Pažinimo funkcijų svarba kochlearinei implantacijai

2018-12-03

Straipsnyje analizuojama pacientų po kochlearinės implantacijos kalbos suvokimo sąsajos su kognityvinėmis funkcijomis, jų adaptacija ir mokymosi tendencijos po implantacijos.

 

Importance of cognitive functions for cochlear implantation

Key words: cochlear implantation, cognitive functions, patients learning.

Summary. The article analyzes the relationship between patients‘speech intelligibility and cognitive functions, their adaptation and learning tendencies after cochlear implantation.

 

Kochlearinė implantacija (KI) yra auksinis standartas, atkuriantis klausą kurtiesiems. Tačiau kalbos suvokimas yra sudėtingas procesas ir ne visiems pacientams po implantacijos jis yra pakankamai geras [1]. Tokie veiksniai, kaip antai: kurtumo trukmė, paciento amžius, elektrodo padėtis, turi įtakos operacijos sėkmei, tačiau jie nevisiškai turi įtakos galutiniams rezultatams. M. H. Davis ir bendraautoriai teigia, kad pažinimo funkcijos atlieka svarbų vaidmenį kalbos suvokimui, nes tai yra daug sudėtingesnis procesas nei paprastas garso perdavimas iš ausies į smegenis [2]. Norint suvokti kalbą, ją reikia selektyviai atrinkti, interpretuoti ir suprasti iš viso aplinkos supančio triukšmo. Be to, kalba turi būti išsaugoma trumpalaikėje atmintyje. Visi šie pažinimo procesai turi įvykti per trumpą laiką, siekiant užtikrinti sklandų pokalbį. Per kochlearinį implantą perduodamas garsinis signalas yra paverčiamas elektriniu, todėl jis labiau iškraipomas nei sveiko žmogaus klausos organe. Tokiam signalui ištaisyti ir apdoroti pažinimo funkcijos yra dar reikšmingesnės [3].

 

Pacientų, turinčių kochlearinius implantus, pažinimo funkcijos ir kalbos suvokimas

 

Žmogui, kurio normali klausa, pablogėjus klausymo sąlygoms, smegenys ištaiso neišgirstus praleistus žodžius, žodžių galūnes ir suvokia kalbą, pasinaudojant ankstesnėmis žiniomis bei kalbiniu kontekstu. Ši smegenų savybė vadinama foneminiu atkūrimu, sustiprina kalbos suvokimą. Kochlearinius implantus turintiems pacientams foneminis atkūrimas yra labai svarbus. Bhargavos ir bendraautorių eksperimentinio tyrimo, kuriame sveiki žmonės atliko kalbines audiometrijas, naudojant akustinį KI modelį, rezultatai parodė prastesnį kalbos suvokimą [4]. Tolesni šių autorių tyrimų rezultatai atskleidė, kad kochlearinius implantus turintys pacientai naudoja skirtingus kalbos atkūrimo modelius triukšmingoje ir ramioje aplinkoje, lyginant su sveikais asmenimis. Kalbos suvokimas tomis pačiomis sąlygomis kochlearinius implantus turinčių pacientų buvo prastesnis, lyginant su normaliai girdinčiais tiriamaisiais, tačiau modifikavus kalbinę audiogramą, prailginant intervalus tarp žodžių, kalbos suvokimas tarp grupių buvo panašus [5]. Be to, kai kurie kochlearinius implantus turintys pacientai kalbinę audiogramą atliko gerai ir prieš minėtą modifikaciją. Nors pastarasis pastebėjimas nenurodo priežastingumo (t. y., ar kad šie pacientai geba geriau atkurti kalbą, nes jų geresnės pažinimo funkcijos, ar kad gerai veikiantis implantas padeda tiek kalbos suvokimui, tiek susijusiems pažinimo procesams), rezultatai rodo, kad kalbos suvokimas skiriasi dėl individualių pažinimo funkcijų bei įgūdžių.

 

Kochlearinio implanto įtaka pažinimo funkcijoms

 

Kochleariniai implantai turi įvairius garsinio signalo apdorojimo būdus, o tai veikia pažinimo funkcijas skirtingais keliais. Kol kas nėra tokių tyrimų metodų, kuriais būtų galima įvertinti pažinimo funkcijų ir kalbos suvokimo procesus. Kalbinė audiometrija parodo procentinę suprastos kalbos dalį, tačiau negali įvertinti pagrindinių pažinimo funkcijų ir lingvistinių procesų. Kochlearinis implantas, kuris yra optimizuotas kalbinei audiometrijai, nebūtinai yra optimizuotas geram pažintiniam ir kalbiniam apdorojimui. Kochlearinius implantus turintiems pacientams visa tai gali daryti neigiamą įtaką kalbos funkcijai, didinti klausos pastangas bei kelti nuovargį.

Siekiant sužinoti, kaip skirtingi kochlearinių implantų garsinio signalo apdorojimo būdai gali veikti pažinimo procesus, buvo atliktas eksperimentinis tyrimas. Pals ir bendraautoriai vertino atsako trukmę antrinei protinei užduočiai įvykdyti, kartu atliekant kalbinę audiometriją, ir įrodė, kad skirtingi kochlearinių implantų garsinio signalo apdorojimo būdai sukėlė skirtingas apkrovas pažinimo funkcijoms, išgaunant tą patį kalbos suvokimą [6]. Šių tyrimų rezultatai atskleidė, kad skirtingi garsinio signalo apdorojimo būdai, nors ir padeda suvokti kalbą, tačiau naudojami pažinimo procesai yra nevienodi, norint pasiekti tą patį rezultatą. Todėl pacientų sveikatai naudingesni yra tokie kochlearinių implantų nustatymai, kurių dėka reikalingos mažesnės pažinimo funkcijų apkrovos ir nesukeliamas nuovargis.

 

Mokytis vėl klausytis

 

Pacientas, kuriam implantuoti kochleariniai implantai, turi iš naujo išmokti klausyti bei suprasti kalbą. Mokymasis ir adaptacija gali tęstis ilgiau nei metus [7]. Todėl naudingos visos mokymosi programos, kurios gali padėti kochlearinius implantus turintiems pacientams lengviau ir greičiau adaptuotis. Naujausiuose tyrimuose didžiausias dėmesys kreipiamas į mokymo metodus, kuriuose siekiama padėti pacientams geriau išnaudoti jų kalbos ir pažinimo funkcijų procesus (mokymų pagrindas yra foneminis atkūrimas).

Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2018 m. Nr. 1

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.