Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius (sausio - balandžio mėn.) nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės pasiskiepijo dvigubai daugiau asmenų nei pernai per tą patį laikotarpį atitinkamai 28 061 ir 13 553 asmenys.

„Pacientas turi žinoti, kad gydymas gali padėti jam tik pačioje ligos pradžioje“

2019-01-07

Docentė Dalia Mickevičienė

LSMU MA Neurologijos klinika

 

Savo pranešime kalbėjau daugiausia apie išsėtinės sklerozės diagnostiką. Taip pat dalyvavome diskusijose apie besikeičiančius išsėtinės sklerozės gydymo tikslus. Dabar jau yra aiški nuostata, kad išsėtinę sklerozę reikia stengtis diagnozuoti kuo anksčiau. Pacientas turi žinoti, kad gydymas gali padėti jam tik pačioje ligos pradžioje. Tai, ką mes anksčiau vadinome ankstyva išsėtinė sklerozė, faktiškai yra jau vėlyva išsėtinė sklerozė. Kai pacientas pajunta ligos simptomus, dažniausiai jau būna vėlu kaip nors veiksmingai jam padėti. Deja, dar neturime metodų ir priemonių, kurios padėtų išsiaiškinti išsėtinę sklerozę subklinikinės fazės metu. Todėl reikia stengti atpažinti, pastebėti bent jau pačius ankstyviausius, dar visai neryškius simptomus. Žinoma, daugelis pacientų nenori patikėti, kad koks nors lengvas simptomas (truputį svaigsta galva, pasilpsta koja, sutrinka koordinacija) galėtų būti sunkios ligos pranašas. Dažniausiai šie pacientai pirmiausia patenka pas šeimos gydytojus, po to siunčiami neurologo konsultacijos. Todėl šeimos gydytojai turėtų budrūs dėl galimos išsėtinės sklerozės, laiku pastebėti ir įtarti jos simptomus, o kilus įtarimų siųsti pacientą neurologo konsultacijos dėl tolesnių tyrimų ir diagnozei patikslinti. Įtarimų turėtų kelti, pavyzdžiui, jauno amžiaus pacientas, kuriam atsirado į smegenų išemijos panašių simptomų – galvos svaigimas, galūnės užtirpimas ar silpnumas, koordinacijos sutrikimai. Juk sunku patikėti, kad dvidešimtmečiui galėtų būti aterosklerozinė galvos smegenų išemija!

Pacientai kartais stebisi, kad norime jį aktyviai gydyti „beveik sveiką“. Bet būtent šios stadijos metu ir turėtume pradėti aktyvų gydymą. Vėliau pradėtas gydymas jau mažai bepadeda.

Pastaraisiais metais keitėsi požiūris į išsėtinės sklerozės gydymą, gydymo taktiką. Dabartiniu metu prieita vieningos nuomonės, kad gydymas nuo pat pradžių turėtų būti aktyvus, netgi agresyvus ir pradėtas kuo anksčiau, kad galėtume sustabdyti galvos smegenų audinio nykimą. Įrodyta, kad sergant išsėtine skleroze galvos smegenyse atsiranda ne tik židininių, bet ir difuzinių pažeidimų, atrofuojasi smegenys, mažėja jų masė. Tai pastebima jau pradiniu ligos periodu.

Pastaruoju metu atsirado vaistų, galinčių paveikti, stabdyti ir pirminę progresuojančią ligos formą. Ji nėra dažna, sudaro apie 10–15 proc. visų ligos atvejų, apie 80–85 proc. – remituojanti recidyvuojanti forma. Pirminę progresuojančią, agresyviąją, ligos formą taip pat reikia stengtis pradėti gydyti kuo anksčiau, nelaukiant, kol pacientas atsisės į neįgaliojo vežimėlį.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 7

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.