Toksoplazmozė yra viena iš užkrečiamųjų ligų, kuri ypač pavojinga nėščiosioms. Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, toksoplazmozė pavojinga nėščiosioms, nes per placentą nuo užsikrėtusios motinos gali užkrėsti vaisius ir dėl to gali išsivystyti įgimta toksoplazmozė.

Priešlaikinio gimdymo aktualijos

2020-03-23

Prof. dr. Meilė Minkauskienė

LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinika

Paskutiniu metu daug kalbama apie ankstukus. Labai puiku, kad aktyvi visuomeninių organizacijų veikla, ankstukus gimdžiusių mamų ir šeimų patirtis, kalbėjimas apie sunkumus plečia visuomenės suvokimą ir toleranciją. Tapo prieinama psichologinė ir socialinė pagalba prieš laiką pagimdžiusioms mamoms. Nuoširdus ačiū visoms ir visiems, besidarbuojantiems šioje srityje. 

 

Priešlaikinis gimdymas – dažna tendencija Lietuvoje?

 

Turime pasidžiaugti, kad Lietuva motinos ir vaiko sveikatos rodikliais lygiuojasi į pirmaujančias Europos šalis. Puiki perinatalinės pagalbos struktūrizacija, 70 akušerijos ir neonatologijos gydymo metodikų įdiegimas, nacionaliniai standartizuoti mokymai padeda siekti kokybiškos perinatalinės pagalbos. Lietuvoje priešlaikinių gimdymų dažnumas yra vienas mažiausių Europoje ir pasaulyje, nors visame pasaulyje neišnešiotų kūdikių daugėja, nes vis dažniau gimdo vyresnio amžiaus moterys, turinčios daugiau sveikatos sutrikimų ir lėtinių ligų, daugėja daugiavaisių nėštumų dėl plačiau taikomų pagalbinių apvaisinimo technologijų. Lietuvoje gimsta apie 5,5 proc. neišnešiotų naujagimių, o kitose šalyse, netgi išsivysčiusiose, jų dalis kartais siekia 10–11 proc. Lietuva ir Еstija minimos kaip šalys lyderės, sėkmingiausiai sumažinusios priešlaikinių gimdymų dažnį tarp 39 šalių, kuriose labai aukštas žmogaus socialinės raidos indeksas. Nėra lengva tiksliai pasakyti, kodėl Lietuvos priešlaikinių gimdymų dažnumas toks nedidelis. Yra išanalizuota, jog pačių ankstyviausių priešlaikinių gimdymų dažnumas tarp šalių svyruoja mažiau nei vėlyvųjų. Ankstyvųjų etiologinės priežastys sunkiai kontroliuojamos. Vėlyvieji priešlaikiniai gimdymai dažniau jatrogeniniai. Tad gal mes gerai suprasdami išnešiojimo svarbą vaisiaus smegenų, imuninės, endokrininės sistemų vystymuisi, kiek įmanoma vengiame dirbtinai sužadintų priešlaikinių gimdymų, ir pastebime, jog kai kurios šalys elgiasi agresyviau. Tiek motinos, tiek vaisiaus sunkios ligos atvejais labai atsargiai ir tik gydytojų konsiliume priimame sprendimą gimdyti prieš laiką. 

 

Priešlaikinis gimdymas – didysis sindromas akušerijoje

 

Priešlaikinis gimdymas nėra liga ar vienas nozologinis vienetas. Priešlaikinis gimdymas apibrėžiamas pagal gestaciją, tai neįprastas diagnozės nustatymo būdas medicinoje. Paprastai diagnozę grindžiame ligai būdingais simptomais. Šiuo atveju apibrėždami ligą tik pripažįstame problemą: kuo nebrandesnis vaisius ir jo organai, tuo didesnė ligos ir komplikacijų rizika. Kaip geriatrijoje – kuo senesnis individas, tuo didesnė ligos rizika.

Taigi, priešlaikinis gimdymas – tai ne tik gimdymas per anksti, tai sindromas, nulemtas daugybės skirtingų patogenetinių mechanizmų, todėl gydymas ir prevencija yra tokie sudėtingi, plačiai tyrinėjami ir sunkiai išsprendžiami klausimai. Tai ilga daugybės patogenetinių veiksnių ir stimulų grandinė, kuri kliniškai pasireiškia, kai prasideda ankstyvieji sąrėmiai ar kraujavimas, bet imunologiniame, ląsteliniame ir kituose  lygmenyse pokyčiai vyksta daugybę nėštumo savaičių. Priešlaikinis gimdymas prasideda po ilgo latentinio laikotarpio dėl išemijos gimdoje ir placentoje, uždegimo ar infekcijos, streso, gimdos pertempimo, motinos ar vaisiaus pagumburio-hipofizės-antinkščių ašies aktyvacijos, decidualinio kraujavimo ar trombozės, imunologinių pokyčių. Šis procesas vyksta aktyviai dalyvaujant vaisiui, o klinikiniai simptomai dažnai būna tik adaptacinio pobūdžio. Manoma, jog vaisius, kuris „praneša apie save“ priešlaikinio gimdymo simptomais, negali būti ilgiau laikomas sveiku. Dauguma vaisių, prasidėjus tikriesiems priešlaikinio gimdymo simptomams, yra sergantys ir pati priešlaikinio gimdymo pradžia tėra mechanizmas pasišalinti vaisių iš pavojingos intrauterininės aplinkos. Mums, gydytojams akušeriams ginekologams, tenka atskirti tikruosius priešlaikinio gimdymo požymius nuo netikrųjų, pastebėti sergantį vaisių dar gimdoje ir paruošti jį kuo saugesniam gimimui.

 

Priešlaikinio gimdymo etiologinės priežastys. Ar svarbu įvertinti rizikos veiksnius?

 

Priežasčių būtų galima išvardinti daugiau nei 50. Paskutiniais metais plačiai tyrinėjamos genetinės priežastys, atrastas ne vienas už priešlaikinį gimdymą atsakingas genas. Taip pat nemažą įtaką daro socialiniai veiksniai – žalingi įpročiai ir nesveika gyvensena, sunkus fizinis darbas, įtampa, nuovargis ir pan. Neabejotinai svarbūs amžius, išsilavinimas, kūno masės indeksas. Aplinkos veiksniai ir užterštumas. Taikyti pagalbinio apvaisinimo būdai ir daugiavaisis nėštumas. Ir netgi buvusi cezario pjūvio operacija

Sunkios nėščiosios ligos (diabetas, širdies ligos) gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Kartais tenka skatinti priešlaikinį gimdymą, kad moteriai būtų galima kuo greičiau pradėti gydymą nuo vėžio. Šiais metais mūsų ligoninėje gimdė moterys, kurioms nėštumo metu buvo ką tik diagnozuoti krūtų, gimdos kaklelio, tiesiosios žarnos ar net kirmėlinės ataugos vėžiai. Tai sudėtingi ir skaudūs atvejai, tenka derinti motinystę ir kompleksinį vėžio gydymą, galvoti apie kūdikį ir mamą, apie visą šeimą.

Kitą kartą priešlaikinio gimdymo priežastimi gali tapti gana įprastos ligos – gripas, inkstų uždegimas, įvairios infekcijos, ypač lytinių takų, ir pan.

Dar vienas svarbus rizikos veiksnys – buvusios gimdos ar gimdos kaklelio operacijos. Labai svarbu, kad visos jos būtų atliekamos pagrįstai.

Visgi, mūsų darbą ir prognozavimo bei profilaktikos galimybes sunkina tai, jog net 65 proc. priešlaikinių gimdymų prasideda nesant jokių rizikos veiksnių.

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 2.

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.