Pradėjo veikti nauja ligonių kasų interneto svetainė www.ligoniukasa.lrv.lt, kurioje lankytojams pateikiama išsami informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą ir visus su juo susijusius klausimus. Svetainė veikia portale „Mano Vyriausybė“.

Prehipertenzija, hipertenzija, metabolizmo sutrikimai bei širdies ir kraujagyslių ligos: karšti įspūdžiai iš tarptautinės konferencijos

2021-03-05

Doc. Sigita Glaveckaitė,

Lietuvos širdies asociacijos prezidentė

 

2020 m. lapkričio 20–22 dienomis vyko 7-oji tarptautinė konferencija „Prehipertenzija, hipertenzija, metabolizmo sutrikimai ir širdies–kraujagyslių ligos“, kurioje virtualiai dalyvavo net 35 šalių gydytojai ir gausybė puikių lektorių. Verta pasižymėti, jog 2021 metais 8-oji konferencija vyks Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, ir tikėtina, jog ji bus ne virtuali, o akivaizdinė. Norėčiau pasidalinti savo karštais įspūdžiais iš šios sėkmingos konferencijos.

 

Arterinė hipertenzija

Profesorius Stevo Julius (JAV) savo paskaitoje aptarė simpatinės aktyvacijos vaidmenį širdies ir kraujagyslių ligų vystymuisi. Profesorius priminė VALUE tyrimo, įtraukusio 15 193 arterine hipertenzija sergančius ir didelę širdies ir kraujagyslių įvykių riziką turinčius pacientus. Žmonių, kurių didžiausias širdies susitraukimo dažnis (ŠSD) 85 ± 11,7 kartai per minutę, grupėje nepageidaujamų įvykių (širdies nepakankamumo, staigios mirties, miokardo infarkto, insulto ir mirčių dėl visų priežasčių) rizika per 5 stebėjimo metus buvo didžiausia ir mažai priklausė nuo to, ar arterinis kraujo spaudimas buvo koreguotas, ar ne [1] (1 pav.). Šis tyrimas parodė, jog tachikardija yra nepriklausomas rizikos veiksnys arterine hipertenzija sergantiems bei didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką turintiems pacientams, o ŠSD mažinimas beta adrenoblokatoriais (BAB) gali būti naudingas šiai pacientų grupei.

Profesorius Thomas Ungeris (Olandija) pristatė 2020 m. gegužės mėnesį paskelbtas Tarptautinės hipertenzijos draugijos globalias hipertenzijos praktikos gaires [2], pabrėždamas poreikį pritaikyti hipertenzijos diagnostikos ir gydymo rekomendacijas ne tik turtingoms, bet ir vidutines bei mažas pajamas turinčioms šalims, išskiriant bazines ir optimalias rekomendacijas. Anot profesoriaus, labai daug diskusijų tarp gairių autorių kėlė gydymo vaistais dalis. Tačiau buvo sutarta, jog, taikant optimalią gydymo strategiją (2 pav.), vaistų dozės didinamos pagal tokią schemą: angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius (AKFI) arba angiotenzino receptorių blokatorius – ARB) kartu su dihidropiridininiu kalcio kanalų blokatoriumi (KKB) mažomis dozėmis, pereinant prie minėtų vaistų derinio visomis dozėmis, toliau prie AKFI (ar ARB) kartu su dihidropiridininiu KKB pridedant į tiazidą panašų diuretiką (indapamidą ar chlortalidoną), nepasiekus geros kontrolės pridedant prie pastarojo derinio spironolaktoną. Profesorius pažymėjo, jog daug diskusijų tarp gairių autorių sukėlė ir diuretiko pasirinkimas, tačiau gairėse pirmenybė teikiama į tiazidus panašiam diuretikui, nes literatūroje yra daugiau jų poveikio įrodymų. Taip pat paskaitoje pranešėjas atkreipė dėmesį, jog specifinėms pacientų grupėms turi būti svarstoma skirti kitų antihipertenzinių vaistų klasių derinius, o arterinę hipertenziją gydyti kiek įmanoma rekomenduojama sudėtiniais vaistiniais preparatais.

Pati turėjau garbę konferencijoje pristatyti arterinės hipertenzijos gydymo sudėtiniais vaistiniais preparatais aktualijas. Arterinės hipertenzijos gydymas vienu sudėtiniu vaistu leidžia ne tik sumažinti kraujo spaudimą iki verčių, kurioms esant labiausiai apsaugoma širdies ir kraujagyslių sistema bei inkstai, bet ir atitinka dažno paciento norą vartoti mažiau tablečių. Pradėdami arterinės hipertenzijos gydymą viena sudėtine tablete pasiekiame daug [3], nes toks gydymo metodas, remiantis stebėsenos tyrimais, greitai ir efektyviai sumažina kraujo spaudimą, yra susijęs su geresniu ilgalaikiu vartojamumu, yra saugus ir gerai toleruojamas, lankstus (yra didelis derinių dozių pasirinkimas), sumažina sveikatos apsaugos sistemos kaštus. Diskusijos metu prof. Marius Miglinas taikliai pastebėjo, jog sudėtiniai vaistai sumažina ir kraujo spaudimo variabilumą – tai labai svarbu siekiant išvengti su hipertenzija susijusio organų pažeidimo. Todėl pradėti arterinės hipertenzijos gydymą sudėtiniais vaistiniais preparatais (išskyrus trapius vyresnius nei 80 metų pacientus, taip pat tuos, kuriems arterinės hipertenzijos rizika yra maža ir pirmojo laipsnio) rekomenduoja tiek Europos kardiologų draugijos, tiek Tarptautinės hipertenzijos draugijos, tiek ir atskirų šalių – JAV, Kanados, Lotynų Amerikos, Indijos ir Kinijos – arterinės hipertenzijos diagnostikos ir gydymo gairės [2, 4]. Žinoma, laukiame ir atsitiktinės atrankos tyrimų rezultatų, tikėtina, patvirtinsiančių sudėtinių tablečių prognozinę naudą. Kalbant apie BAB, jų blogas vartojamumas yra neįvertinta problema, kadangi pirminės bei antrinės prevencijos pacientai yra linkę šios klasės vaistų nevartoti. Pavyzdžiui, naujas 2019 metų realios klinikinės praktikos tyrimas [5] parodė, jog tik 12 proc. pacientų, persirgusių miokardo infarktu, vartoja BAB taip, kaip paskirta. O geras BAB vartojamumas klinikiniuose tyrimuose yra susijęs su mažesnio mirštamumo tendencija. Ar klinikinėje praktikoje yra vieta sudėtinėms tabletėms su BAB pradedant gydyti arterinę hipertenziją? Pažvelgus į Europos kardiologų draugijos arterinės hipertenzijos diagnostikos ir gydymo gaires [4], aišku, jog pirmaeiliam arterinės hipertenzijos gydymui sudėtinį AKFI ir BAB vaistą turime skirti, kai arterinę hipertenziją apsunkina ritmo sutrikimai (pvz., prieširdžių virpėjimas, ekstrasistolija), lėtinis išeminis sindromas (pacientams dar nesirgusiems ar jau sirgusiems MI) ar širdies nepakankamumas esant sumažėjusiai išstūmio frakcijai. Tuo tarpu pradėdami gydyti nekomplikuotą arterinę hipertenziją apie sudėtinius vaistus su BAB turime pagalvoti, kai pacientui pasireiškia simpatinė aktyvacija (didesnis nei 80 k./min. širdies susitraukimų dažnis ar aritmijos), kai gydome jaunas, vaisingo amžiaus moteris arba kai arterinė hipertenzija atspari gydymui.

Anksčiau išvardintiems pacientams neužmirškime paskirti sudėtinio perindoprilio ir bisoprololio vaisto, kuris pasižymi įrodyta apsauga nuo širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų bei mirčių nuo visų priežasčių, veikia tolygiai 24 val. per parą ir yra retai nutraukiamas vartoti (3 pav.). Iš praktinio taško labai svarbu žinoti ekvivalentines BAB dozes, keičiant vieną BAB kitu, pvz., 5 mg bisoprololio stiprumu atitinka 25 mg karvedilolio, 100 mg metoprololio, 10 mg nebivololio ir 80 mg propranololio [6].

 

Rizikos veiksniai

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 9.

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.