiai. Tokią nuomonę patvirtina daug įrodytų pokyčių smegenų suaktyvėjimo metu ir net specifinėse smegenų struktūrose. Todėl buvo pasiūlyta įtraukti naują terminą apibūdinti skausmo būklei, kuriai būdingi klinikiniai ir psichofiziniai požymiai, kylantys dėl pakitusios nocicepcijos, nepaisant to, kad nėra aiškaus faktinio ar gresiančio audinių pažeidimo, galinčio suaktyvinti nociceptorius, ir somatosensorinės nervų sistemos pažaidos, lemiančios lėtinį skausmą.

Pradiniame variante būsimam naujam terminui pasiūlyti trys būdvardžiai: 1) „nociplastinis“ (nocicepcinis plastiškumas), t. y. atspindi pokyčius nocicepciniuose keliuose, 2) „algopatinis“ (graikų kalba „algos“ – nuo skausmo, „patheia“ – kančia), t. y. patologinis skausmo, kurio nesukelia sužalojimas, jutimas; 3) „nocipatinis“ (nocicepcinė patologija), t. y. nenormali nocicepcijos būklė. Vėliau apsistota ties terminu „nociplastinis skausmas“. Trečio mechanistinio deskriptoriaus naudojimas klinikinėje praktikoje – tai galimybė suteikti pagrįstumą paciento skausmo patirčiai, palengvinti pacientų ir gydytojų bendradarbiavimą diagnozuojant skausmą. 

Naujasis skausmo terminas „nociplastinis skausmas“ buvo patvirtintas TSSA taryboje 2018 m. ir yra įtrauktas į oficialiąją skausmo terminiją.

Plačiau skaitykite žurnale „Skausmo medicina“ Nr. 1 (45), 2020Nr. 1 (46), 2021.

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.