Higienos instituto Sveikatos informacijos centro specialistai parengė metodines rekomendacijas „Sveikatos informacijos komunikacija“, kuriose supažindinama su sveikatos informacijos paruošimo, pateikimo ir sklaidos ypatumais.

Optimistinės ateities gastroenterologijos perspektyvos ir nauji iššūkiai

2019-06-26

Apie naujausias virškinamojo trakto ligų diagnostikos ir gydymo galimybes, gydytojų gastroenterologų požiūrį į šias ligas, medicinos inovacijas bei naujus iššūkius kalbamės su LSMU MA Gastroenterologijos klinikos vadovu profesoriumi Juozu Kupčinsku...

Kokios bendros ligų tendencijos šiuo metu klostosi Lietuvos gastroenterologinių patologijų žemėlapyje?

Pas mus ligos tampa vis labiau panašios į Vakarų šalių gastroenterologijos problematiką. Mūsų žmonių gyvenimo būdas, mityba iš esmės nesiskiria nuo vakariečių ir visų tų ligų, kurios būdavo diagnozuojamos prieš 20 metų. Tiktai šiek tiek keičiasi jų profilis. Aiškiai matome, kad gerokai daugėja uždegiminių, autoimuninių virškinamojo trakto ligų. Antroji tendencija – ilgėjant gyvenimo trukmei daugėja onkologinių susirgimų. Tačiau, be abejo, gerėja šių ligų diagnostika. Taigi, pagrindiniai pokyčiai vyksta šiomis kryptimis.

Dažniausios šiuo metu virškinamojo trakto ligos yra gastroezofaginis refliuksas (GERL), dirgliosios žarnos sindromas, toliau išlieka gana aktualūs funkciniai sutrikimai. Palyginti dabartinę situaciją su buvusia maždaug prieš 20 metų, galima teigti, kad gerokai sumažėjo sergančiųjų opalige. Nežinome, kas šią ligą sukelia, bet galime sėkmingai ją gydyti. Per pastaruosius penkerius metus visiškai pasikeitė Hepatito C gydymo galimybės. Jei anksčiau pacientams skyrėme vaistus, sukeliančius daugybę šalutinių poveikių, be to, jie užtikrindavo sėkmingą gydymą tiktai apie 40 proc. pacientų, dabar yra saugūs vaistai, kurių pagalba praktiškai galime visiškai išgydyti visus hepatitu C sergančius pacientus.

Turbūt viena dažniausių mirties priežasčių įvardijamos onkologinės ligos. Kaip vertinate situaciją ir mirštamumo rodiklius? Kaip jie keičiasi? Ir nuo kokių ligų žmonės miršta dažniausiai?

Dažniausia virškinamojo trakto onkologinė liga yra storosios žarnos vėžys. Sergamumas šia liga Lietuvoje nelabai išsiskiria iš visos Europos konteksto. Vakarų šalyse sergamumas yra didesnis, bet visada norisi priminti žmonėms, kad Lietuvoje veikia Storosios žarnos patikros programa. Tai reiškia, kad visiems gyventojams, kuriems yra 50 metų, atlikus slaptą kraujavimo testą išmatose, esant poreikiui skiriamas papildomas tyrimas. Praktiškai tai vienintelė virškinamojo trakto onkologinių ligų patikros programa, veikianti Lietuvoje. Todėl labai norisi paraginti visus gyventojus ja pasinaudoti.

Kitos onkologinės ligos – kasos, skrandžio, stemplės, kepenų yra retesnės. Žinoma, medicina nestovi vietoje, keičiasi tiek diagnostika, tiek gydymas, Lietuvą pasiekia naujos metodikos, todėl manau, kad Lietuvoje situacija, susijusi su virškinamojo trakto onkologinių ir kitų ligų diagnostika bei terapija, tikrai yra pakankamai gera. 

 

Kokios šiuolaikinės diagnostikos technologijos pastaruoju metu yra taikomos praktikoje ir kiek svarbus jų įdiegimas bei naudojimas?

 

Sudėtingas klausimas... Kalbant apie vėžį, problema išlieka ta pati – kol stadija ankstyva, simptomų nėra. Praktiškai didžiosios dalies pas mus atvykstančių pacientų, sergančių skrandžio, kasos, stemplės vėžiai jau būna gerokai pažengusių stadijų. Kokių nors modernių invazinių diagnostikos priemonių vis dar nesukurta. Mes savo laboratorijoje tiriame įvairius žymenis, o juos bandydami išsiaiškinti atliekame genomo analizes, bet kol kas klinikinėje praktikoje ankstyvai diagnostikai skirtų programų nėra. Kaip jau minėjau, gerai veikia tiktai Storosios žarnos vėžio patikros programa.

 

Be abejo, gastroenterologų darbe endoskopija ir ultragarsas yra neatsiejami mūsų darbo įrankiai. Lietuvoje dirba daugybė pagal vakarietiškus standartus parengtų gydytojų gastroenterologų, kurie gerai įvaldę tiek endoskopinius, tiek ultragarsinius tyrimus. Kiekvienas pacientas, kuris kreipiasi į gastroenterologą, tikrai yra visapusiškai ištiriamas ir tinkamai gydomas. Šiuo atžvilgiu mes nė kiek neatsiliekame nuo vakarietiškos diagnostikos standartų. Esant poreikiui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Kauno klinikose yra visos galimybės pasitelkti daug sudėtingesnius tyrimus – kompiuterinę tomografiją, magnetinį rezonansą, kapsulinę endokopiją, kurių pagalba, esant tam tikroms aplinkybėms, galima patikslinti ligų diagnozes.

 

Minėjote, kad pacientui suteikiamas visas reikalingas šiuolaikinis gydymas. Kokios tos galimybės? Kaip vertinate gydymo naujausiais vaistais bei modernių technologijų taikymą gastroenterologijoje?

 

Kaip jau minėjau, didelis pokytis įvyko gydant hepatitą C bei uždegimines žarnyno ligas. Mums tapo prieinami biologinei terapijai skirti vaistai, kurie skiriami sunkiausiomis opinio kolito ir Krono ligomis sergantiems pacientams gydyti. Tokiu atveju teikiama optimali pagalba tiktai patvirtina, kad niekuo nesiskiriame nuo vakarietiškų gydymo standartų. Gydymas prieinamas ir kitomis, sakykime, paprastesnėmis ligomis sergantiems pacientams. Vaistų kompensavimo tvarka yra pasikeitusi. Dabar praktiškai 100 proc. yra kompensuojami visi vaistai, skiriami autoimuninėms žarnyno ligoms, hepatitui C gydyti ir biologinei terapijai. Taigi, išgyvenamumo galimybių daugėja.

Norisi priminti, kad sėkmingai dirbame ir su retomis bei ypač retomis ligomis sergančiais pacientais. LSMU MA Kauno klinikose sėkmingai veikia Kepenų transplantacijos centras. Kiekvienais metais atliekame po dešimt ir daugiau kepenų transplantacijų. Iš tikrųjų užtikriname visą paslaugų spektrą nuo diagnostikos iki organų transplantacijos.

 

Beje, turime puikias hepatito C diagnostikos galimybes bei modernius vaistus jam gydyti, tačiau kyla kita problema – kaip surasti tuos pacientus, kuriems ši liga dar nėra diagnozuota? Daugelyje šalių šeimos gydytojai turi teisę atlikti hepatito C tyrimus. Pas mus, deja, to nėra, bet mes stengsimės, kad tokia galimybė atsirastų. Nes hepatitas C jokių simptomų neturi, bet galima atkreipti dėmesį į tam tikrų pacientų rizikos grupes, kurias šeimos gydytojai galėtų identifikuoti, atlikti tyrimus, ir, nustačius hepatito C virusą, nusiųsti specialistams gastroenterologams gydyti. Taigi, šioje srityje norėtųsi pokyčių.

Kaip ir minėjau, mūsų klinikoje parengti gydytojai gastroenterologai sėkmingai dirba visoje Lietuvoje, tiek didesniuose, tiek mažesniuose miestuose, ir visiems pacientams tos paslaugos yra tikrai prieinamos.

 

Koks, jūsų nuomone, yra bendrosios praktikos gydytojo vaidmuo gastroenterologinių ligonių gydymo grandinėje? Ar jis atitinka Jūsų lūkesčius?

 

Mes esame labai patenkinti gastroenterologų ir šeimos gydytojų bendradarbiavimu. Bendrosios praktikos gydytojai tikrai puikiai žino nerimo simptomus ar tuos pakitimus, kuriuos nustačius reikia pacientą nusiųsti gastroenterologo konsultacijai. Be to, visas neekstrinės pagalbos srautas keliauja per juos ir mes tikrai neturim kuo skųstis.

 

Sakote, kad LSMU MA parengti gydytojai gastroenterologai yra puikios kompetencijos ir aukšto profesinio meistriškumo. Tačiau, pripažinkite, tobulėjimas vyksta nuolat. Kur Jūsų kolegos, ypač jaunieji, neseniai tapę gydytojais gastroenterologais, semiasi papildomų žinių ir patirties?

 

Į mediciną naujienos ateina kasmet. Žinios iš tiesų keičiasi labai greitai. Kalbant apie universitetinę mediciną, bendravimas su užsienio partneriais ir mokslinė veikla yra ypatingai svarbi, nes kitaip tiesiog gyventi negalime. Mes stengiamės aktyviai veikti šia linkme, dalyvaujame daugybės tarptautinių organizacijų veikloje, tarptautiniuose kongresuose, seminaruose ir moksliniuose projektuose. Na, o visas įgytas žinias stengiamės perkelti į Lietuvą, panaudoti tiesioginėje klinikinėje praktikoje ar mokslinėje veikloje. 

 

 

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“. 2019 m. Nr. 4

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.