Tarp Europos šalių cukriniu diabetu (CD) sirgusių suaugusiųjų daugiausia buvo Portugalijoje (9,86 proc.), mažiausia – Airijoje (3,43 proc.). Lietuvoje sergamumas CD tarp suaugusiųjų buvo 3,69 proc. ES vidurkis – 6,04 proc. (2017 m. duomenys)

Nutukusių žmonių kraujospūdžio matavimas: iššūkiai ir ypatumai

2019-02-05

Iki šiol nėra vieningos nuomonės, ar manžetės ir pripučiamos kameros charakteristikos turėtų atitikti paciento rankos metmenis ir kiek tai gali turėti įtakos kraujospūdžio matavimo rezultatams. Manžetės parinkimas priklauso ne tik nuo žasto storio, bet ir nuo formos, kuri daugelio nutukusių asmenų panaši į nupjautą kūgį. Taikant tradicinį auskultacinį kraujospūdžio matavimo metodą, užvyniojus didelę cilindrinę manžetę ant nupjauto kūgio formos žasto, gaunami netikslūs, per dideli, kraujospūdžio rodmenys: jei žasto perimetras 42 cm arba didesnis, paklaida siekia 5/3 mm Hg.

 

Tinkamos manžetės parinkimas matuojant nutukusių asmenų kraujospūdį tapo dar aktualesnis pradėjus naudoti oscilometrinius matuoklius, kurių rodmenys susiję ne su arterijos okliuzija, o su oscilometriniu pikiniu signalu. Naujausi kai kurių gamintojų matuokliai turi vadinamąsias plataus pasirinkimo manžetes, tinkamas įvairaus storio rankoms. Šios manžetės, sujungtos su oscilometriniais matuokliais, turinčiais programinę įrangą, sudaro galimybę tiksliai išmatuoti kraujospūdį pagal specialų algoritmą. Naujieji matuokliai ypač tinkami asmenims, kurių trumpos rankos, nes jiems įprastinio pločio manžetės netinka.

Esama ir kitokių alternatyvų nutukusių asmenų kraujospūdžiui pamatuoti, kaip antai matavimas užvyniojus manžetę ant dilbio. Riešo matuokliai taip pat gan populiarūs, tačiau klinikinėje praktikoje jie dažnai nuvilia.

 

Kokia turi būti optimali matuoklio manžetė

Nuo pat XX amžiaus pradžios, kai buvo išrasti gyvsidabrio sfigmomanometrai (gyvsidabriniai kraujospūdžio matuokliai), netyla diskusijos, kokia turėtų būti optimali matuoklio manžetė. Net ir šiandien nėra vieningos nuomonės, ar manžetės ir kameros charakteristikos turėtų atitikti paciento rankos metmenis ir kiek tai gali turėti įtakos kraujospūdžio matavimo rezultatams. Tai, kad netinkama manžetė gali lemti netikslius kraujospūdžio matavimo rezultatus, gerai žinomas faktas. Jei manžetė ir kamera per mažos, prietaiso rodmenys bus didesni už esamą kraujospūdį, tačiau į šią aplinkybę praktikos gydytojai dažnai nekreipia dėmesio, matuodami nutukusių asmenų kraujo spaudimą.

Tarptautinių mokslo draugijų rekomendacijos dėl korektiško kraujospūdžio matavimo dažniausiai pateikiamos neišsamiai. Amerikos širdies asociacija rekomenduoja naudoti 4 dydžių manžetes, parenkant tinkamiausią pagal paciento rankos storį vadovaujantis 40 (plotis) x 80 (ilgis) proc. taisykle. Esant 22–26 cm perimetro žastui, rekomenduojama 10 x 24 cm manžetė, esant 27–34 cm perimetrui – 13 x 30 cm manžetė, esant – 35–44 cm perimetrui – 16 x 38 cm manžetė, o 45–52 cm perimetro žastui – 20 x 42 cm manžetė. Britų hipertenzijos draugija rekomenduoja vienodas 12 cm pločio manžetes nepriklausomai nuo žasto storio, tačiau nurodo, kad manžetės ir kameros ilgis turėtų būti parenkamas pagal rankos perimetrą.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 7

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.