Sėkmingo prostatos vėžio gydymo galimybės Lietuvoje: turime beveik viską, ką savo pacientams gali pasiūlyti Vakarų valstybės

2021-10-05

Prostatos – priešinės liaukos vėžys (PV) išlieka viena klastingiausių vyrų ligų. Per metus Lietuvoje nustatoma apie 2 000 naujų vėžio atvejų, sergamumas šia liga nuolat didėja, dažniausiai serga vyresni nei 50 metų vyrai. Ši aktualija dar labiau išryškėjo pandeminiu laikotarpiu, kai dėl įvairių priežasčių galimai padaugėjo užleistų ligos atvejų, todėl ir teigiami gydymo rezultatai sunkiau prognozuojami. Plačiau apie PV vystymosi tendencijas, diagnostiką bei gydymo galimybes kalbamės su gydytoju urologu, VUL Santaros klinikų vadovu prof. habil. dr. Feliksu Jankevičiumi.

Onkologinės ligos išlieka viena aktualiausių visuomenės sveikatos ir klinikinės medicinos problemų bei iššūkių. Kaip šiame kontekste atrodo prostatos vėžys?

Lietuvoje, kaip visame Vakarų pasaulyje, prostatos vėžys išlieka dažniausia onkologinė vyrų liga po plaučių vėžio. Nuo kitų piktybinių navikų skiriasi tuo, kad jos eiga dažnai būna lėtai progresuojanti, tačiau labai svarbu, kad navikas būtų nustatytas kuo ankstyvesnės stadijos, pačioje pradžioje. Diagnozuojant būtina atskirti lėtai progresuojančias prostatos vėžio formas nuo greitai progresuojančių, agresyvių, nes iš esmės skiriasi jų gydymo taktika, būdai, daugeliu atvejų ir prognozė. Dauguma pacientų serga lėtai progresuojančiu, kliniškai nereikšmingu prostatos vėžiu ir gali gyventi ilgai be jokio gydymo, jiems taikoma tik vadinamoji budraus stebėjimo taktika. Tai yra, šių pacientų būklė periodiškai stebima ir įvertinama onkologų urologų, pastebėjus kokių nors negatyvių eigos tendencijų, skiriamas atitinkamas gydymas. Viso pasaulio onkologai, įskaitant ir Lietuvos mokslininkų grupę, kurioje aš dirbu, stengiasi sukurti testą, kuris padėtų operatyviai ir tiksliai įvertinti prostatos vėžio tipą, prognozuoti eigą ir parinkti tinkamiausią individualų gydymą. Kai kurie atradimai teikia gražių vilčių, pavyzdžiui, jau sukurti ir tobulinami šlapimo testai, padedantys anksti atpažinti agresyvų prostatos vėžį. Šlapimo testai, jei paaiškės, kad jie patikimi ir informatyvūs, turėtų svarbių pranašumų, palyginti su dabar naudojamais kraujo PSA testais: jie galėtų būti atliekami paciento namuose, nevykstant į gydymo įstaigą, nereikėtų imti kraujo iš venos, laboratorijos paslaugų, todėl, tikėtina, sumažėtų ir diagnostikos kaštai. Šlapimo testai galėtų būti naudojami populiacinei ir rizikos grupių vyrų patikrai, ankstyvų stadijų prostatos vėžiui nustatyti, ligos eigai ir gydymo efektyvumui įvertinti. Šie testai paremti genetikos mokslo laimėjimais. Nustatyta, kad agresyvaus prostatos vėžio ląstelės išskiria į kraują tam tikrus naviko piktybiškumą atspindinčius genetinius komponentus, kurie patenka į šlapimą ir gali būti aptinkami naudojant specialius reagentus. Paprastesnius šlapimo testus pacientas gali atlikti pats, namų sąlygomis, o sudėtingesni ir patikimesni atliekami laboratorijoje. Šlapimo testai yra tik orientaciniai, jie padeda įtarti piktybinį agresyvų prostatos naviką. Diagnozei patikslinti ir pagrįsti reikia pacientą tirti pagal nustatytą algoritmą, kuris išlieka nepasikeitęs: tai ultragarsinis tyrimas, prostatos biopsija ir kt. Morfologinis prostatos tyrimas, biopsija, išlieka kertinis metodas prostatos vėžiui diagnozuoti, bet ir šioje srityje pasiekta reikšmingos pažangos. Dabar Lietuvoje, kaip ir kitur Vakarų pasaulyje, vis dažniau daromos vadinamosios pritaikomosios prostatos biopsijos, atliekamos taikant magnetinio rezonanso, kuris parodo agresyvaus naviko židinius, vaizdo kontrolę. Pritaikomosios biopsijos metu galima tiksliau pataikyti į naviko židinį ir paimti iš jo morfologinio tyrimo medžiagos. Kartu paimama audinio testui ir iš kitų liaukos vietų, siekiant įvertinti, ar jos nėra pažeistos ligos. 

Prostatos vėžio diagnostikos testai tobulėja, stengiamasi sukurti tokius, kurie padėtų anksti atpažinti agresyvias ligos formas. Dabar atliekami prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimai tuo požiūriu nėra pakankamai informatyvūs. Jie daugiau orientaciniai. Pavyzdžiui, nustačius PSA padidėjimą >10 ng/ml, pacientą reikėtų siųsti ištirti išsamiau, bet intervalas tarp normos (3–4 ng) ir 10 ng kliniškai gali būti mažareikšmis. Tikiu, kad jau netolimoje ateityje dabartinius PSA tyrimus pakeis naujieji testai, nes jie informatyvesni ir paprasčiau atliekami – įmerkus „lakmuso“ popierėlį: kuo juostelė ryškiau pageltusi, tuo didesnė prostatos vėžio tikimybė. Jau vyksta tyrimai, kurie turėtų padėti nustatyti, kiek šie naujieji testai naudingi ir informatyvūs nustatant naujus prostatos vėžio atvejus, pirmiausia, jo agresyviąsias formas, įvertinant taikomo antinavikinio gydymo veiksmingumą. Britai sukūrė naują šlapimo testą, kuriuo pacientas pats namų sąlygomis gali įvertinti jam taikomo prostatos vėžio gydymo veiksmingumą. Tai padeda išvengti nebūtinų vizitų pas urologus ir bereikalingo stumdymosi koridoriuose prie kabinetų durų.

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2021 m. nr. 6

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.