Svarbu: viešojoje erdvėje sklindant prieštaringai informacijai, Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį, kad gydytojai akušeriai ginekologai ragina moteris skiepytis nuo COVID-19 ir tokiu būdu apsaugoti save nuo sunkių ligos pasekmių.

Periferinių arterijų liga: šiuolaikinio gydymo iššūkiai ir galimybės

2021-06-01

Doc. dr. Donatas Inčiūra,

LSMU MA Kardiochirurgijos klinika

 

Periferinių arterijų liga (PAL) vadinama liga, pasireiškianti galūnių (dažniausiai kojų) arterinės kraujotakos sutrikimu, kai dėl arterijų susiaurėjimo ar užakimo sumažėja arba visiškai nutrūksta kraujo tiekimas į tolimesnius audinius. Apie 95 proc. atvejų lėtinę PAL sukelia arterijų aterosklerozė. Pradinėse stadijose liga gali būti besimptomė.

Epidemiologinių tyrimų duomenimis, PAL paplitimas populiacijoje siekia 3–10 proc. Apie 3 proc. 40-mečių, 6 proc. 60–65 metų ir 15–20 proc. > 70 metų asmenų pasireiškia PAL simptomas – protarpinis šlubumas. Didėjant vidutinei gyvenimo trukmei ir visuomenei senstant, PAL paplitimas didėja. Tyrimai rodo, kad per 10 metų (2000–2010 m.) Europos Sąjungoje mažų ir vidutinių pajamų šalyse sergamumas PAL padidėjo 28,7 proc., o didelių pajamų šalyse – 13,1 procento. Besimptomė PAL pasitaiko 4 kartus dažniau negu simptominė (santykis 4 : 1).  

JAV apie 8,5 mln. vyresnių negu 40 metų žmonių diagnozuota PAL, o pasaulyje – per 202 mln. 

Sergamumas PAL didėja ir dėl augančio diabeto paplitimo. Kraujagyslių medicinos paslaugų poreikis per pastaruosius 20 metų padidėjo 40 procentų. Kasmet pasaulyje nuo aterosklerozės ir jos pasekmių miršta apie 15 milijonų žmonių. Lietuvoje kasmet kritinė galūnių išemija nustatoma iki 3 000 gyventojų. Apie 18,3 proc. žmonių jaučiasi sveiki, bet turi aterosklerozinės kraujagyslių ligos rizikos veiksnių, todėl PAL ir kitomis aterosklerozės sukeltomis ligomis rizikuoja susirgti vėliau.

 

Sisteminis pobūdis

PAL yra bendros, generalizuotos, aterosklerozinės kraujagyslių ligos pasireiškimas viename iš trijų kraujotakos baseinų – galūnių kraujagyslėse. Kitos šios ligos išraiškos – išeminės širdies ir galvos smegenų kraujagyslių ligos, galinčios komplikuotis miokardo infarktu ir galvos smegenų insultu.

Daugiasistemis aterosklerozinės ligos pobūdis atspindi įvairių kraujotakos baseinų pažeidimą ir blogesnę prognozę. PAL retai būna viena liga, dažniausiai kartu nustatoma: 

  • išeminė širdies liga – 25–70 proc., 

  • reikšminga (>70 proc. spindžio) miego arterijų stenozė – 14–19 proc.,  

  • reikšminga inkstų arterijų stenozė (>75 proc. spindžio)  – 10–23 proc. atvejų. 

Apie 18–22 proc. miego arterijų stenozę turinčių ir 7– 6 proc. išemine širdies liga (IŠL) sergančių pacientų nustatoma PAL.

PAL eiga dažniausiai būna sunkesnė, kai lygiagrečiai diagnozuojama IŠL. Kairiosios priekinės vainikinės arterijos stenozė ir kelių kraujagyslių IŠL yra nepriklausomas PAL atsiradimo rizikos veiksnys. IPSILON tyrimo duomenimis, PAL sergantiems pacientams yra patikimai didesnė rizika patirti miokardo infarktą ar insultą. 

Jei sergant IŠL diagnozuojama PAL, nemirtinų ir mirtinų širdies ir kraujagyslių įvykių per metus rizika padidėja nuo 13 proc. iki 23,1 procento. PAL baigtis blogina ir širdies nepakankamumas, dėl kurio blogėja periferinė kraujotaka.

Bet kurio tipo cukrinis diabetas padidina periferinės aterosklerozės riziką. Metaanalizių duomenimis, santykinė PAL rizika sergant diabetu siekia 1,88. Diabetas skatina distalinės PAL ir daugiakraujagyslinės IŠL atsiradimą, didina vainikinių/ periferinių arterijų šuntavimo poreikį, palyginti su diabetu nesergančiais asmenimis. Kiekvienas HbA1c kiekio padidėjimas 1 procentu santykinę mirčių nuo visų priežasčių riziką padidina 1,15, širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) riziką – 1,15, širdies nepakankamumo riziką – 1,11, ūminio PAL epizodo riziką – 1,29 karto. 

Sigvant ir bendraautorių duomenimis, 5 metų mirtingumo nuo ŠKL rodikliai sergant PAL daugiau kaip du kartus didesni negu kontrolinės populiacijos (13 vs 5 proc.). Didžiausio aterotrombozės registro REACH (68 tūkst. pacientų) duomenimis, pacientų, sergančių simptomine PAL, mirtingumas patikimai didesnis (2,4 proc.) palyginti su sergančiaisiais išemine širdies ar galvos smegenų kraujagyslių liga (1,8 proc.). 

 

Klinikinė eiga

Dažniausiai PAL eiga lėtinė, pamažu progresuojanti. Sunkių arterinės kraujotakos sutrikimo epizodų, sukeltų  embolizacijos ar aterosklerozinės plokštelės plyšimo ir trombozės, pasitaiko retai. Būdingiausias PAL simptomas – protarpinis šlubumas (lot. claudicatio intermittens). Tai galūnės (kojos) skausmas, diskomfortas ar silpnumas, atsirandantis einant (dirbant raumenims) ir praeinantis sustojus, pailsėjus.

Apie 70 proc. PAL sergančių pacientų protarpinis šlubumas yra vienintelis kliniškai pasireiškiantis simptomas. Vengdamas kojų skausmo, pacientas pradeda mažiau vaikščioti, mažėja jo fizinis aktyvumas, o tai dar labiau blogina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą ir būklę (ydingas ratas). 

Skausmas būna simetriškas arba asimetriškas, gali apimti įvairias kojos vietas – blauzdas, šlaunis, sėdmenis. Tai priklauso nuo to, ar abiejų kojų arterijos yra pažeidžiamos ir kokios arterijos užanka. Jei pažeidžiama šlaunies arterija, atsiranda skausmas blauzdoje, jei pilvinė aorta ir/ ar klubinės arterijos, skausmas gali pasireikšti sėdmenyse, šlaunyse ir blauzdose. Taip pat gali atsirasti impotencija vyrams dėl vidinių klubinių arterijų užakimo.

Progresuojant PAL skausmas gali stiprėti ir pasireikšti išeminiu ramybės skausmu: naktį, ramiai gulint, palengvėja nuleidus koją žemyn, koja gali sutinti. Išeminiai ramybės skausmai išvargina pacientą, sutrikdo nakties miegą ir poilsį. Išeminiai ramybės skausmai, o vėliau – trofinių opų ir nekrozės atsiradimas yra vadinamas kritine galūnės išemija.

Apie ketvirtadalis PAL sergančių pacientų, varginamų protarpinio šlubumo, ligos simptomai sumažėja savaime, trečdaliui–pusei pacientų simptomai išlieka nepakitę, o ketvirtadaliui – blogėja, sunkėja. Sunkios eigos PAL pasitaiko nedažnai, tik apie 2 proc. pacientų, kuriuos vargina protarpinis šlubumas, per 10 prireikia amputuoti koją, 5,7 proc. kasmet miršta. Atsiradus išopėjimų, mirštamumas padidėja iki 28,7 proc. (COPART tyrimas).  

PAL progresuojant audinių kraujotaka silpnėja, iki visiškai nutrūksta. Kliniškai tai pasireiškia audinių žūtimi, nekroze. Galūnės amputacija tuomet lieka vienintelė gydymo galimybė.

Lėtinio apatinių galūnių arterinės kraujotakos nepakankamumo stadijos pagal Renė Fonteną (Rene Fontaine):

I – besimptomė liga;

II – protarpinio šlubumo stadija;

II a – be skausmo nueinamas atstumas >200 m;

II b – be skausmo nueinamas atstumas

III – nuolatinio skausmo stadija;

IV – gangrena ir išopėjimai.



Klinikinis įvertinimas

Tiriant ligonius, kurie, įtariama, serga PAL, rekomenduojama auskultuoti kraujagysles ir čiuopti pulsus. Palpuojant arterijų pulsacija įvertinama pagal AHA/ACC skalę (nuo 0 iki 3): 

0 – nėra pulso; 1 – susilpnėjęs pulsas; 2 – normalus pulsas; 3 – labai stiprus pulsas.

Rekomenduojama auskultuoti kojos arterijas tuo pačiu metu čiuopiant riešo arterijos pulsą. Įvertinama miego arterijos, rankų arterijų, pilvinės aortos, šlaunies, pakinklio ir pėdos arterijų pulsacija. Įsidėmėtina, kad pulso nebuvimas (neužčiuopimas) dar nereiškia galūnės išemijos. Apie 10 proc. suaugusių žmonių neužčiuopiama pėdos arterijos pulso, 3 proc. iš jų neturi jokių išemijos požymių.

PAL diagnozuoti gali būti atliekami šie neinvazniai testai:

  • nustatomas kulkšnies (arba kulkšnelių) ir žasto indeksas (KŽI),

  • bėgimo takelio testas,

  • matuojamas nykščio indeksas,

  • atliekama dvigubo (Doplerio) skenavimo kraujotakos echoskopija, 

  • nustatomas transkutaninis deguonies slėgis (TcPO2).

 

Pats svarbiausias ir dažniausiai nustatomas yra KŽI (kulkšnies ir žasto sistolinių spaudimų santykis).

  • KŽI norma: 1–1,2

  • ribinis (įtariama PAL): 0,91–0,99

  • protarpinis šlubumas: 0,5–0,9

  • išeminiai ramybės skausmai:

  • galima gangrena, opos (didelė galūnės amputacijos tikimybė):

 

Gydymo principai

Šiuolaikinį PAL gydymą apibrėžia 2019 m. Europos kraujagyslių specialistų draugijos priimtos Periferinių arterijų diagnostikos ir gydymo gairės, kuriose pristatomas įvairaus amžiaus suaugusių asmenų besimptomės ir simptominės apatinių galūnių PAL, sukeltos kraujagyslių aterosklerozės, gydymas. PAL yra sisteminė liga, ja sergant reikšmingai padidėja įvairių kraujagyslinių įvykių tikimybė, todėl PAL gydymas turi būti sisteminis, mažinantis bendrąją ŠKL riziką.

PAL gydymas orientuojamas trimis kryptimis: skausmo kontrolė, ŠKL rizikos veiksnių šalinimas ar modifikacija, gretutinių ligų (hipertenzijos, diabeto ir kt.) gydymas. Gydant PAL stengiamasi bent perpus sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų veiksnių įtaką, adekvačiai gydyti kitų kraujagyslinių baseinų ligas (išeminę širdies ir galvos smegenų kraujagyslių ligas), gerinti periferinę kraujotaką (esant simptomams).

 

 Sisteminio (kompleksinio) PAL gydymo komponentai

 

- Rizikos veiksnių mažinimas: atsisakyti rūkymo arba sumažinti surūkomų cigarečių skaičių, cukrinio diabeto, siekti MTL Ch, AKS tikslinių verčių. 

- Ilgalaikis fizinis aktyvumas – vaikščiojimo treniruotės.

- Antitrombocitiniai vaistai.

- Kraujagyslių protekciniai vaistai (AKFI), statinai.

- Cilostazolas.

- Prostanoidai.

- Intervencinis gydymas.

 

  • Statinai rekomenduojami visiems PAL sergantiems pacientams. MTL Ch reikėtų sumažinti iki 1,8 mmol/l arba 50 proc. pradinio kiekio.

  • Antiagregantus (per dieną aspirino 75–150 mg arba klopidogrelio 75 mg.) rekomenduojama vartoti ilgą laiką simptomine PAL sergantiems pacientams ar po atliktos revaskuliarizacijos.

  • Dvigubas antiagregacinis gydymas mažiausiai vieną mėnesį rekomenduojamas po kojų arterijų stentavimo arba distalinio šuntavimo, arba kai operacijai naudojamas kraujagyslės protezas. 

 

Rekonstrukcinės arterijų operacijos yra simptominis gydymas, jis nepašalina veiksnių, skatinančių aterosklerozės atsiradimą ir progresavimą. 

PAL gydymas parenkamas atsižvelgus į ligos stadiją, simptomatiką, ligonio savijautą, bendrąją sveikatos būklę, gretutines ligas, toleravimą.

 

Antilipidinis gydymas

Į PAL gydymo schemą įeina statinai, jie sumažina širdies ir kraujagyslių įvykių riziką, sergamumą ir mirtingumą. Antrinei prevencijai statinų turėtų būti skiriama visiems PAL sergantiems pacientams, jei tik šie vaistai toleruojami. Siekiant reikšmingai sumažinti kraujagyslinių įvykių riziką, mažo tankumo lipoproteinų (MTL Ch) koncentraciją reikėtų sumažinti iki 1,8 mmol/l ar 50 proc. buvusio pradinio lygio. Statino derinys su ezetimibu gali pagerinti antilipidinio gydymo toleranciją (nes sudaro galimybę sumažinti statino dozę) ir padėti pasiekti mažesnius MTL Ch rodiklius. Jei statino ir ezetimibo deriniu nepavyksta pasiekti tikslinių MTL Ch rodiklių (

Visi PAL sergantys asmenys turėtų būti tiriami dėl galimo diabeto ir atvirkščiai. 

Esant PAL siektinas tikslinis arterinis kraujospūdis neturėtų būti didesnis už 130/80 mm Hg.

 

Antiagregantai 

Antitrombocitiniai vaistai yra būtina sudedamoji kompleksinio PAL gydymo dalis. 2019 m. gairėse nurodoma, kad klopidogrelis turi pranašumų, palyginti su aspirinu. 

EUCLID tyrimo duomenimis, klopidogrelis toks pat veiksmingas kaip ir tikagreloras, be to, geriau toleruojamas, tai yra dėl šalutinių poveikių klopidogrelio vartojimą pacientai nutraukia rečiau negu tikagreloro. 

Naujausių antitrombocitinių vaistų, tokių kaip P1Y12 adenozino receptorių antagonistai prasugrelis ir tikagreloras, veiksmingumas gydant PAL, intensyviai tyrinėjamas.  

Sergantiesiems simptomine PAL širdies ir kraujagyslių įvykių prevencijai rekomenduojama vartoti antitrombocitinių vaistų: 75–325 mg per dieną. aspirino arba 75 mg/d. klopidogrelio. Toks prevencinis gydymas iki 22 proc. sumažina miokardo infarkto, insulto ir kraujagyslinės mirties riziką. CAPRIE tyrimo duomenimis, gydant simptominę aterosklerozinę ligą, įskaitant PAL, klopidogrelis veiksmingiau sumažino širdies ir kraujagyslių įvykių dažnumą ir rečiau sukėlė kraujavimų negu aspirinas.

Dvigubos antitrombocitinės terapijos (aspirino ir klopidogrelio derinio) nauda mažinant sergančiųjų simptomine PAL širdies ir kraujagyslių riziką nėra išsamiai įvertinta. CHARISMA tyrimo duomenimis, dviguba antitrombocitinė terapija širdies ir kraujagyslių įvykių prevencijai indikuotina tiems simptomine PAL sergantiems asmenims, kuriems yra didelė išeminių įvykių rizika, o kraujavimo tikimybė maža. 

COMPASS tyrimo duomenimis, 100 mg per dieną aspirino derinys su geriamuoju antikoaguliantu rivaroksabanu 2 x 2,5 mg per dieną yra veiksmingas gydant PAL ir reikšmingai nepadidina kraujavimo rizikos.

Dipiridamolio veiksmingumas gydant PAL stokoja įrodymų. Antitrombocitinių vaistų nauda esant besimptomei PAL taip pat neįrodyta. Vieno tyrimo duomenimis, 100 mg per dieną aspirino vartojimas nesumažino besimptome PAL ir diabetu sergančių pacientų rizikos patirti nemirtiną arba mirtiną širdies ir kraujagyslių įvykį. 

 

Pacientai negauna tinkamo gydymo

Įvairių autorių atlikti tyrimai (PARTNERS JAV, GetABI ir kt.) rodo, kad daugelis PAL sergančių pacientų tinkamai negydomi, ypač lyginant su sergančiaisiais išemine širdies liga, insultu. Antai, 2 iš 3 IŠL sirgusių asmenų vartojo antitrombocitinių vaistų, palyginti su 1 iš 2 sirgusių simptomine PAL, statinų – atitinkamai 46 ir 23 proc. Tiktai 26 proc. asmenų, sirgusių simptomine PAL, žinojo, kad serga šia liga, kas antras – kad diabetas ir rūkymas didina PAL riziką, 1 iš 4 – kad sergant PAL didėja mirties nuo miokardo infarkto ir insulto išsivystymo grėsmė, 14 proc. – kad PAL gali komplikuotis tromboze ir baigtis galūnės amputacija. 

Tyrimų rezultatai rodo, kad visuomenė per mažai informuota apie PAL rizikas, baigtis ir prevencijos galimybes, o PAL sergantys pacientai negauna adekvataus gydymo. Swedvasc registro duomenimis, 2008–2013 m. iš 18,7 tūkst. revaskuliarizacijos į stacionarą atvykusių PAL sirgusių pacientų buvo gydomi: antitrombocitiniais vaistais – 73 proc., statinais – 60 proc., AKF inhibitoriais arba ARB (sartanais) – 57 proc., beta adrenoblokatoriais – 49 proc. Etaloninį gydymą (antitrombocitiniai vaistai arba antikoaguliantai + statinai) gavo 65 proc. protarpinį šlubumą ir 45 proc. kritinę galūnės išemiją patyrusių pacientų. 

 

Savito poveikio vaistai

Cilostazolas – tai geriamasis vaistas, 3-iojo tipo fosfodiesterazės inhibitorius, pasižymintis trejopu poveikiu: 

  • antiagregaciniu,

  • gerina endotelio veiklą, 

  • atpalaiduoja lygiuosius raumenis. 

Cilostazolas slopina pirminę ir antrinę trombocitų agregaciją, pasižymi vazodilataciniu poveikiu. Preparatas didina cAMF kiekį lygiųjų raumenų ląstelėse ir trombocituose, todėl atsipalaiduoja, išsiplečia kraujagyslės, slopinama trombocitų (kraujo plokštelių) agregacija. Cilostazolas skatina prostaglandino I2 sintezę endotelyje, šis prostaglandinas slopina trombocitų agregaciją ir atpalaiduoja kraujagyslių sienelių lygiuosius raumenis. Antitrombocitinis cilostazolo aktyvumas 10–3 kartus didesnis negu aspirino.

Placebu kontroliuojami tyrimai parodė, kad 6 mėn. trukmės gydymas cilostazolu reikšmingai padidino be skausmo ir maksimalų nueinamą atstumą (1 pav.). Panašiu poveikiu pasižymėjo 12 mėnesių gydymas kitu tos grupės vaistu naftidrofurilu (preparatas Lietuvoje neregistruotas – redaktoriaus pastaba). Pagal šiuos veiksmingumo kriterijus, cilostazolas patikimai pranoko pentoksifiliną. Palyginti su placebu, gydymas cilostazolu po 100 mg 2 kartus per dieną be skausmo nueinamą atstumą padidino vidutiniškai 31 metrais, o maksimalų nueinamą atstumą – 76 proc., palyginti su 20 proc. vartojant placebą. 

Gydymas cilostazolu pagerino ne tik PAL sergančių pacientų vaikščiojimo funkciją, bet ir gyvenimo kokybę. Didelės apimties tyrimas Study in Long-term Effects (1 885 pacientai) įrodė, kad gydymas cilostazolu nepadidino mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir kraujavimo rizikos. 

Naujausi tyrimai parodė, kad cilostazolo derinys su dviguba antitrombocitinė terapija, palyginti su placebu, reikšmingai sumažino restenozės po vainikinių ar periferinių arterijų intervencijos dažnį, tačiau šių vaistų derinys gali padidinti kraujavimų riziką. Cilostazolo derinys su vienu iš antitrombocitinių vaistų (klopidogreliu arba aspirinu) kraujavimo rizikos nepadidino.

2019 m. gairėse nurodoma, kad cilostazolas indikuotinas simptomine PAL sergantiems pacientams, kuriuos vargina protarpinis šlubumas, jei simptomai reikšmingai blogina gyvenimo kokybę, o treniravimasis vaikščiojant dėl kokių nors priežasčių negalimas arba neveiksmingas. Tyrimų duomenimis, cilostazolas reikšmingai padidino be skausmo ir maksimalų nueinamą atstumą. Palyginti su cilostazolu, pentoksifilinas reikšmingai mažiau pagerino šiuos parametrus: atitinkamai 13 vs 9 ir 25 vs 11 proc. (2 pav.). Šiuo metu pentoksifilinas nerekomenduojamas protarpinio šlubumo simptomams gydyti. Pentoksifilino poveikio mechanizmas iš esmės skiriasi nuo cilostazolo. Pentoksifilinas – tai ksantino (purino) derivatas, pasižymintis reologiniu veikimu: didina eritrocitų plastiškumą, mažina kraujo klampumą, suaktyvina skeleto raumenų kraujotaką. 

Cilostazolo vartojimas esant simptominei PAL paremtas IA klasės įrodymais. Cilostazolas sumažina PAL simptomus ir padidina nueinamą atstumą esant protarpinio šlubumo simptomams. Cochrane analizės duomenimis (15 dvigubai aklų, atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamų tyrimų, 3 718 pacientų), gydymas cilostazolu sumažino protarpinio šlubumo simptomus, veikė efektyviau negu pentoksifilinas, tačiau neturėjo įtakos mirties nuo ŠKL dažnumui. 

Cilostazolas dažniausiai gerai toleruojamas, retai pasitaikantys šalutiniai cilostazolo poveikiai daugiausia susiję su šio vaisto vazodilataciniu veikimu: tai galvos skausmas, svaigimas, viduriavimas, kūno pulsacijos jausmas.

 

Gydymo indikacijos ir taktika

Cilostazolo skiriama siekiant pailginti maksimalų ir be skausmo nueinamą atstumą, esant protarpiniam šlubumui, jei nėra ramybės skausmo ir periferinių audinių nekrozės požymių (tai atitinka PAL II stadiją pagal Fonteną).

Įprastinė rekomenduojama cilostazolo dozė: 100 mg 2 kartus per dieną. 

Tyrimai parodė, kad po 24 savaičių gydymo cilostazolu (200 mg per dieną) maksimalus nueinamas atstumas palyginti su placebo vartojimu, padidėjo 51 proc., be skausmo nueinamas atstumas – 59 procentais. 

Mažesnės cilostazolo dozės veikia silpniau: 50 mg 2 kartus per dieną šiuos parametrus padidino atitinkamai 38 ir 48 procentais.

Cilostazolu rekomenduojama gydyti 3 mėnesius. Jei poveikis teigiamas, gydymą reikėtų tęsti dar bent 3 mėnesius. 2019 m. gairėse nurodomos šios cilostazolo vartojimo kontraindikacijos: kliniškai ryškus širdies nepakankamumas, nestabilioji krūtinės angina, miokardo infarktas, per pastaruosius 6 mėn. taikytas perkateterinis vainikinių arterijų gydymas.

Jei per 3 mėnesius gydymas cilostazolu nesumažina PAL simptomų, šių vaistų vartojimą reikėtų nutraukti. Saugumas ir geras toleravimo profilis sudaro galimybes šį vaistą saugiai skirti pirminėje grandyje, šeimos medicinos praktikoje netgi be kardiologo ar kraujagyslių chirurgo konsultacijos ir rekomendacijų.  


Apibendrinimas

Periferinių arterijų ligos gydymas, kaip ir esant aterosklerozinei pažaidai kituose arterijų baseinuose – širdies vainikinėse bei galvos smegenų arterijose, turi būti kompleksinis, siekiant tikslinių cholesterolio, AKS verčių. Skiriamas adekvatus kraujagysles apsaugantis gydymas stabilizuoja aterosklerozinį procesą periferinėse arterijose, gerina kraujotaką. Taikant optimalų antiišeminio gydymą skiriamas savito poveikio vaistas cilostazolas reikšmingai gerina paciento funkcinę būklę – didėja pacientų be skausmo nueinamas ir maksimalus atstumas esant protarpiniam šlubumui. Optimalus medikamentinis gydymas turi būti taikomas ir pacientams, kuriems atliekamos intervencinės gydomosios procedūros.

1 pav. Cilostazolo poveikis nueinamam atstumui pacientams, besiskundžiantiems protarpiniu šlubumu

 

Metrai (Y ašis), Gydymo trukmė (sav.) – ašis

Ilgiausias nueinamas atstumas (Maximal Walking Distance)

Cilostazolas 100 mg 2 k./d. (n = 140)

Cilostazolas 50 mg 2 k./d. (n = 139)

Placebas (n = 140)

Be skausmo nueinamas atstumas (pain free walking distance)

p

2 pav. Cilostazolo palyginimas su pentoksifilinu: efektyvumas lyginant nueinamą atstumą pacientams, besiskundžiantiems protarpiniu šlubumu

 

Pokytis (%) lyginant su pradžioje nueinamu atstumo vidurkiu (Y ašis),

Gydymo trukmė (sav.) –  ašis

 

Cilostazolas 100 mg 2 k./d. (n = 227)

Pentoksifilinas 400 mg 3 k./d. (n = 232)

Placebas (n = 239)


Literatūra

1. 2016 AHA/ACC Guideline on the Management of Patients With Lower Extremity Peripheral Artery Disease A Report of the American College of Cardiology/American Heart Association Task Force on Clinical Practice Guidelines.

2. Vasa European Journal of Vascular Medicine ESVM Guideline on peripheral arterial disease, 2019. 

3. Seventh Report of the Joint National Committee on Prevention, Detection, Evaluation, and Treatment of High Blood Pressure (JNC 7).

4. Recommendations for Physiological Testing (Continued) COR LOE Recommendations Downloaded from http://ahajournals.org by on March 1, 2021 2016 AHA/ACC Lower Extremity PAD Guideline Circulation. 2017; 135:e726–e779. 

5. A New Pharmacological Treatment for Intermittent Claudication:Results of a Randomized, Multicenter Trial Potentiation of anti-platelet aggregating activity

of cilostazol with vascular endothelial cells. Thromb Res. Database of Systematic Reviews 2014. 

6. Bottino DA, Bouskela E. EEects of cilostazol and pentoxifylline on forearm reactive hyperemia response, lipid profile, oxidative stress, and inflammatory markers in patients with intermittent

claudication. Angiology 2008; 59(5):549–58.

7. Strandness DE Jr, Dalman RL, Panian S, Rendell MS et al. EEect of cilostazol in patients with intermittent claudication: a randomized, double-blind, placebo-controlled study. Vascular and Endovascular Surgery 2002; 36(2):83–91.

8. Kim NH, Kim HY, An H, Seo JA, Kim NH, Choi KM, et al. Efect of cilostazol on arterial stiEness and vascular adhesion molecules in type 2 diabetic patients with metabolic syndrome:

A randomised, double-blind, placebo-controlled, crossover trial. Diabetology and Metabolic Syndrome 2013; 5(1):41.

9. Samra SS, Bajaj P, Vijayaraghavan KS, Potdar NP, et al. EEicacy and safety of cilostazol, a novel

phosphodiesterase inhibitor in patients with intermittent claudication. Journal of the Indian Medical Association 2003; 101(9):561–4.

10. Barnett AH, Bradbury AW, Brittenden J, Crichton B, Donnelly R, Homer-Vanniasinkam S, et al. The role of cilostazol in the treatment of intermittent claudication. Current Medical

Research and Opinion 2004; 20(10):1661–70.

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.