Pradėjo veikti nauja ligonių kasų interneto svetainė www.ligoniukasa.lrv.lt, kurioje lankytojams pateikiama išsami informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą ir visus su juo susijusius klausimus. Svetainė veikia portale „Mano Vyriausybė“.

Pirminė lėtinio skausmo profilaktika

2021-03-04

Pirminė lėtinio skausmo profilaktika

Tarptautinė skausmo studijų asociacija

 

Įvadas

Pirminė skausmo profilaktika – tai priemonės apsaugoti nuo ūminio skausmo, antrinė – nuo ūminio skausmo perėjimo į lėtinį, o tretinė – sumažinti lėtinio skausmo sukeliamą poveikį [5]. Toliau aptariami pirminės pooperacinio skausmo ir darbinių traumų profilaktikos priemonių įrodymai.

 

Pirminė skausmo profilaktika moksliniuose tyrimuose

Lėtinis pooperacinis skausmas. Ūminis skausmas po chirurginių procedūrų yra dažnas reiškinys. Operacinis gydymas taikomas didelei daliai populiacijos, taigi tikėtina, kad moksliniuose tyrimuose pirminė pooperacinio skausmo profilaktika yra geriausiai ištyrinėta [1]. Profilaktika apima preabilitaciją, medikamentinį gydymą prieš, per operaciją ir po jos, nejautrą ir priemones, taikomas išleidus iš ligoninės. Preabilitacijos pagrindas – aerobiniai ir pasipriešinimo pratimai, kurie gali pagerinti fizinę funkciją, sutrumpinti gydymo ligoninėje trukmę ir sumažinti skausmą, lyginant su įprastine priežiūra (žemos kokybės įrodymai) [8]. Manoma, kad paciento mokymas padeda sumažinti baimę ar nerimą dėl skausmo po chirurginių procedūrų, tačiau naujausi duomenys atskleidžia, kad vien tik mokymas prieš operacinį gydymą nepalengvina pooperacinio skausmo, nepagerina funkcijos ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės, neslopina pooperacinio nerimo, lyginant su įprastine priežiūra (žemos kokybės įrodymai) [6]. Vis dėlto psichologinio poveikio priemonės prieš operacinį gydymą, įskaitant informavimą, kognityvinius ar atsipalaidavimo būdus, gali turėti mažą, bet reikšmingą teigiamą poveikį pooperaciniam skausmui, gydymo ligoninėje trukmei ar kitoms neigiamoms pasekmėms (labai žemos ar žemos kokybės įrodymai) [7].

Medikamentinio gydymo ir nejautros, kaip lėtinio pooperacinio skausmo profilaktikos būdų, efektyvumas aptartas atskirame straipsnyje „Lėtinio pooperacinio skausmo profilaktika“.

Tyrimas, kuriuo vertintos poveikio priemonės, daugiausia fizioterapija, pacientą išleidus į namus po visiškos kelio sąnario artroplastikos, rodo, kad jos yra efektyvios [15].

Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, daug žadanti efektyvi lėtinio pooperacinio skausmo profilaktikos taktika rizikos grupės pacientams yra daugiadalykė priežiūra, vykdoma kelių sričių profesionalų, apimanti ligoninėje prieš operaciją, po operacijos ir jau išleidus į namus taikomas priemones [4, 13]. Labai svarbu pasitelkti prognozinius įrankius, kurie gali padėti įvertinti paciento lėtinio pooperacinio skausmo išsivystymo riziką, todėl daug mokslininkų grupių dirba sprendžiant šį klausimą [9].

Darbinių traumų profilaktikos tikslas – sumažinti darbe patiriamų pažeidimų, kurie sukelia ūminį skausmą, dažnumą. Priemonės turėtų veikti modifikuojamus fizinius ir psichologinius rizikos veiksnius, kurie reikšmingai didina nugaros skausmo riziką: fizinis darbas nepatogioje kūno padėtyje (ŠS – 8,0; 95 proc. PI 5,5–11,8), trukdymas susikaupti atliekant užduotį (ŠS – 25,0; 95 proc. PI 3,4–184,5) ar nuovargis (ŠS – 3,7; 95 proc. PI 2,2–6,3) [11].

Deja, esama vidutinės kokybės įrodymų, kad nei patarimai, skirti išmokti taisyklingai dirbti, nei mokymas su papildomomis priemonėmis ar be jų nesumažina apatinės nugaros dalies skausmo ar su apatinės nugaros dalies skausmu susijusio funkcijos apribojimo dažnumo, lyginant su kitomis poveikio priemonėmis ar jokių priemonių  netaikymu [14].

Dažniausios priemonės apsaugoti nuo darbo traumų yra fiziniai pratimai (SR – 0,65; 95 proc. PI 0,50–0,86) ar fizinių pratimų ir mokymo derinys (SR – 0,55; 95 proc. PI 0,41–0,74), mažinantys apatinio nugaros skausmo riziką (žemos ar vidutinės kokybės įrodymai) [12]. Šie duomenys sutampa su neseniai atliktu apžvalginių tyrimų apibendrinimu [10]. Kitos poveikio priemonės, pvz.:, tik mokymas (lankstinukai, nugaros mokyklos, vaizdo medžiaga), pagalbinės priemonės (batų įdėklai, nugaros diržai ir pan.), reikšmingai nesumažina apatinio nugaros skausmo atvejų skaičiaus [10]. Norint sumažinti raumenų ir skeleto sistemos fizinę įtampą, naudojamos fizinės ergonominės priemonės, pagerinančios darbo vietos aplinką [3]. Vienos metaanalizės duomenimis (žemos ar vidutinės kokybės įrodymai), alternatyvių kompiuterio pelių naudojimas padėjo sumažinti kaklo, peties, dešinės kojos raumenų ir skeleto sistemos sutrikimų dažnumą. Papildomų pertraukų naudos įrodymai labai žemos kokybės: mažinant kaklo diskomfortą ofiso darbuotojams (vidurkių skirtumas (MD) − -0,25; 95 proc. PI -0,40−0,11), dešiniojo peties ar rankos (MD – -0,33; 95 proc. PI 0,46−0,19), dešiniojo dilbio, riešo ar rankos (MD – -0,18; 95 proc. PI -0,29–0,08) [3]. Darbo vietos pritaikymas ir stovimųjų bei sėdimųjų stalų naudojimas įtakos kojų skausmui ar diskomfortui neturėjo [3].

Plačiau skaitykite žurnale „Skausmo medicina“ Nr. 1 (45), 2020Nr. 1 (46), 2021.

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.